Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Edita Lapinskienė Baudž. byla Nr. 1A–378-174/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.1.8.1.; 1.1.10.1.; 2.1.14.; 2.4.6.3.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2010 m. liepos 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. (Klačionok) ir nukentėjusiojo D. G. (D. G.) atstovės pagal įstatymą L. G. bei nukentėjusiojo L. P. atstovės pagal įstatymą B. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-07 nuosprendžio, kuriuo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Taikytas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

L. G. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies – priteista iš E. K. 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo D. G. naudai.

B. P. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies – priteista iš E. K. 7 000 Lt neturtinės ir 120 Lt turtinės žalos atlyginimo L. P. naudai.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai – priteista iš E. K. 4 111,41 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį ir bliuzoną – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra E. K. 2007 m. kovo 31 d., apie 18.50 val., Klaipėdos m., Smiltynės g. 14, prie perkėlos, tai yra viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant aplinkiniams, priėjęs prie nukentėjusiojo V. J., peiliu įpjovė pastarajam į kaklą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam V. J. fizinį skausmą, po to, priėjęs prie nepilnamečio nukentėjusiojo L. P., iš už nugaros smogė pastarajam vieną kartą peiliu į krūtinės ląstą, tuo nukentėjusiajam padarydamas pjautinę žaizdą krūtinės ląstos dešinėje priekiniame paviršiuje su krūtinės didžiojo raumens sužalojimu, tai nukentėjusiajam L. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, priėjęs prie nepilnamečio nukentėjusiojo D. G., peiliu perpjovė pastarajam kairiosios rankos dilbį, tuo nukentėjusiajam padarydamas kairiojo dilbio nugarinio paviršiaus paviršinę pjautinę žaizdą ir odos įdrėskimus, tai nukentėjusiajam D. G. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu E. K. įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Be to, teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, nepriteisė jos turėtų 1 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų ir apie tai nuosprendyje nepasisakė. Baudžiamosios bylos nagrinėjamas užsitęsė dėl įvairių priežasčių, nes dalis liudytojų buvo išvykę mokytis į kitus miestus bei užsienį, nežiūrint į tai, advokato išlaidos nebuvo didinamos, todėl teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, turėjo priteisti 1 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Nuteistasis E. K., jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiųjų atstovių pagal įstatymą apeliacinius skundus atmesti.

Nukentėjusiųjų D. G. ir L. P. atstovės pagal įstatymą B. P. ir L. G. bei advokatas P. Macenis prašo nukentėjusiųjų atstovių pagal įstatymą apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiųjų atstovių pagal įstatymą apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – priteisti advokato atstovavimo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiųjų atstovių pagal įstatymą apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl nuteistojo E. K. apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam E. K. už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą vieneriems metams, pagrįstai apeliantui paskyrė vieną iš BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų įpareigojimų – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta norma paskirti vieną ar kelis nurodytus įpareigojimus yra imperatyvi. Apeliantas nurodo, kad jis turi realią galimybę išvykti dirbti į užsienį ir atlyginti priteistus civilinius ieškinius, tuo tarpu teismo paskirtas įpareigojimas yra kliūtis tai padaryti. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis, norėdamas išvykti dėl darbo santykių iš gyvenamosios vietos, turi gauti institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimą. Kolegijos nuomone, pateikus motyvuotą prašymą, esant galimybei – ir dokumentus, pagrindžiančius darbo santykius bei jų pagrindu būtinumą išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, taip pat ir iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nebūtų kliūčių gauti tokios institucijos sutikimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Todėl minimo sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms dėl darbo santykių negavimas gali būti laikomas teisės į darbą pažeidimu. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šiuos klausimus sprendžianti institucija darytų tokius pažeidimus.

Dėl nukentėjusiųjų D. G. ir L. P. atstovių pagal įstatymą apeliacinių skundų

Dėl BK 75 straipsnio taikymo ir paskirtos bausmės

Nepagrįsti nukentėjusiųjų L. P. ir D. G. atstovių pagal įstatymą apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas nepagrįstai taikė nuteistajam E. K. BK 75 straipsnio nuostatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltininko asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus (ar auklėjamojo poveikio priemonę), ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Pabrėžtina ir tai, kad nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau teismas kiekvieną kartą, kai nuteistojo padarytos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis bei už tai paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies sąlygas, privalo svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir spręsti bausmės vykdymo atidėjimo klausimą.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas taikė tinkamai ir nuteistajam E. K. paskyrė teisingą laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo. Kaip minėta, BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas tuo atveju, jeigu asmuo nuteisiamas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus ir jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normą galima taikyti, tik nustačius jos pritaikymui būtinų sąlygų visumą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojoje byloje yra nustatytos įstatyme išvardytos sąlygos. E. K. yra nuteistas už vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą vienerių metų laisvės atėmimo bausme, tai yra ne daugiau kaip trejiems metams. Antroji iš būtinų aptariamos normos pritaikymui sąlygų – pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo – byloje taip pat nustatyta. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nukentėjusiųjų atstovių pagal įstatymą apeliaciniuose skunduose, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tai yra apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog E. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, šį nusikaltimą padarė visiškai ignoruodamas visuomenėje susiformavusias normas, be jokios aiškios priežasties, ypatingai įžūliai, prieš asmenis, iš kurių vienas yra nepilnametis, maža to, panaudodamas peilį, tai rodo pakankamą kaltinamojo pavojingumą visuomenei. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog nenustatyta E. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę – anksčiau neteistas, yra jauno amžiaus. Įvertinęs šių aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam E. K. bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikė E. K. BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėjo.

Apylinkės teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo E. K. asmenybe, padarė pagrįstą išvadą, kad yra sąlygos taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai E. K. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, visiškai atitinka byloje ištirtus įrodymus. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę, o kartu spręsdamas, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tinkamai atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltininko asmenybe. Kadangi E. K. teistumai už ankstesnes nusikalstamas veikas yra išnykę, vadinasi, remiantis BK 97 straipsnio 6 dalimi, jis yra neteistas, padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, duomenų, kad jis būtų įtariamas po to padaręs kokią nors nusikalstamą veiką, byloje nėra, nesimoko, yra registruotas Darbo biržoje, yra jauno amžiaus, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šios aptartos aplinkybės yra pagrindas manyti, kad E. K. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, atidėjus jos vykdymą, tai pagrįstai konstatuota skundžiamame nuosprendyje.

Skirdamas bausmę nuteistajam E. K. apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė bausmę, kuri artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiųjų D. G. ir L. P. atstovių pagal įstatymą apeliacinių skundų argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšies bei dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam E. K., todėl laikyti paskirtą už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką bausmę aiškiai per švelnia ir ją griežtinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nukentėjusiųjų atstovių pagal įstatymą apeliaciniuose skunduose nepagrįstai nurodoma, kad teismas turėjo nustatyti E. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, tai yra, kad jis nusikalstamą veiką padarė pasvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Iš kaltinamojo akto matyti, kad nuteistajam E. K. nebuvo inkriminuota aplinkybė, jog jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kad tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo E. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kad jis nusikaltimą padarė būdamas pasvaigęs nuo alkoholio ir kad tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Dėl prašymo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti

Pagrįstas nukentėjusiųjų atstovių pagal įstatymą apeliacinių skundų argumentas dėl išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, išieškojimo iš nuteistojo.

Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, bet gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo (BPK 104 straipsnio 2 dalis). BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Apylinkės teismas, nuosprendžiu neišspręsdamas proceso išlaidų atlyginimo klausimo, pažeidė BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punkto reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas ištaiso šią pirmosios instancijos teismo klaidą.

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose byloje dalyvavo nukentėjusiųjų D. G. ir L. P. atstovas advokatas Petras Macenis, iš byloje esančių pinigų priėmimo kvitų matosi, kad nukentėjusiųjų D. G. ir L. P. atstovės pagal įstatymą advokatui P. Maceniui už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme sumokėjo po 1 000 Lt (t. 2, b. l. 41–43).

Apeliacijos teismo posėdyje buvo pateikti pinigų priėmimo kvitai, patvirtinantys, jog nukentėjusiųjų atstovės advokatui P. Maceniui sumokėjo dar po 500 Lt. Taigi pateikti pinigų priėmimo kvitai patvirtina, jog nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymą advokatui P. Maceniui už teisines paslaugas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose iš viso sumokėjo 3 000 Lt.

Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį atsižvelgtina ne tik į teisminio bylos nagrinėjimo trukmę, bet kartu ir į nuteistojo turtinę padėtį (nedirba, yra registruotas Darbo biržoje), todėl nukentėjusiųjų D. G. ir L. P. atstovių pagal įstatymą B. P. ir L. G. turėtų išlaidų atstovo pagalbai apmokėti dydis mažinamas, kiekvienai iš jų priteisinat po 1 000 Lt.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.

nukentėjusiojo D. G. atstovės pagal įstatymą L. G. bei nukentėjusiojo L. P. atstovės pagal įstatymą B. P. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-07 nuosprendį pakeisti.

Išieškoti iš E. K. nukentėjusiojo D. G. atstovei pagal įstatymą L. G. 1 000 Lt ir nukentėjusiojo L. P. atstovei pagal įstatymą B. P. 1 000 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.