Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-51-491/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-30
Bylos Nr.
1A-51-491/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03333-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Meidus (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
Nukentėjusysis
L. V. K.
Advokatai
Audrius Leonavičius
Baudžiamoji byla 1 A – 51 – 491 / 2017Proceso Nr. 1-01-1-03333-2016-4Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.6.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Algirdo Gapučio,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant :prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,nukentėjusiajai L. V. K.,gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – R. K., gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria R. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 140 str. 2 d., buvo pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. K. pripažintas padariusiu baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas, t. y. 2016 m. sausio 21 d., apie 18.00 val., ties (duomenys neskelbtini) namu, savo šeimos narei – motinai L. V. K., sudavė kumščiu ne mažiau trijų kartų į veidą, sugriebė už kepurės ir plaukų bei pradėjo ją purtyti, sudavė ranka ne mažiau trijų kartų į galvą, stūmė ją, dėl ko ji parkrito ant žemės, ir jai gulint spyrė du kartus į nugarą ir dešinę blauzdą, taip mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą. Apeliaciniu skundu R. K. gynėjas advokatas A. Leonavičius prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti švelnesnę priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Gynėjas nesutinka, kad R. K. būtina taikyti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninėje“. Skunde jis nurodo, kad R. K. jau daugiau kaip aštuonis mėnesius yra stebimas ir gydomas šioje įstaigoje, o naujai gauti duomenys rodo, jog jo sveikatos būklė per pastaruosius keletą mėnesių gerėja bei yra pagrindas kreiptis į teismą dėl galimybės pakeisti jam taikomą stacionarinį stebėjimą į ambulatorinį stebėjimą. Pirmosios instancijos teismas jo prašymą dar kartą kreiptis į specialistus ir įvertinti esamą R. K. psichikos būseną ir galimybę keisti stacionarinį stebėjimą į ambulatorinį atmetė nepagrįstai, motyvuodamas tuo, kad byloje yra 2016 m. gegužės – liepos mėnesiais atliktos teismo psichiatrinės ekspertizės išvada. Pažymi, kad po 2016 m. vasarą atliktos ekspertizės iki pirmosios instancijos teismo sprendimo byloje priėmimo praėjo 4 mėnesiai, per šį laiką R. K. buvo stebimas ir gydomas ligoninėje, jo sveikatos būklė pagerėjo, kas tapo pagrindu iš naujo įvertinti jo psichinės sveikatos būklę.Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog teismo posėdžio metu apklausta teismo psichiatrė ekspertė R. D. patvirtino aplinkybes, kuo remiantis buvo rekomenduotas R. K. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, tačiau ekspertė nieko konkretaus nesugebėjo paaiškinti apie esamą jo sveikatos būseną, kadangi pati su šiuo pacientu pastaruoju metu nėra bendravusi, jo negydo ir apie gydymo eigą nieko nežinanti. Todėl gynėjas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai apklausė psichiatrą, kuris iš esmės patvirtino tai, kas buvo surašyta teismui pateiktoje išvadoje, neatsižvelgdamas į aplinkybę, jog praėjus ilgam laiko tarpui pateiktas ekspertizės aktas iš esmės neatitiko realios padėties. Teismo posėdyje gynėjas ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas. Esminis gynėjo apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad R. K. psichikos sveikatos būklė po 2016 m. liepos mėnesį atliktos ekspertizės žymiai pagerėjo, todėl jam šiuo metu taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis jo stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, galėtų būti pakeistas į ambulatorinį jo stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Kolegijos vertinimu, tam pagrindo nėra. Byloje ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės, kuri buvo atlikta R. K. stebint nuo 2016-05-17 iki 2016-07-14, aktu nustatyta, kad R. K. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė turėdamas įgimtą intelekto defektą – lengvą protinį atsilikimą, dėl kurio jis veikos padarymo metu nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti (80 – 83 b. l.), t. y. jis šią veiką padarė būdamas nepakaltinamas. Tame pačiame akte yra nurodyta, kad asmeniui, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, tikslinga taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį jo stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Šios ekspertizės išvados apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijamos. Priešingai, nei apeliantas nurodė savo skunde, 2016-10-25 teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė R. D. (kuri dalyvavo ir atliekant ekspertizę R. K. bei pasirašė ekspertizės aktą) vienareikšmiai patvirtino ekspertizės akto išvadą dėl R. K. taikytino stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis. Ji pakankamai išsamiai ir motyvuotai paaiškino, kad R. K. būklė nepasikeitusi nuo pat pradžios gydymo ekspertinio tyrimo metu (nuo 2016-03-09), reikia ją koreguoti, mažinti įtampą. Ji paaiškino prieš šį posėdį bendravusi su R. K. gydančia gydytoja, kuri pasakė, jog didesnių pokyčių nėra, jo elgesys ir gydymas nuolat koreguojami. Anot ekspertės, 2016 m. liepos mėnesį buvo svarstytas klausimas dėl skyrimo R. K. ambulatorinio stebėjimo, tačiau jo kaip netinkamo buvo atsisakyta, nes jis kol kas nesuvokia jo paties gydymo būtinybės, savo būklės ir blogo elgesio. Laikyti, jog ekspertės paaiškinimai teisme buvo formalūs ir neįtikinami, kaip kad tai siūlo daryti gynėjas, šiuo atveju tikrai negalima, nes ekspertė motyvuotai atsakė į proceso dalyvių klausimus ir savo nuomonę motyvuotai pagrindė. Apeliantas savo reikalavimą skirti R. K. kitą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, argumentuoja tuo, kad po minėtos ekspertizės atlikimo jo sveikatos būklė pagerėjo. Tai jis grindžia apeliacinės instancijos teismui pateiktu 2016-12-20 atsakymu iš VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“, kurio 6 punkte nurodoma, jog „šiuo metu R. K. elgesys yra gerėjantis, agresijos, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų nestebima“. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad, viena vertus, „gerėjantis elgesys“ nereiškia, jog jo elgesys galimai pagerėjo tiek, jog jau yra visos sąlygos jam pakeisti priverčiamąją medicinos priemonę. Kita vertus, pagal BK 98 str. 6 d. teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta ar pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Tvarka ir sąlygos, kaip tai yra daroma, nustatytos BPK 405 str. Pažymėtina, jog tai yra savarankiškas procesas, kuris nelaikytinas apeliaciniu procesu, kuomet patikrinamas pirmos instancijos teismo nutarties pagrįstumas taikant priverčiamąją medicinos priemonę asmeniui, kuris būdamas nepakaltinamas padaro baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Iš byloje esančio 2016 m. spalio 25 d. VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ pranešimo (148 b. l.) matyti, kad 2016-09-09 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi R. K. buvo pratęstas jo stacionarinis stebėjimas. Ši teismo nutartis įsiteisėjusi. Tai reiškia, kad vėliausiai iki 2017-03-09 specializuotos gydymo įstaigos gydytojų komisija privalės iš naujo įvertinti jo psichinės sveikatos būklę ir kreiptis į Rokiškio rajono apylinkės teismą dėl tolesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo, jos rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Šioje proceso stadijoje keisti iš esmės teisėtą pirmos instancijos teismo nutartį ir apeliacinio skundo argumentais keisti R. K. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 5 d. 1 p., teisėjų kolegija

NUTARIA:

R. K. gynėjo Audriaus Leonavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas MeidusTeisėjai Sigitas BagdonavičiusAlgirdas Gaputis