- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- II-149-806/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01841-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nukentėjusysis
- T. B.
- Kategorijos
- 3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui M. K., nukentėjusiajam T. B., išnagrinėjusi M. K. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2016 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 10N-48418771-16 administracinio teisės pažeidimo byloje M. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. sausio 11 d., apie 16.16 val., Apkasų – Minties g., Vilniuje, vairuodamas V. K. priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai bus saugu, persirikiuodamas nedavė kelio automobiliui važiuojančiam gretima juosta iš kairės, susidūrė ir sugadino abu automobilius, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (aktuali red.), 104 p. reikalavimą, numatantį, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.
Šalies argumentai
M. K. pateikė skundą, kuriuo prašo minėtą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, motyvuodamas tuo, kad nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas, nurodytos autoįvykio aplinkybės iškraipytos, neatitinka įvykio faktinės padėties, kurios nurodytos tik pagal automobilio „Renault Laguna“ vairuotojo žodžius. Skundė nurodo, kad jis, M. K. 2016-01-11 apie 15.40 val., vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Apkasų gatve nuo kalno pirmoje eismo juostoje (kelias tik iš dviejų eismo juostų). Kadangi oro sąlygos buvo blogos, gausiai snigo, gatvės nuo sniego nevalytos, slidžios, matomumas apsunkintas, todėl jis, M. K. važiavo apie 30-35 km/h greičiu, bet ne daugiau kaip 40 km/h. Kadangi jam, M. K. reikėjo sukti į kairę Apkasų ir Tuskulėnų gatvių sankryžoje, iš anksto parodė kairiojo posūkio signalą ir įsitikinęs, kad kliūčių nėra, kiti automobiliai buvo ne mažiau kaip 15 metrų atstumu, pradėjo rikiavimosi manevrą į kairę. Atlikęs manevrą į antrą eismo juostą, pradėjo prieš sankryžą automobilį stabdyti, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Prieš jį, M. K. nei pirmoje, nei antroje eismo juostoje automobilių nebuvo. Visiškai prieš sankryžą sustojus antroje juostoje, praėjus keletui sekundžių, pajuto nestiprų smūgį į automobilio galą, po smūgio jo, M. K. automobilis pajudėjo į priekį apie 0,5 m. Jo, M. K. automobilis apgadintas nebuvo, o vairuotojo automobilio „Renault Laguna“ buvo nežymiai apgadintas priekinis bamperis. Išlipus iš automobilių, minėtas vairuotojas pareiškė, kad labai skuba, nes pastarajam reikia nuvežti mažametę dukrą į Rinktinės gatvę ir paprašė važiuoti kartu. Kadangi jis, M. K. KET nepažeidė, jo automobilis nebuvo sužalotas, įvykio vietoje pretenzijų vienas kitam neturėjo, jis sutiko pagal automobilio „Renault Laguna“ vairuotojo prašymą nuvažiuoti iki Rinktinės gatvės. Atvykus automobilio „Renault Laguna“ vairuotojas pareiškė, kad reikia užpildyti eismo įvykio deklaraciją, jis, M. K. atsisakė, nes jo automobiliui jokios žalos nebuvo padaryta, KET nepažeidė, tuomet automobilio „Renault Laguna“ vairuotojas nutarė iškviesti policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, „Renault Laguna“ automobilio vairuotojas pradėjo kaltinti jį, M. K., pareigūnai pradėjo grubiai kalbėti, aiškinti autoįvykio aplinkybes pagal automobilio „Renault Laguna“ vairuotojo žodžius, reikiamai automobilių neapžiūrėjo, neteisingai nurodė, kad ir jo automobilio galinė dalis pažeista, nors jokių sužalojimų nebuvo, neapžiūrėjo automobilių padangų, ar jos žieminės, kitų įvykio pėdsakų ir pagal vairuotojo žodžius jį, M. K. pripažino kaltu. Visų pirma, jeigu jis, M. K., kaip tvirtinama, būtų daręs persirikiavimą iš pirmos eismo juostos į antrą nepraleidęs minėto automobilio, tai besąlygiškai būtų sužalojimai ar kokie tai įbrėžimai ant jo automobilio kairės pusės, ir tokie sužalojimai būtų ant „Renault Laguna“ automobilio dešinės pusės, tačiau tokių sužalojimų ar kitų pėdsakų ant automobilių šonų nėra, tik šio vairuotojo priekinis bamperis nežymiai pažeistas. Šie objektyvūs duomenys nepaneigiamai patvirtina, kad jam, M. K. persirikiavus ir jau stovint prieš sankryžą, minėto automobilio vairuotojas atsitrenkė į jo automobilį. Šio automobilio vairuotojas, nesilaikydamas saugaus atstumo bei saugaus greičio, pažeidė KET reikalavimus. KET nurodoma, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, 132 p., jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, 134 p. Šių reikalavimų „Renault Laguna“ vairuotojas nesilaikė ir pastarasis kaltas dėl autoįvykio. Iš šio vairuotojo elgesio darytina pagrįsta išvada yra tokia, jog jis supratęs, kad pažeidė KET reikalavimus, vietoje jokių pretenzijų nereiškė ir pasiūlė su juo kartu važiuoti į Rinktinės gatvę, o ten jau pareiškė pretenzijas, reikalavo pildyti deklaraciją ir pan. Esant automobiliams vietoje, pagal jų išsidėstymą būtų aišku kas kaltas, todėl autoįvykio vietoje jokių pretenzijų ir nereiškė. Kita vertus, nesuprantama ir policijos pareigūnų padaryta išvada, kad jis, M. K. kaltas dėl autoįvykio: nebūnant autoįvykio vietoje, nesant autoįvykio schemos, nežinant kaip buvo išsidėstę automobiliai, nekreipiant dėmesio į jau minėtų automobilių sužalojimų pobūdį, tik pagal šio vairuotojo žodžius, apkaltinti jį, M. K..
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į skundą prašo M. K. skundo netenkinti, motyvuodami tuo, jog M. K. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. M. K. teigia, kad eismo sąlygos buvo labai sudėtingos, slidu, pūga, blogas matomumas. Kai pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą, važiavo ne didesniu kaip 40 km/h greičiu. Automobilis „Renault Laguna“ važiavo antra eismo juosta atsilikęs apie 10-15 metrų. Pareigūnams M. K. teigė, kad smūgis į pastarojo automobilį buvo iš karto kai tik sustojo, vėliau aiškino, kad smūgį pajuto po kelių sekundžių. Eismo įvykį įforminę ir abi transporto priemones apžiūrėję pareigūnai nurodė, kad pagal apgadinimų pobūdį matyti, kad automobilis „Audi A4“ nebuvo iki galo persirikiavęs į antrą eismo juostą. Taip teigia ir automobilio „Renault Laguna“ vairuotojas T. B. nurodydamas, kad susidūrimas įvyko automobiliui „Audi A4“ dalinai įvažiavus į antrą eismo juostą. Bylos nagrinėjimo metu M. K. teigė, kad automobilio „Renault Laguna“ nuo priekinio bamperio dešinės pusės iki centro, smūgis buvo į jo automobilio galinio bamperio kairę pusę (ne kairį šoną).
Teismo posėdyje M. K. palaikė skundą jame nurodytais pagrindais, paaiškino, kad iš inžinerijos pusės galima atlikti skaičiavimus, eismo sąlygos tuo metu buvo prastos, tačiau yra dvi juostos, kelių eismo juostų plotis nemažiau kaip 3 m., pareigūnai parašė, kad jei tikėti jo, M. K. žodžiais tai kitas vairuotojas buvo išvažiavęs į priešpriešą, abu automobiliai galėjo tilpti į eismo juostą. Pasak M. K., tai buvo eilinis važiavimas, neskaičiavo nei greičio, įvertino maždaug atstumus ir greičius. Jis, M. K. pradėjo rikiavimosi manevrą, jį baigė, sustojo ir pajuto smūgį. Gavosi stresinė situacija, neskaičiavo sekundžių. Jo, M. K. automobilis neapgadintas, kito automobilio apgadinta priekinė bamperio dalis. Pareigūnai be tiesioginių įrodymų surašė protokolą, atsižvelgiant į jo, M. K. ir kito nuomonę, įvykis neturėjo jokių įrodymų. Norėdamas išvengti įvykio, jis, M. K. turėjo išvažiuoti į priešingą eismo juostą.
Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis T. B. parodė, kad kolega važiuodamas keliu nežinojo, kad dvi juostos, jis nerodė posūkio, susidūrimas įvyko važiuojant, jis užlindo dalinai persirikiavęs. Jis, T. B. važiavo apie 40 ar 45 km/h. Buvo snieguotas kelias, jis, T. B. negalėjo sustoti, įvykis įvyko važiuojant jiems abiems. Jam, T. B. važiuojant buvo puikiai viskas matoma. Jam, T. B. nekilo minčių, kad jis kaltas, ir kad M. K. prieštaraus, akivaizdi buvo pastarojo klaida. Jie nuvažiavo į šoną, buvo planas užpildyti eismo deklaraciją, tačiau asmuo atsisakė pripažinti savo kaltę, iškvietė pareigūnus. Pasak T. B., kai asmuo pradėjo rikiuotis buvo nedaugiau 10 m. Smūgis buvo į jo, T. B. automobilio dešinį kampą, jo kairys galinis kampas. Sugadinimai buvo, smulkūs įbrėžimai buvo ant M. K. automobilio, gal ten purvas, bet įvykio žymės matėsi ant automobilio.
Apklaustas teisme liudytojas A. G. parodė, kad tiesioginių įrodymų nebuvo, automobiliai patraukti iš įvykio vietos, vieta neapžiūrėta. Oro sąlygos buvo labai blogos. Pasak A. G., jei žmogus rikiuojasi, jis 15 ar 10 m mato važiuojantį automobilį, tai jis automatiškai sudaro kliūtį, reakcijos laikas 1 s. Apgadinimų pobūdžio jis, A. G. nematė, apgadinti priekinis ir galinis bamperiai. Pareigūnai teigia, kad automobilis „Audi A4“ dar nespėjo persirikiuoti. Jo, A. G. manymu buvo šitaip, atsižvelgiant į oro sąlygas šitoks rikiavimasis buvo pavojingas, tai privedė prie eismo įvykio. Įrodymai - tai M. K. paaiškinimai, pareigūno tarnybinis pranešimas.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio M. J. 2016-01-11 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-01-11, dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu D. S., apie 16.30 val., gavo pranešimą iš VPK OVS, kad Rinktinės g. 38B, Vilniuje, susidūrė du automobiliai „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykę į įvykio vietą, rado minėtus automobilius, kurie stovėjo priparkuoti kieme. Automobilio „Audi A4“ vairuotojas M. K. paaiškino, kad įvykis buvo Apkasų - Minties g. sankryžoje važiuojant link Rinktinės g., jis tuo metu rikiavosi iš pirmos eismo juostos į antrą ir pajuto smūgį į galinė automobilio dalį. Paklausus kiek praėjo laiko nuo sustojimo iki smūgio, atsakė momentaliai. Automobilio „Renault Laguna“ vairuotojas T. B. paaiškino, kad įvykis buvo Apkasų - Minties g. sankryžoje važiuojant link Rinktinės g. Jam važiuojant eismo juosta buvo tuščia, kai staiga be jokių perspėjamų signalų iš pirmos juostos ėmė rikiuotis automobilis „Audi A4“. Bandė stabdyti, tačiau susidūrimo neišvengė ir dar nespėjus pilnai sustoti abiems automobiliams susidūrė. Pagal sugadinimus galima spręsti, kad susidūrimo metu automobilis „Audi A4“ nebuvo pilnai persirikiavęs, buvo tarp dviejų juostų. Priešingu atveju automobilis „Renault Laguna“ turėjo važiuoti priešinga eismui kryptimi, kas nerealu, nes ten tik viena eismo juosta ir intensyvus eismas. Įvykio vietoje liudininkų nėra, įvykis nefilmuojamas, žmonės nenukentėjo.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pažymoje nurodyta, kad 2016-01-11 apie 16.16 val., Apkasų – Minties g., Vilniuje, eismo įvykio metu, vairuojamam automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadinta galinė dalis.
Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta eismo įvykio vieta – Apkasų g. – Minties g. sankryža, Vilniuje, ir nurodyti automobilių apgadinimai – automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis, automobiliui „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, žibinto apiplovimas.
Šalies argumentai
T. B. 2016-01-16 paaiškinime nurodyta, kad 2016-01-11 apie 15.50 val., važiuodamas Apkasų gatve, nuo mokesčių inspekcijos pusės, važiavo antra eismo juosta. Prieš jį, T. B. nevažiavo nei viena transporto priemonė, kai staiga be jokio posūkio signalo automobilis „Audi A4“ pradėjo rikiuotis į jo važiuojamąją dalį ir stabdyti nors iki sankryžos buvo likę apie 30 m. Jis, T. B. sustabdyti savo automobilio nespėjo ir atsitrenkė jam būnant pusiau jo antroje juostoje. Mano, kad automobilio „Audi A4“ vairuotojas jo, T. B. net nematė atlikdamas manevrą. Jie šiek tiek pavažiavę sustojo įvertinti įvykio padarinius. Dar buvo likę apie 15 m iki Apkasų – Minties g. sankryžos. Jis, T. B. buvo įsitikinęs, kad yra nekaltas ir pasiūlė pasitraukti nuo važiuojamosios dalies bei užpildyti eismo įvykio formą. Kelio danga buvo apsnigta, važiavimo greitis buvo apie 35-40 km/h. Susidūrimo metu automobilis „Audi A4“ sustojęs nebuvo, judėjo sankryžos link. Žmonės nenukentėjo.
M. K. 2016-01-11 paaiškinime nurodyta, kad 2016-01-11 apie 15.40 val., vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, priklausantį V. K.. Važiavo Apkasų g. prie Minties g. sankryžos. Oro sąlygos be galo sudėtingos – pustė, buvo slidu ir labai prastas matomumas. Kelias buvo apsnigtas storu sniego sluoksniu ir nesimatė eismo juostų bei kitų kelio ženklinimų. Kadangi leidosi nuo kalno ir reikėjo sukti į kairę, persirikiavo į antrą (iš dviejų) eismo juostą ir pradėjo stabdyti (degė raudonos spalvos šviesoforo signalas). Kai sustojo, pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Jokių veiksmų, norėdamas išvengti įvykio, nesiėmė, nes tikėjosi, jog vairuotojas sustos. Kadangi kitas vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, nors ir bandė išvengti įvykio, tačiau nei sustoti, nei nusukti nespėjo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, visapusiškais ir objektyviai juos ištyrus.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, M. K. proceso metu neneigė 2016-01-11, Apkasų g. – Minties g., Vilniuje, vairavęs automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis nurodė, kad jis pradėjo rikiavimosi manevrą, jį baigė, sustojo ir pajuto smūgį, jo automobilis neapgadintas, kito automobilio apgadinta priekinė bamperio dalis. Pasak M. K., skundžiamame nutarime visiškai neteisingai yra nurodytas jų autoįvykio mechanizmas. Nori pažymėti, kad važiavo Apkasų gatve nuo kalno pirmoje eismo juostoje (kelias tik iš dviejų eismo juostų). Kadangi oro sąlygos buvo blogos, gausiai snigo, gatvės nuo sniego nevalytos, slidžios, matomumas apsunkintas, todėl jis, M. K. važiavo apie 30-35 km/h greičiu, bet ne daugiau kaip 40 km/h. Kadangi jam, M. K. reikėjo sukti į kairę Apkasų ir Tuskulėnų gatvių sankryžoje, iš anksto parodė kairiojo posūkio signalą ir įsitikinęs, kad kliūčių nėra, kiti automobiliai buvo ne mažiau kaip 15 metrų atstumu, pradėjo rikiavimosi manevrą į kairę. Atlikęs manevrą į antrą eismo juostą, pradėjo prieš sankryžą automobilį stabdyti, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Prieš jį, M. K. nei pirmoje, nei antroje eismo juostoje automobilių nebuvo. Visiškai prieš sankryžą sustojus antroje juostoje, praėjus keletui sekundžių, pajuto nestiprų smūgį į automobilio galą, po smūgio jo, M. K. automobilis pajudėjo į priekį apie 0,5 m. Jo, M. K. automobilis apgadintas nebuvo, o vairuotojo automobilio „Renault Laguna“ buvo nežymiai apgadintas priekinis bamperis. Jeigu jis, M. K., kaip tvirtinama, būtų daręs persirikiavimą iš pirmos eismo juostos į antrą nepraleidęs minėto automobilio, tai besąlygiškai būtų sužalojimai ar kokie tai įbrėžimai ant jo automobilio kairės pusės, ir tokie sužalojimai būtų ant „Renault Laguna“ automobilio dešinės pusės, tačiau tokių sužalojimų ar kitų pėdsakų ant automobilių šonų nėra, tik šio vairuotojo priekinis bamperis nežymiai pažeistas. Jo, M. K. nuomone, automobilio „Renault Laguna“ vairuotojas, nesilaikydamas saugaus atstumo bei saugaus greičio, pažeidė KET reikalavimus, todėl minėto automobilio vairuotojas atsitrenkė į jo automobilį, jam, M. K. persirikiavus ir jau stovint prieš sankryžą. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra įrodyta, kad tarp jo, M. K. veiksmų ir pasekmių (automobilių susidūrimas) buvo nustatytas priežastinis ryšis. Pagrindinis šio autoįvykio kaltininkas yra kito automobilio vairuotojas, nes tai pastarojo veiksmai lėmė pavojų ir būtent dėl jo veiksmų kilo pavojus eismo saugumui. Pirminiame savo paaiškinime M. K. nurodė, kadangi leidosi nuo kalno ir reikėjo sukti į kairę, persirikiavo į antrą (iš dviejų) eismo juostą ir pradėjo stabdyti (degė raudonos spalvos šviesoforo signalas). Kai sustojo, pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Jokių veiksmų, norėdamas išvengti įvykio, nesiėmė, nes tikėjosi, jog vairuotojas sustos. Kadangi kitas vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, nors ir bandė išvengti įvykio, tačiau nei sustoti, nei nusukti nespėjo. Automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas T. B. teisme nurodė, kad M. K. nerodė posūkio, susidūrimas įvyko važiuojant, jis užlindo dalinai persirikiavęs. Jis, T. B. važiavo apie 40 ar 45 km/h. Buvo snieguotas kelias, jis, T. B. negalėjo sustoti, įvykis įvyko važiuojant jiems abiems. Jam, T. B. važiuojant buvo puikiai viskas matoma. Pasak T. B., kai asmuo pradėjo rikiuotis buvo nedaugiau 10 m. Smūgis buvo į jo, T. B. automobilio dešinį kampą, jo kairys galinis kampas. Sugadinimai buvo, smulkūs įbrėžimai buvo ant M. K. automobilio, gal ten purvas, bet įvykio žymės matėsi ant automobilio. Savo pirminiame paaiškinime T. B. nurodė, kad jis važiavo antra eismo juosta, prieš jį, T. B. nevažiavo nei viena transporto priemonė, kai staiga be jokio posūkio signalo automobilis „Audi A4“ pradėjo rikiuotis į jo važiuojamąją dalį ir stabdyti nors iki sankryžos buvo likę apie 30 m. Jis, T. B. sustabdyti savo automobilio nespėjo ir atsitrenkė jam būnant pusiau jo antroje juostoje. Mano, kad automobilio „Audi A4“ vairuotojas jo, T. B. net nematė atlikdamas manevrą. Jie šiek tiek pavažiavę sustojo įvertinti įvykio padarinius. Dar buvo likę apie 15 m iki Apkasų – Minties g. sankryžos. Susidūrimo metu automobilis „Audi A4“ sustojęs nebuvo, judėjo sankryžos link. Apklaustas teisme liudytojas A. G. parodė, kad tiesioginių įrodymų nebuvo, automobiliai patraukti iš įvykio vietos, vieta neapžiūrėta. Oro sąlygos buvo labai blogos. Pasak A. G., jei žmogus rikiuojasi, jis 15 ar 10 m mato važiuojantį automobilį, tai jis automatiškai sudaro kliūtį, reakcijos laikas 1 s. Apgadinimų pobūdžio jis, A. G. nematė, apgadinti priekinis ir galinis bamperiai. Pareigūnai teigia, kad automobilis „Audi A4“ dar nespėjo persirikiuoti. Jo, A. G. manymu, atsižvelgiant į oro sąlygas šitoks rikiavimasis buvo pavojingas, tai privedė prie eismo įvykio.
Teismas, vertindamas administracinio teisės pažeidimo medžiagą, daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas priimtas neištyrus visų bylos aplinkybių, apsiribota asmenų paaiškinimų surašymu ir policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu aiškinantis eismo įvykio mechanizmą. Iš M. K. ir T. B. parodymų matyti, kad eismo įvykio dalyvių paaiškinimai yra prieštaringi, abu vairuotojai pateikia skirtingas eismo įvykio versijas ir byloje nėra surinkta liudytojų ar kitų objektyvių įrodymų, kurie galėtų paneigti vieno ar kito eismo įvykio dalyvio parodymus. Šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t. y. kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus, būtina papildoma įvykio vietos apžiūra, papildomų duomenų surinkimas apie automobilių apgadinimus, būtina paskirti specialisto tyrimą, kad nustatyti automobilių „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimo mechanizmą eismo įvykio, įvykusio 2016-01-11 metu atsižvelgiant į transporto priemonių sugadinimo mąstą ir pobūdį, kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui ir kt.
Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija. Šiuo atveju byloje nebuvo surinkti ir ištirti visi šiuo atveju aktualūs įrodymai, nebuvo pasitelkta specialisto pagalba gauti duomenis dėl eismo įvykio, kuris pagal automobilių apgadinimus, jų pobūdį, lokalizaciją, objektyviai galėtų nustatyti, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai sąlygojo eismo įvykį. Kadangi skundžiamas nutarimas priimtas iš esmės neatlikus administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo, reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, nutarimas naikintinas, byla grąžintina organui, įgaliotam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. 10N-48418771-16 administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti, grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būriui.
Nutartis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.