- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-18
- Bylos Nr.
- N-575-1003-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Advokatai
- Kęstutis Čilinskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus ir nukentėjusiosios D. B. atstovo advokato Kęstučio Čilinsko apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo L. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2006-05-15 nutarimu L. G. už ATPK 41 str. l d. numatytą pažeidimą nubaudė 2750 litų bauda, dėl to, kad L. G. , eidamas AB „Krekenavos agrofirma“ direktoriaus, t.y. darbdavio pareigas ir taikydamas bendrovės darbuotojai D. B. drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo - neįteikė reikalavimo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo kopijos, tuo pažeisdamas Darbo kodekso 240 str. l d.
Šalies argumentai
L. G. kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti vyriausiojo inspektoriaus nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Nurodė, kad jis esąs nubaustas nepagrįstai, D. B. reikalavimas pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo buvo pateiktas susipažinti taip, kaip numato įstatymas, tai liudija 2006-03-22 jos ranka padarytas įrašas ant šio reikalavimo. Tai matė ir jo kabinete buvę asmenys. D. B. susipažinusi su reikalavimu jo kopijos nereikalavo, tik žadėjo jo veiksmus apskųsti žiniasklaidai. Nei įstatymas, nei teismų išaiškinimai nenumato, kad būtų būtina darbuotojui įteikti tokio reikalavimo kopiją.
Institucijos atstovas prieštaravo skundo tenkinimui. Nurodė, kad Darbo kodekso 240 str. l dalyje numatyta pareiga darbdaviui, kad šis, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, raštu nurodytų darbuotojui dėl kokio konkretaus pažeidimo reikalaujama pasiaiškinimo ir nustatytų protingą terminą tokiam pasiaiškinimui pateikti. Darbuotojui turi būti įteikta tokio reikalavimo kopija, nes tik tokiu būdu darbuotojas turi galimybę tinkamai susipažinti su reikalavimu ir savo pasiaiškinime nurodyti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, galinčias turėti įtakos drausminei atsakomybei.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu nutarė panaikinti 2006-05-15 Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga, šalių bei jų atstovų paaiškinimais, liudytojų V. Š. , K. B. , D. B. parodymais nustatyta, kad 2006-03-22 apie 12 val. AB „Krekenavos agrofirmos“ darbuotoja D. B. buvo iškviesta pas mėsos perdirbimo įmonės direktorių L. G. , kuris, veikdamas pagal bendrovės generalinės direktorės 2006-02-23 įgaliojimą Nr. VM-20, ją informavo, kad yra pradėta jos galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimo procedūra ir pateikė jai susipažinti reikalavimą iki 2006-03-23 pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo. D. B. perskaitė reikalavimą, tačiau atsisakė pasirašyti, nes laikė tai kaltinimų jai formulavimu. Vėliau atėjusiai K. B. papildomai paaiškinus reikalavimo turinį ir esmę, D. B. pasirašė, kad susipažino su reikalavimu. D. B. nustatytu terminu jokio pasiaiškinimo nepateikė, o 2006-03-24 buvo atleista iš darbo už darbo drausmės pažeidimą. D. B. atleidimas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-07-03 sprendimu buvo pripažintas neteisėtu.
Teismas pažymėjo, kad nors D. B. teigia, kad pas L. G. ji buvo iškviesta 2006-03-23, tačiau, turint omenyje tai, kad ji tuo metu buvo stresinėje situacijoje, tikėtina, kad ji sąžiningai klysta dėl datos. Teismui nėra pagrindo netikėti tiek rašytiniais įrodymais, tiek V. Š. , tiek K. B. , kurie nebuvo iki tol asmeniškai pažįstami su D. B. , parodymais, juolab kad juos patvirtina meistro M. S. paaiškinimas apie D. B. lankymosi pas L. G. laiką. Todėl teismas laikė nustatytu faktą, kad D. B. su reikalavimu susipažino 2006-03-22. L. G. 2006-05-11 surašytame protokole nėra nurodyta pažeidimo padarymo vieta ir laikas. Šių pažeidimo objektyviosios pusės požymių nėra ir skundžiamame nutarime, nurodytas tik pažeidimo nustatymo laikas. Pažeidimo esmė tiek protokole, tiek nutarime apibrėžta tuo, kad L. G. , taikydamas D. B. drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo - neįteikė reikalavimo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo kopijos, tuo pažeisdamas DK 240 str. l d. Darbo kodekso 240 str. l d. numato, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Teismas nurodė, kad L. G. įvykdė šiuos įstatymo normos reikalavimus - jis raštu pareikalavo D. B. , kad ši pateiktų pasiaiškinimą, o nesulaukęs pasiaiškinimo per nustatytą terminą, skyrė drausminę nuobaudą. Įstatymas tiesiogiai nereikalauja, kad darbuotojui turi būti įteikiama reikalavimo kopija. Administracinės atsakomybės taikymas už veiksmus, kurių nėra tiesiogiai reikalaujama įstatyme, pažeidžia administracinės atsakomybės teisėtumo principą. Administracinė atsakomybė negali būti taikoma plečiamai, asmenys atsako tik už tuos veiksmus, kurie yra įstatymo draudžiami arba kuriuos įstatymas reikalauja atlikti.
Šalies argumentai
Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. Apeliantas nurodo, kad sutinkamai su Darbo kodekso 240 str. l d. nustatyta, kad darbdavys privalėjo įteikti raštišką reikalavimo pasiaiškinti kopiją. Teismas turėjo teisę patikslinti pažeidimo sudėties objektyviąją pusę. AB „Krekenavos agrofirma“ direktorius L. G. , veikdamas pagal bendrovės generalinės direktorės 2006-02-23 įgaliojimą Nr. VM-20, informavo AB „Krekenavos agrofirma“ darbuotoją D. B. , kad yra pradėta jos galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimo procedūra ir pateikė jai susipažinti reikalavimą iki 2006-03-23 pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo. Paminėtas įgaliojimas Nr. VM-20 įpareigoja L. G. vykdyti visas darbdavio įgalioto asmens funkcijas, susijusias su darbdavio ir darbuotojo darbo teisimais santykiais, tarp jų ir dėl darbo drausmės klausimų (1.3 papunktis). Tokiu būdu, darbdavio pareikštos valios išraiškos vykdytoju buvo direktorius L. G. (darbdavio įgaliotas asmuo), kuris ją vykdė, kas nustatyta administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu ir liudytojų parodymais. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas tinkamam subjektui.
Nukentėjusiosios D. B. atstovas advokatas Kęstutis Čilinskas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą ir palikti galioti Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2006-05-15 nutarimą. Apeliantas nurodo, kad ginčą prieš tai kitaip buvo išsprendęs Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006-07-03 sprendimu. Darbo bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė, kad šis reikalavimas nebuvo įvykdytas ir buvo pažeista DK 240 str. l d. Teismas nusprendė, kad negalima tikėti direktoriaus L. G. ir jam pavaldžių darbuotojų paaiškinimais apie tai, kad pasiaiškinimo buvo pareikalauta ir kad tas veiksmas buvo padarytas kovo 22 d. Teismas nurodė, kad tiki D. B. parodymais, kad dokumentas, kurį administracijos atstovai vadina reikalavimu pasiaiškinti, D. B. buvo parodytas kovo 23 dieną, ir kad tai nebuvo reikalavimas pasiaiškinti. Administraciniai teismai darbo ginčų dėl atleidimo iš darbo tvarkos tarp privačių bendrovių ir jų buvusių darbuotojų nenagrinėja. Spręsdamas klausimą, kurį DK priskiria darbo ginčams, t.y., ginčą ar D. B. buvo atleista iš privačios bendrovės laikantis Darbo kodekso nustatytos tvarkos, teismas pažeidė savo kompetenciją, nustatytą ABTĮ 3 ir 15 str.
Apeliantas nurodo, kad spręsdamas D. B. teisėms svarbų ginčą - ar ji buvo atleista iš darbo laikantis nustatytos tvarkos -, teismas neįtraukė jos ar jos atstovo į bylą, o tik apklausė kaip liudytoją. Tokiu būdu teismas pažeidė ABTĮ 48 str. bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. Be to, kadangi byla buvo nagrinėjama nuo darbdavio nukentėjusiai darbuotojai nedalyvaujant, teismas pažeidė ABTĮ 53 str., nes padarė ginčo šalis nelygias. Darbdavys galėjo naudotis visomis procesinėmis teisėmis, o D. B. buvo atimta galimybė teikti įrodymus, prašymus, skųsti teismo nutarimą ir turėti kitas teises, kurias ABTĮ nustato asmenims, kurių interesus liečia administracinio teismo nagrinėjama byla. Be to, teismas pažeidė konstitucinį teisinės valstybės principą. Pagal jį valstybėje tuo pačiu klausimu negali būti skirtingi teismų sprendimai - teisingumas yra vienas. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodė, kad negali būti konkurencijos tarp specializuotų teismų ir bendrosios kompetencijos teismų. Jau praėjo ilgas laikas, kai buvo pažeistos nukentėjusios D. B. darbinės teisės. Procesai ją vargina. Ji nedirba, neturi lėšų, todėl bylos perdavimas iš naujo nagrinėti nebūtų teisingumo aktas. ABTĮ 141 str. 2 dalis nustato, kad vengiant galutinio sprendimo vilkinimo, pati apeliacinė instancija išsprendžia bylą, priimdama naują sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad pažeidimu yra padaryta žala bendrovės darbuotojai D. B. . Sutinkamai su ATPK 273 str. 1 d. ji yra nukentėjusioji ir turi šiame straipsnyje ir kitose teisės normose nustatytas procesines teisės.
Teismų praktikos yra laikomasi taisyklių, kad „pagal ATPK 273 str. nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Šiame straipsnyje nustatytos nukentėjusiojo teisės: susipažinti su bylos medžiaga, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato pagalba, apskųsti nutarimą. <...> darytina išvada, jog nukentėjusiajam privalo būti pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjus nepranešus nukentėjusiajam būtų pažeista jo teisė dalyvauti nagrinėjant bylą ir būtų nepasiekti administracinių teisės pažeidimų teisenos tikslai: visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Todėl šių įstatymo nuostatų pažeidimas, esant nukentėjusiojo skundui, gali būti pagrindas pripažinti nutarimą neteisėtu. (Administracinių teismų praktika Nr. 2, p. 317-318).
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas D. B. teisėms svarbų ginčą - ar ji buvo atleista iš darbo laikantis nustatytos tvarkos -, neįtraukė jos ar jos atstovo į bylą, o tik apklausė kaip liudytoją. Taigi, D. B. teisės buvo pažeistos ir ji šia aplinkybe grindžia apeliacinį skundą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 str. 1 d., 2 d. 7 p. nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla; sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstama, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 str. 1 d. 1 p., 2 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu sprendimas panaikinamas dėl šio įstatymo 142 straipsnyje nurodytų pagrindų; šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, jeigu naujas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme gali užvilkinti galutinio sprendimo priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad padaryto pažeidimo apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka pašalinti negali, be to būtų apribota D. B. teisė į apeliaciją. Teismas nenustatė, kad pakartotinis bylos nagrinėjimas nepateisinamai užvilkintų galutinio sprendimo priėmimą. Todėl apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus ir nukentėjusiosios D. B. atstovo advokato Kęstučio Čilinsko apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą panaikinti, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.
Nutartis neskundžiama.