Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. K., išnagrinėjusi I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. 2015 m. lapkričio 20 d., apie 14.25 val., parduotuvėje „Moki veži“, Vilniuje, Ateities g. 15, paėmė prekę – kampinį šlifuoklį „Makita“ GA 5030, 720 W, 125 mm, kurio bendra vertė 65,99 eurai, ir praėjo pro kasas nesusimokėjęs. Patikrinus per VRM centrinę duomenų bazę, buvo nustatyta, kad nuo 2015-08-24 I. K. Lietuvos Respublikoje gyvena neturėdamas galiojančio leidimo, suteikiančio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiais veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje, 206 straipsnyje.

I. K. apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, į posėdį jis neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, taip pat nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas vertina, kad I. K. vengia atvykti į teismo posėdį, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

I. K. prie asmens paaiškinimo nurodė sutinkantis su pažeidimais, dėl savo veiksmų gailisi (b. l. 2).

Be paties I. K. prisipažinimo jo kaltę padarius ATPK 50 straipsnyje bei 206 straipsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus patvirtina byloje surinkti įrodymai. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio patrulio V. K. 2015-11-20 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2015-11-20, 14.35 val., gautas pranešimas apie parduotuvėje sulaikytą vagystės padarymu įtariamą asmenį, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo I. K.. Kartu patikrinus VRM duomenų bazę, paaiškėjo, kad minėtas pilietis Lietuvoje gyvena be galiojančio leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 6). Vagystės faktas taip pat užfiksuotas parduotuvės „Moki veži“ pareiškime bei prekių poėmio akte (b. l. 3, 4).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad I. K. padarė smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 50 straipsnį.

Surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu I. K. taip pat buvo kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 200 straipsnio 1 dalyje. Minėto įstatymo straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas Lietuvos Respublikoje gyvena be asmens tapatybės kortelės ar paso, arba su negaliojančia asmens tapatybės kortele ar pasu. Iš bylos duomenų, matyti, kad I. K. Lietuvos Respublikoje nuo 2015-08-24 gyvena be galiojančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 13). Leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje suteikia užsieniečiui teisę neterminuotai gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirinkti gyvenamąją vietą, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo galiojimo laikotarpiu, kai tuo tarpu pasas yra piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę bei yra skirtas vykti į užsienio valstybes arba naudoti Lietuvos Respublikoje, o asmens tapatybės kortele laikytinas Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę bei yra skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje. Iš minėtų sąvokų matyti, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje nepatenka į paso ar asmens tapatybės kortelės sąvoką, kadangi leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje yra išimtinai siejamas su užsieniečio, t. y. asmens, turinčio kitokią negu Lietuvos Respublikos pilietybė, pilietybę, esančiu už savo pilietybės šalies ribų, statusu. Tuo tarpu pasas bei asmens tapatybės kortelė, išduodami išimtinai savos šalies piliečiams, neturintiems užsieniečio statuso. Atsižvelgus į aukščiau išvardintas aplinkybes, I. K. padarytas pažeidimas nepatenka į ATPK 200 straipsnio 1 dalies reglamentavimo sritį, todėl pastarojo veiksmai perkvalifikuotini į ATPK 206 straipsnį. Pagal ATPK 206 straipsnį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, jeigu pažeidžia atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ar išvykimo iš jos, tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 39 straipsnio 2 dalį, užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje, turėdamas negaliojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimas gyventi Lietuvoje apima tiek laikiną, tiek ir nuolatinį leidimą gyventi valstybės teritorijoje. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, neteisėtas užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikoje užtraukia administracinę atsakomybę. Atsižvelgus į tą faktą, kad I. K. Lietuvos Respublikoje gyvena be galiojančio leidimo gyventi (nuolatinio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje terminas baigėsi 2015-08-24) (b. l. 13), tokiais savo veiksmais pastarasis akivaizdžiai pažeidė gyvenimo Lietuvoje tvarką ir įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 206 straipsnyje.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad nagrinėjamu atveju I. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole ATPK 200 straipsnio 1 dalis inkriminuota nepagrįstai, todėl teismas, vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalyje įstatymo leidėjo numatyta galimybe pakeisti veikos kvalifikavimą, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes bei į tai, kad pats teisės pažeidimas nekelia abejonių, yra įrodytas byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proceso ekonomiškumo principais, I. K. inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 200 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuoja pagal ATPK 206 straipsnį. Nepaisant to, kad I. K. bylos nagrinėjime nedalyvavo, tai nesudaro kliūčių pakeisti inkriminuojamo pažeidimo kvalifikaciją, kadangi ATPK 206 straipsnis nesukelia sunkesnių teisinių pasekmių administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai nuosavybei bei nustatytai valdymo tvarkai), atsakomybę sunkinančią aplinkybę ATPK 50 straipsnio atveju - pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam buvo skirta nuobauda, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ATPK 206 straipsnio atveju – prisipažįsta ir gailisi, taip pat įvertinama I. K. asmenybė (anksčiau administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų). Nors I. K. ir nurodo besigailintis dėl ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo, teismas tai nėra linkęs vertinti kaip pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi I. K. iš esmės kritiškai nevertina savo elgesio ir jo nekeičia, nedaro teigiamų išvadų ir toliau sistemingai vykdo pažeidimus, kuriais kėsinamasi į svetimą nuosavybę, praeityje yra ne kartą trauktas atsakomybėn pagal ATPK 50 straipsnį. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskiriant I. K. ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatytą maksimalią baudą, o už ATPK 206 straipsnyje numatyto pažeidimo įvykdymą - straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą - įspėjimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, 50 straipsniu, 206 straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje, ir paskirti jam 260 eurų dydžio baudą.

I. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 206 straipsnyje, ir paskirti jam įspėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, I. K. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį bei 206 straipsnį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 260 eurų dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).