Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-07-28 · Administracinė byla Nr. eI-8114-596/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-03-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-07-28Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-28
Bylos Nr.
eI-8114-596/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00087-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Jolita Rasiukevičienė, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-8114-596/2015(Proceso Nr. 3-61-3-00087-2015-6)Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ryčio Krasausko ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. K. skunde prašo teismo: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014-12-11 sprendimą Nr. 1D-9092(11); 2) priteisti iš atsakovės VRM 1 153,12 Lt (333,97 Eur) neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2013-06-05 iki 2013-12-31.

Nurodo, kad jai VRM sprendimu buvo paskirta 677,24 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, kuri, įsigaliojus Laikinojo įstatymo nuostatoms, buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta. Pareiškėja kreipėsi į VRM, kuri 2014-12-11 sprendime Nr. 1D-9092(11) konstatavo, kad išmokėti susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos neturi teisinio pagrindo. Nesutinka su sprendimu. Mano, kad valstybė, nustatydama tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sąlygas, įgyja teisę į tam tikrą įstatyme nustatytą pensiją už tarnybą, kartu prisiima įsipareigojimą tokią pensiją paskirti ir ją mokėti. Pažymėjo, kad kai įstatymu nustatyta ir paskirta pensija yra mokama, ši asmens įgyta teisė ir teisėtas lūkestis yra sietini su šio asmens nuosavybės teisių apsauga. Pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų taikymo per laikotarpį nuo 2013-06-05 iki 2013-12-31 susidarė 1 153,12 Lt (333,97 Eur) valstybinės pensijos nepriemoka. Pareiškėja skundą grindžia Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokio pobūdžio bylose suformuota praktika.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovės su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pensija pareiškėjai perskaičiuota vadovaujantis galiojančiomis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis, todėl sprendimas perskaičiuoti valstybinę pensiją yra teisėtas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.

Skundas netenkinamas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai V. K. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-06-28 sprendimu Nr. 11SP-2509 nuo 2013-06-05 neterminuotai buvo paskirta 677,24 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, taip pat paskirtas bazinės pensijos dydžio priedas, kuri nuo jos paskyrimo buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas ir mokama sumažinta.

Šalies argumentai

Pareiškėja su prašymu 2014-11-11 kreipėsi į VRM prašydama informuoti, kokiu pagrindu jai mokama sumažinta valstybinė pensija bei pateikti pažymą apie susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, taip pat išmokėti susidariusią nepriemoką.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atsakydama į pareiškėjos prašymą, 2014-12-11 sprendime Nr. 1D-9092(11) nurodė, kad pareiškėjos valstybinė pensija buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas, kurios nepripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Taip pat nurodė, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31, įstatymas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo nenumato, todėl VRM neturi pagrindo išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką. Pateikė pažymą apie pareiškėjos pensijos dydį 2013 metais.

Ginčas byloje kilo dėl valstybinės pensijos pareiškėjai perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatas laikotarpiu nuo 2013-06-05 iki 2013-12-31, taip pat dėl VRM 2014-12-11 sprendimo Nr. 1D-9092(11), teisėtumo ir pagrįstumo.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

Seimas 2011-12-20 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 d. nustatė skirtingą Laikinojo įstatymo galiojimo terminą pagal socialinių išmokų rūšis: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms išmokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms išmokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai išmokai – iki 2012-12-31. Seimas 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2012-12-31, kuriuo pakeitė 15 str. 1 d. 2 p. ir nustatė, kad šis įstatymas jo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai išmokai galioja iki 2013-12-31. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas be kita ko ir Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. yra galimas. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.

Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, tame tarpe valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (tame tarpe senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.

Kaip matyti iš byloje esančios Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-12-03 pažymos Nr. 11DP(P)-5963 apie pareiškėjos valstybinės pensijos dydį 2013 m., pareiškėjos valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. buvo ribojama nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn., dėl to susidarė 1 153,12 Lt dydžio valstybinės pensijos nepriemoka.

Konstituciniam Teismui 2015-05-14 nutarime pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31 neprieštaravo Konstitucijai, pareiškėjos valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatas, kurios nepripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, o nuo 2014-01-01 valstybinės pensijos pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatas neperskaičiuojamos, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo priteisti jai susidariusios valstybinės pensijos nepriemoką laikotarpiu nuo 2013-06-05 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų taikymo.

Šalies argumentai

Pareiškėja taip pat prašo panaikinti VRM 2014-12-11 sprendimą Nr. 1D-9092(11).

Bylos medžiaga nustatyta, kad VRM ginčijamame sprendime, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, atsakė į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad pareiškėjai valstybinė pensija buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas, o Laikinojo įstatymo 15 str. nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31, todėl VRM neturi pagrindo išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką. Pažymėtina, kad VRM, apskaičiuodama pareiškėjos valstybinės pensijos dydį ginčijamu laikotarpiu, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Taigi, VRM veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, o 2015-05-14 nutarime pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nustatytos valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarkos galiojimo pratęsimas iki 2013-12-31 neprieštaravo Konstitucijai, pareiškėjos valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 15 str. galėjo būti perskaičiuojama. Atsižvelgiant į išdėstytą, ginčijamas VRM 2014-12-11 sprendimas Nr. 1D-9092(11) yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėRytis KrasauskasJolita Rasiukevičienė