- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-04-02
- Bylos Nr.
- 1-116-517/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00130-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- J. P.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
J. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, šiuo metu laikinai nedirbanti ir esanti motinystės atostogose, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji J. P., smurtaudama, sukėlė kitam žmogui fizinį skausmą, o būtent:
2013m. vasario 19d., apie 09¹⁵ val., dienos metu, kaltinamoji J. P. savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto metu svetainės kambaryje užsipuolė savo dukrą-pil. K. B., kurią pradėjo tampyti už plaukų, pastarąją pargriaudama ant žemės, kada ši rankose laikė savo 8 mėn. amžiaus seserį-pil. G. P., gim. 2012m. birželio 07d., po ko ji(kaltinamoji J. P.), paleidusi nukentėjusiosios K. B. plaukus, nuėjo apsirengti, tačiau, konfliktui tęsiantis toliau, atėjusi į miegamojo kambarį, ji(kaltinamoji J. P.) vėl pradėjo tampyti savo dukrą-nukentėjusiąją K. B. už plaukų ir namuose laikomam belgų aviganiui, vardu „ Baksas “, davė komandą „ pulk “, kuris sugriebė nuketėjusiajai K. B. už dešinės kojos šlaunies, ko pasekoje dėl pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios K. B. asmenį pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas.
Kaip matyti iš kaltinamosios J. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2013m. vasario 19d., apie 07³⁰val., namuose kilo šeimyninis konfliktas tarp jos ir dukros K., kuri jai(kaltinamajai) priekaištavo, kad ši į ją(dukrą K. B.) nekreipia jokio dėmesio ir su šia nesišneka. Jos pykosi iki 09³⁰ val., o jos vyras M. P. jas ramino, prašė liautis konfliktuoti. Dukra, nusulaukusi dėmesio, pradėjo rašyti SMS žinutes savo močiutei R. B.. Ji žinojo, kad močiutė jautriai reaguoja į jų šeimyinius ginčus, todėl ji, norėdama išvengri bereikalingo mamos jaudulio, uždraudė dukrai Karolinai rašyti SMS žinutes. Kadangi dukros mobilaus ryšio telefonas buvo beveik išsikrovęs, dukra nuėjo į savo kambarį ir pradėjo krauti telefoną, o ji tuo metu virtuvėje gamino pietus. Po kelių minučių ji atėjo į dukros kambarį nešina virtuviniu plaktuku ir dar kartą dukros paprašė, kad ši nerašinėtų SMS žinučių seneliams. Kadangi dukra jos neklausė, ji su rankose turėtu virtuviniu kirvuku mėgino nukirsti mobilaus ryšio telefono pakrovėjo laidą, tačiau į laidą nepataikė, suduodama į sieną. Atėjęs į kambarį jos vyras, kirvuką iš jos atėmė, po ko ji nuėjo į miegamojo kambarį. Netrukus atėjo ir dukra K., kur jos apsistumdė, po ko ji dukrą paliko vieną sėdinčią miegamajame, ant sofos-lovos. Dukra pradėjo rėkauti. Į miegamojo kambarį atėjo jos vyras, o paskui jį įbėgo ir belgų aviganis, vardu „ Baksas “. Vyras vėl pradėjo jas raminti, o tuo metu šuo puolė dukrą K. B.. Ar šuo įkando jos dukrai, ji nematė. Nusprendusi, kad jai geriau trumpam išeiti iš namų, apsirengė ir grįžo į kambarį pasiimti rakto. Pamačiusi, kad dukra stovi prie balkono lango ir kalbasi telefonu, ji dukros paklausė, ar šiai neatsibodo visiems skųstis, ir norėjo iš dukros atimti telefoną. Ji sugriebė dukrą K. už plaukų ir su ja susistumdė. Ant grindų pargriuvusios nebuvo, o tik pritūpė dėl viena kitai tampytų plaukų. Kai į kambarį atėjo jos vyras ir paėmė dukros mobilaus ryšio telefoną, ji paleido dukros K. plaukus. Vyras mėgino jas išskirti, atitraukdamas ją nuo dukros K., sakydamas, kad ji(kaltinamoji) ramintusi, nes dėl konflikto niekas nepasikeis. Po to ji apsiraminimui išėjo pasivaikščioti. Ji savo dukrai už plaukų tampį tik vieną kartą, kai jos abi stovėjo prie balkono. Konflikto metu jos abi vartojo necenzūrinius žodžius(b.l. 25).
Nežiūrint į tai, kad kaltinamoji J. P. pilnai prisipažino padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., be jos duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios K. B. ir liudytojo M. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 13-14, 19), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo(b.l. 4-5) ir fotolentelėmis prie minėto pranešimo(b.l. 7-8), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenimis(kvitu)(b.l. 6), tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 88-1-00130-13) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios K. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2013m. vasario 19d., apie 09¹⁵ val., ji buvo savo namuose adresu: (duomenys neskelbtini). Ji prieš tai buvo susiskambinusi su seneliais, gyvenančiais Vilniuje, ir ruošėsi pas juos nuvažiuoti. Mama tam paprieštaravo, pasakiusi, kad ji(nukentėjusioji K. B.) niekur nevažiuos. Ji norėjo sužinoti, kodėl jos neišleidžia į Vilnių pas senelius, tačiau motina nieko neaaiškino. Tuomet ji nuėjo į virtuvę, kur motina ginčijosi su patėviu M. P.. Ji nuėjo į kambarį ir, pasijungusi mobilaus ryšio telefoną prie pakrovėjo, norėjo skambinti savo seneliams. Tada į kambarį atėjo motina, rankoje laikydama virtuvinį plaktuką-kirvuką. Motina reikalavo atiduoti telefoną ir pradėjo mosikuoti plaktuku-kirvuku, norėdama nukirsti pakrovėjo laidą, bet pataikė į sieną. Tuomet ji su telefonu atsitraukė, bet mama ėjo jai iš paskos ir reikalavo atiduoti telefoną. Ji išbėgo į saloną, o patėvis M. P. buvo kambario tarpduryje. Salone ji stovėjo prie lango, kuomet prie jos priėjusi motina pradėjo ją tempti už plaukų, pargriaudama ją ant grindų. Ji taip pat pagriebė motinai už plaukų. Kada ji mobilaus ryšio telefoną atidavė patėviui, motina ją paleido. Nubėgusi į tėvų miegamąjį, ji mėgino skambinti pagalbos telefonu 112. Bekalbant telefonu, į miegamąjį atėjo apsirengusi motina, kuri vėl ją užsipuolė ir pradėjo tampyti už plaukų , šaukdama, kam ji skambina. Kambaryje buvęs šeimos augintinis-belgų aviganis, vardu „ Baksas “, pradėjo loti, o motina pasakė: „ Baksai pulk “. Tada šuo jai stvėrė už dešinės kojos šlaunies, tačiau jai surikus šuniui „ fu “, šis atsitraukė ir, palojęs, nusiramino. Tada ji vėl patėviui M. P. atidavė savo mobilaus ryšio telefoną. Motina šaukė ant patėvio, po ko, negavusi telefono, išėjo iš namų. Konflikto metu motina jai įdrėskė į kairės rankos krumplius. Kai motina ją tampė už plaukų, ji juto fizinį skausmą. Apžiūrėjusi koją, šuns įkandimo ar kito sužalojimo nerado. Anksčiau ji su motina yra konfliktavusi tik žodžiu. Pas medikus kreiptis atsisako(b.l. 13-14).
Kaip matyti iš nukentėjusiojo M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2013m. vasario 19d., apie 09¹⁵ val., jis buvo namuose adresu: (duomenys neskelbtini). Tuo metu iš lauko grįžo jo žmona J. P. su įdukra K. B.. Kilo žodinis konfliktas, nes įdukra norėjo išvažiuoti į Vilnių pas senelius, o žmona neleido. Jis buvo virtuvėje ir girdėjo barnį, tačiau jo nematė. Kadangi konfliktas nesibaigė, jis nuėjo į saloną pasižiūrėti, kur konfliktavo žmona su įdukra. Eidamas, mobilaus ryšio telefone įsijungė diktofoną ir įrašinėjo garsą. Užėjęs į kambarį, iš žmonos rankų paėmė savo dukrą G. P., gim. 2012 m.. Jo manymu, pirma užsipuolė žmona, jo įdukrą sugriebdama už plaukų ir stumdydama. Besistumdydamos, jos abi pargriuvo ant grindų, kur viena kitą pradėjo tampyti už plaukų. Kambaryje buvo šimos augintinis-belgų aviganis, kuris nesmarkiai įkando ir įdukrai ir žmonai Jis negirdėjo, kad kas nors būtų davęs komandą šuniui įkasti. Tada jis išskyrė žmoną ir įdukrą, o šunį uždarė į balkoną. Po to įdukra nuėjo į savo kambarį ir įjungė savo mobilaus ryšio telefoną krautis, nes norėjo skambinti savo seneliams. Žmona, nuėjusi į virtuvę pasiėmė virtuvinį plaktuką-kirvuką ir liepė įdukrai neskambint telefonu. Kadangi įdukra neklausė, žmona norėjo nukirsti pakrovėjo laidą, bet pataikė į sieną. Jis nematė, kad žmona būtų užsimojusi plaktuku-kirvuku prieš įdukrą. Jis stovėjo kambario tarpduryje ir rankose laikė savo dukrą G. P.. Kada jis iš žmonos atiminėjo plaktuką-kirvuką, įdukra paskambino pagalbos telefonu. Konflikto metu žmona keikėsi ir šaukė, įžeidinėjo įdukrą, o įdukra buvo susijaudinusi ir verkė. Per visą tą laiką, kol jie gyvena kartu, žmona su įdukra konfliktuodavo tik žodžiu, bet fizinio smurto niekada nebuvo(b.l. 19).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio tarnybinio pranešimo dėl reagavimo į pranešimą apie šeimyninį(buitinį) ginčą pil. Petraškų namuose, esančiuose adresu: Deltuvos gt. Nr. 20-3, Ukmergės m., (duomenys neskelbtini), jame pagal nustatytą formą suformuluotų klausimų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo faktą šeimoje, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios K. B. asmenį aplinkybės, įvykio vietoje padarius fotonuotraukas(b.l. 4-5, 7-8). Apklausos metu patikrinus namuose buvusios kaltinamosios J. P. fiziologinę būseną, buvo nustatyta, kad pastaroji esanti blaivi(b.l. 6).
Atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, telefonu buvo susisiekta su nukentėjusiąja K. B., kuri kategoriškai atsisakė kreiptis pas teismo medicinos ekspertą kūno sužalojimo dydžiui nustatyti(b.l. 10).
Tokiu būdu, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamoji J. P., dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto metu panaudodama fizinį smurtą prieš savo dukrą-nukentėjusiąją K. B., ko pasekoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., t.y. fizinio skausmo kitam žmogui sukėlimas, padarytas jį mušant.
Kaltinamosios J. P. nusikalstama veika turtinė žala padaryta nebuvo, nes baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas.
Kaltinamoji J. P. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdama su jai siūloma paskirti bausmės rūšimi-laisvės apribojimu ir jo dydžiu(b.l. 22-23).
Sankcijoje už kaltinamajai J. P. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1d., padarymą laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšis, yra numatytas kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.
Kaltinamoji J. P. anksčiau teista ar bausta administracine tvarka nebuvo, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina jo atsakomybę. Kadangi sunkinančių aplinkybių kaltinamosios J. P. atžvilgiu byloje nėra, o nusikalstamais veiksmais turtinė žala padaryta nebuvo, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes, tiek ir į pačios kaltinamosios J. P., kaip šiuo metu laikinai nedirbančio ir pirmą kartą teisiamo asmens, asmenybę, pastarajai yra tikslinga skirti sankcijoje už padarytą veiką numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimo nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą, paskiriant prokuroro prašomą minimalią šios įstatymo numatytos bausmės rūšies trukmę(LR BK 48 str. 2d.).
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 42 str. 6d.). Kadangi kaltinamoji J. P. šiuo metu yra motinystės atostogose, atsižvelgiant į kaltinamosios, kaip daugiavaikės motinos, kurios šeimoje auga šeši mažamečiai vaikai, asmenybę, laikytina, kad kaltinamajai, kaip smurtavusiam asmeniui, skirti įstatymo numatytą baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose yra netikslinga.
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., ir nuteisti laisvės apribojimu trims mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus: a) įpareigoti būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu nuo 22⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su jos pačios asmens ar jos mažamečių vaikų sveikatos priežiūra, ir b) privalomai kaltinamajai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamoji, nesutikdama su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.