Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

gynėjui Petrui Maceniui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-01-15 nuosprendžio, kuriuo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal BK 178 str. 2 d. už K. V. turto pagrobimą – vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 178 str. 2 d. už J. B. ir S. K. turto pagrobimą – vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. už pasikėsinimą pagrobti R. Š. turtą – vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 4 d. šios bausmės subendrintos apėmimo, dalinio sudėjimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad 2007-09-26 15.12 val., turėdamas tikslą įvykdyti vagystę, nenustatytu įrankiu atrakino kairės pusės vairuotojo durelių spynelę, įsibrovė į K. V. priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš automobilio pagrobė 50 litų vertės rankinę, kurioje buvo trys turtinės vertės neturintys sąsiuviniai, 34 litų vertės knygą „Teisės teorija“, 27 litų vertės knygą „Baudžiamojo proceso kodeksas“, 1,50 litų vertės maišelį, kuriame buvo 2 kepalai duonos „Klaipėdos duona“, kurios bendra vertė 6 litai, 2 buteliai 1,58 Lt vertės acto, 8 litų vertės tualetinis popierius, 1,50 litų vertės degtukai, pagrobė 0,15 lito vertės maišelį, kuriame buvo 7 litų vertės 0,5 kg pyrago. Iš viso pagrobė K. V. priklausančio turto už 136,73 litus.

Be to, V. K. 2007-10-02 12.48 val. nenustatytu įrankiu atrakino vairuotojo durelių ir automobilio bagažinės spyneles, kurių vienos vertė - 175 litai, spyneles sugadino ir įsibrovė į J. B. priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie namo, esančio , iš jo pagrobė J. B. priklausantį 600 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3220“ kartu su 30 litų vertės „Omnitel“ kortele ir 10 litų vertės juodos spalvos dėklą, kuriame buvo automobilio dokumentai (techninės apžiūros talonas, registracijos liudijimas bei draudimo polisas), kurių nukentėjusioji materialiai nevertina. Nuo galinės automobilio sėdynės V. K. pagrobė S. K. priklausančią 20 litų vertės rankinę, kurioje buvo 15 litų vertės piniginė, jos vardu išduotas pensininko pažymėjimas bei dvi „Hansabanko“ kortelės, išduotos S. K. ir K. K. vardu, kurių nukentėjusioji materialiai nevertina. Iš viso nuteistasis pagrobė J. B. priklausančio turto už 640 litų, S. K. priklausančio turto už 35 litus ir sugadino J. B. turto už 350 litų.

Be to, jis 2007-10-04, apie 11.15 val., nenustatytu įrankiu atrakinęs kairės pusės vairuotojo durelių spynelę, įsibrovė į R. Š. priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį (duomenys neskelbtini), iš jo pagrobė 50 litų vertės rankinę, kurioje buvo 500 litų vertės mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6010“ kartu su 30 litų vertės „Omnitel“ abonentine kortele, automobilio „Audi 80“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) dokumentai (registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas, vairuotojo pažymėjimas, išduotas R. Š. vardu, draudimo polisas), kurių nukentėjusysis materialiai nevertina, 24 litų vertės tris raktus bei 100 litų grynaisiais pinigais. Taip pat iš automobilio pavogė 25 litų vertės piniginę bei 80 litų vertės rankinę, kurioje buvo 450 litų vertės satelitinės antenos televizijos blokas ir 2000 litų vertės fotoaparatas „Zenit“. V. K. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jį sulaikė policijos pareigūnai. Iš viso V. K. pasikėsino pagrobti R. Š. priklausančio turto už 3259 litus.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.). Kadangi V. K. yra ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, teistumai nėra išnykę, laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), todėl apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam tik griežčiausią sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad padarytos kelios apysunkės tyčinės savanaudiškos veikos. V. K. argumentas, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis pats, o ne įrodymų verčiamas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, nuoširdžiai dėl jų gailisi ir padėjo jas išaiškinti, yra nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 punkte kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra nurodytas kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Minimame punkte yra nurodyta galimų pozityvių kaltininko veiksmų alternatyva ir numatyta ne viena, o dvi iš dalies savarankiškos atsakomybę lengvinančios aplinkybės: a) kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis; b) kaltininko pagalba aiškinantis minėtą veiką ar (ir) joje dalyvavusius asmenis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1999 m. gruodžio 23 d. nutarime „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ yra pasisakęs, jog „kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kalti­ninkas laisva valia prisipažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parody­mus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų“.

Įvertinus bylos medžiagą, akivaizdu, kad nuteistojo veiksmų negalima laikyti savanorišku prisipažinimu padarius nusikalstamas veikas, nuoširdžiu gailėjimusi dėl jų ir geranorišku padėjimu teisėsaugos institucijoms atskleisti šias veikas, nes nuteistasis prisipažino padaręs šias veikas ne savo noru, o dėl surinktų įrodymų, matydamas, kad nepavyks išvengti baudžiamosios atsakomybės. 2007-10-04, apklausiamas kaip įtariamasis dėl vagystės iš K. V. automobilio (t. 1, b. l. 26-27), ir 2007-11-13, apklausiamas kaip įtariamasis dėl vagystės iš J. B. automobilio (t. 1, b. l. 70-71), V. K. neigė padaręs šias nusikalstamas veikas, o 2007-10-04, apklausiamas kaip įtariamasis dėl vagystės iš R. Š. automobilio (t. 1, b. l. 102-103), kurios metu jis buvo sulaikytas įvykio vietoje, nuteistasis kaltu prisipažino iš dalies. Vėliau, 2007-11-16, apklausiamas kaip įtariamasis, V. K. pakeitė savo parodymus ir iš dalies kaltu prisipažino dėl visų minėtų veikų (t. 1, b. l. 133-135). Taigi kolegija mano, jog nuteistasis iš pradžių ne tik kad nepadėjo išaiškinti jo padarytas nusikalstamas veikas, o priešingai - nuslėpė dalį savo įvykdytų nusikaltimų, klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus, ir tik vėliau kaltu prisipažino verčiamas surinktų įrodymų. V. K. kaltę patvirtino nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, 2007-10-12 vaizdo įrašo apžiūros protokolo turinys (t. 1, b. l. 15-16), 2007-10-02 bei 2007-10-04 įvykio vietų apžiūros duomenys (t. 1, b. l. 35-36, 75-78), rasti rankų pirštų pėdsakai, 2007-11-14 specialisto išvada Nr. 1108 bei 2007-11-14 specialisto išvada Nr. 1107 apie tai, jog pirštų pėdsakus įvykio vietose paliko V. K. (t. 1, b. l. 61-64, 122-127), ir kiti įrodymai. Nuteistojo argumentas, kad tik jo pastangų dėka buvo išaiškintos nusikalstamos veikos, yra nepagrįstas.

Nors nuteistasis skunde teigia, kad gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau to negalima pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarime paminėta, jog „kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo gali būti pripažįsta­mas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei toks gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.“ Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ar teisminio bylos nagrinėjimo metu iki nuosprendžio priėmimo būtu nuoširdžiai gailėjęsis dėl įvykdytų nusikaltimų. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu jis keitė savo parodymus, neprisipažino padaręs dalį nusikalstamų veikų, nėra jokių duomenų, kad bent iš dalies būtų atlyginęs nukentėjusiesiems žalą. Faktai patvirtina tai, jog V. K. žodžiais bando sušvelninti jam skirtą bausmę, o ne nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio.

Atsižvelgdamas į padarytų nusikaltimų skaičių, jų sunkumą, nusikaltimų padarymo būdą, intensyvumą, pagrobto turto vertę, kad jokia žalos dalis neatlyginta, nuteistojo asmenybę, kuriai ir laisvės atėmimo bausmės perspėjamojo poveikio nepadarė, apylinkės teismas paskyrė teisingą bausmę. Apylinkės teismas V. K. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė žymiai mažesnes bausmes, nei Lietuvos Respublikos 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai.

Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.