Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja Nijolė Urbonienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

2008 m. kovo 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant. Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei, advokatei Vitai Neverauskaitei, išteisintajam R. J., teismo posėdyje išnagrinėjo Prienų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl 2007 m. lapkričio 27 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. J., V. A. ir D. S. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., kaip nepadarę veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. buvo kaltinamas aplaidžių buhalterinės apskaitos tvarkymu, t. y. tuo, kad laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31 aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, tai yra būdamas AB „IŠLAUŽO ŽUVIS", įmonės kodas 170694265, įregistruotos Išlaužo k., Prienų raj., direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį atsakingu už apskaitos organizavimą, 2003 ir 2004 metų pabaigoje nesudarė komisijos žuvų kiekio ir svorio inventorizacijai, neorganizavo ilgalaikio nematerialaus turto, žaliavų, medžiagų, kuro, pašarų, prekių, pagamintos produkcijos (veislinės žuvų bandos), nebaigtos gamybos (šiųmečių, dvimečių karpių ir lydekų), gautinų skolų inventorizacijos, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3d. nutarimu Nr.719 patvirtintos "Inventorizacijos tvarkos" 3 punktą, kuris nurodo, kad "Įmonės privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą <.„>,pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau, kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą" dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.

V. A. buvo kaltinama aplaidžių buhalterinės apskaitos tvarkymu, t. y. tuo, kad būdama AB "Išlaužo žuvis", įmonės kodas 170694265, įregistruotos Išlaužo k., Prienų r., vyr. buhaltere aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, nes nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 4 straipsnio, kuris nurodo, kad "Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.", reikalavimų: prekinių karpių 280780 vienetais 19780 kg. svorio sumažėjimą vertine išraiška neapskaičiavo ir apskaitos registre "Nebaigta

gamyba" neapskaitė, todėl dėl vertine išraiška neapskaityto sumažėjusio prekinio karpio kiekio ir svorio laikotarpiu nuo 2004-04-01 iki 2004-12-01 nebuvo galima nustatyti nebaigtos gamybos vertės, t. y. įvertinti įmonės turto, tai yra padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d.

D. S. kaltinamas aplaidžių buhalterinės apskaitos tvarkymu, t.y. tuo, kad laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31 aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, tai yra būdamas AB "Išlaužo žuvis", įmonės kodas 170694265, įregistruotos Išlaužo k., Prienų r., vykdančiuoju direktoriumi nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 12 straipsnio "Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas" 1 punkto, kuris nurodo, kad "Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais." reikalavimų, nes laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31 nesurašė nei vieno pirminio apskaitos dokumento: 1) žuvų svorio pasikeitimui, todėl nebuvo galima iš dalies įvertinti įmonės turto, tai yra nustatyti kiek kilogramų priaugo prekiniai karpiai ir lydekos, nes 2004 metais žuvies prieaugis pagal savikainos paskaičiavimo pažymą, surašytą buhalterės V. A., sudarė 128964 kg., iš jų prekinis karpis priaugo 127464 kg., o prekinės lydekos 1500 kg., o pagal paties (D. S.) surašytus tvenkinių išžvejojimo suvestinius žiniaraščius - prekinis karpis priaugo 119875 kilogramus, o prekinės lydekos prieaugio neapskaitė; 2) žuvies pardavimui iš komercinio tvenkinio Nr. 19, todėl nebuvo galima iš dalies įvertinti įmonės turto, tai yra kiek prekinio karpio per 2004 metus pardavė bendrovė, nes vyr. buhalterė V. A. prekinio karpio savikainos apskaičiavimo pažymoje įrašė, kad per 2004 metus bendrovė pardavė 112821 kg. prekinio karpio, 22555 kg. daugiau, negu buvo įrašyta pateiktuose karpių pardavimo dokumentuose, nes nebuvo surašyti karpio pardavimo iš komercinio tvenkinio Nr. 19 pardavimo sąskaitos - faktūros, o paties (D. S.) 2004 m. gruodžio 1 d. surašytame įprastinės gamybos tvenkinių išžvejojimo suvestiniame žiniaraštyje nurodyta, kad per 2004 m. iš komercinio tvenkinio Nr. 19 buvo parduota 22700 kg. karpio; taip pat nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 13 straipsnio "Apskaitos dokumentų rekvizitai" 1 punkto, kuris nurodo, kad "Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas, 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas, 3) apskaitos dokumento data, 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška <...>" reikalavimų, nes pasirašė darbų priėmimo - perdavimo aktus, kuriuose nebuvo įrašytos atliktos paslaugos, ir V. S. išmokėjo 77154 litus, dėl to nebuvo galima nustatyti kokias paslaugas bendrovei 77154 litų vertės atliko V. S., todėl nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d.

Apelianto manymu, teismas taip pat nepaneigė kaltinimų D. S.. Nors iš AB „Išlaužo žuvis" pateiktų dokumentų nebuvo galima nustatyti kiek prekinio karpio per 2004 m. pardavė bendrovė iš komercinio tvenkinio Nr. 19, nes vyr. buhalterė V. A. prekinio karpio savikainos apskaičiavimo pažymoje įrašė, kad per 2004 m. bendrovė pardavė 112821 kg. prekinio karpio, 22555 kg. daugiau, nei buvo įrašyta tyrimui pateiktuose karpių pardavimo dokumentuose. Skunde teigiama, kad specialisto išvadoje Nr. 5-2/81 nustatyta, kad dėl D. S. veiksmų nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės turto. Iš bylos medžiagos, specialistės N. D. išvados Nr. 5-2/81 ir parodymų, specialistės L. T. parodymų matyti, kad AB „Išlaužo žuvis" inventorizacijos neorganizavimas, netinkamas buhalterinės apskaitos vedimas iš tikrųjų trukdė nustatyti iš dalies įmonės turtą, įsipareigojimus bei veiklą. AB „Išlaužo žuvis" buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių".

Dėl aukščiau aptarto, apeliantas prašo 2007 m. lapkričio 27 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respubliko BK 223 str. 1 d. ir skirti jam 25 MGL baudą, V. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. ir skirti 15 MGL baudą, D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. ir paskirti 20 MGL baudą.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo prokurorė prašė skundą tenkinti, išteisntasis R. J. ir išteisintųjų gynėja prašė skundą atmesti.

Pirmos instancijos teismas vadovaudamasis BPK 20str.,301str.reikalavimais išsamiai 9r nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino esmus įrodymus ir pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį R. J., V. A. ir D. S. atžvilgiu.

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad jis atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Esminių BPK pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

BK 223 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už aplaidų apskaitos tvarkymą. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį aplaidus apskaitos tvarkymas asmeniui, privalančiam tvarkyti buhalterinę apskaitą, inkriminuojamas tada, kai jis teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarko arba aplaidžiai ją tvarko, arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugoja įstatymų nustatytą laiką, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, kvalifikuojant veiką kaip aplaidų apskaitos tvarkymą, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus, kurių nuostatas kaltininkas pažeidė, nes BK 223 straipsnio norma yra blanketinė, t. y. nukreipia į kitus norminius aktus. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai - teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymas, aplaidus jos tvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas įstatymų nustatytą laiką - įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš veikų. Kartu pažymėtina, kad šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, kurios padariniai yra tai, jog dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šie padariniai yra alternatyvūs - pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Be to, šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis - kaltė pasireiškia tik neatsargumu, t. y. nusikalstamu nerūpestingumu arba nusikalstamu pasitikėjimu. Tokia išvada darytina įvertinus tai, jog jeigu asmuo BK 223 straipsnyje nurodytus veiksmus, sukeliančius tame pačiame straisnyje nurodytas pasekmes, atlieka tyčia, tai nusikaltama veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatatęs, jog išteisintieji tvarkydami AB „Išlaužo žuvis" buhalterinę apskaitą padarė kai kurių LR Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, tačiau juos padarė dėl neatsargumo, nepagrįstai sprendė, kad tokia kaltės forma negali būti padaroma BK 223 straispnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika.

Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik šis pažeidimas negali būti pakankamu pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, nes apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad išteisintųjų veikose yra visi kiti būtini nusikaltamos veikos, numatytos BK 223 straispnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

Kaip minėta, vienas iš aplaidaus apskaitos tvarkymo sudėties požymių yra padariniai. Tik tada, kai dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, kaltininkas pripažįstamas padaręs nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad išteisintųjų veiksmai nesukėlė BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų pasekmių. Tai patvirtina Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. vasario 21d. patikrino aktas Nr. 17-06-10-51, iš kurio matyti, jog atlikus kompleksinį patikrinimą (vykdant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pavedimą) nustatyta, kad nors atsisakaitymai bendrovėje su Lietuvos Respublikos biudžetu vykdyti su pažeidimais, tačiau jie ištaisyti dar iki tyrimo pradžios, iš apskaitos dokumentų galima pilnai nustatyti bendrovės veiklą, jo turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Be to, šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir specialistės L. T. bei N. D..Pagrindiniai kaltinimo argumentai buvo grindžiami tuo, kad R. J. komisijos žuvų inventorizacijai ir neorganizavo tokios inventorizacijos, kad V. A. neapskaičiavo prekinių karpių svorio sumažėjimo ir to neapskaitė, kad D. S. pirminių apskaitos dokumentų žuvų svorio pasikeitimui, bei žuvies pardavimui iš tvenkinio Nr.19, darbų priėmimo-perdavimo aktuose nenurodė atliktų paslaugų ir visa tai neleido nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų, nustatyti įmonės veiklos.Pirmos instancijos teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad R. J. tikrinamuoju laikotarpiu, t.y.2004m.gruodžio 27d. buvo priėmęs įsakymą dėl ilgalaikio turto inventorizacijos(t-4 b.1.313), tokia inventorizacija minėto įsakymo pagrindu buvo atlikta(t-4 b.1.314-316), kiek tai liečia žuvies apskaitą, atsižvelgiant į specifinę gamybos rūšį, įmonėje buvo vadovaujamasi 2002-12-05 buvusio bendrovės direktoriaus įsakymu Nr.15 „Dėl gyvosios žuvies kasmetinės inventorizacijos", kuriuo numatyta inventorizacijos aktais laikyti suvestinius kasmetinius žuvies išgaudymo žiniaraščius.Vėlgi iš bylos duomenų seka, kad tokie duomenys bendrovėje buvo apskaitomi - specialisto išvadoje Nr.5-2/81 pažymima, kad buvo pateikti vyr.buhalterės surašyta pažyma 2004m. žuvies prieaugio pagal savikainos apskaičiavimą, vykdančiojo direktoriaus surašyti tvenkinių išžvejojimo suvestiniai žiniaraščiai, o tai kad minuose dokumentuose (kaip teigiama akte) nevisiškai tiksliai buvo apskaityta visa žuvis, neduoda pagrindo teigti, kad tai trukdė apskaityti įmonės turtą, nes iš tos pačios išvados tiriamosios dalies matyti, kad neapskaitytai žuviai buvo pirminiai turto įsigijimą pagrindžiantys dokumentai (patvirtinantys žuvų pirkimą iš UAB „Kaplių žuvys", iš LVŽŽTC Šilavoto filialo), tvenkinų išžvejojimo suvestiniame žiniaraštyje nenurodytas lydekos prieaugis faktiškai buvo apskaitytas kitame dokumente-savikainos askaičiavimo pažymoje. Iš specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodomų dokumentų, bei jais nustatytų (konstatuojamų) faktų apie įmonės (bendrovės) veiklą, balansą už 2004m.,seka, kad tiriamuoju laikotarpiu prekinių karpių kiekis bendrovėje sumažėjo 280780 vnt. 19780 kg , nebaigta gamyba (vienmečiai ie dvimečiai karpiai,lydekos) sudarė 169995 Lt, skirti neparduoti karpiai sudarė 80000 Lt ,veisliniai karpiai sudarė 11525 Lt ,tad visi šie bei aukščiau paminėtieji dokumentai - žuvų išgaudymo žiniaraščiai, vertinė žuvies išraiškos apskaita, suvestiniai žuvų išgaudymo žiniaraščiai, žuvies žiemojimo žiniaraštis,žuvų įsigijimo dokumentai,suteikia pakankamą informaciją apie bendrovėje vykdytą tvenkinių įžuvinimą, žuvų išgaudymą, žuvų pirkimą ir pardavimus,o tai leidžia leidžia įvertinti įmonės (bendrovės)turtą. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė ir tai, kad įmonės turto įvertnimui įtakos neturėjo D. S. neapskaitytas žuvų pardavimas iš komercinio tvenkinio Nr.19, bei darbų priėmimo-perdavimo aktuose neišvardintos paslaugos.Teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad žuvų apskaita bendrovėje tame tarpe ir tvenkinyje Nr.19 buvo vedama, o žuvies pardavimas iš šio tvenkinio buvo vykdomas ne natūrine forma, bet parduodant paslaugą- žvejybą ir tai buvo apskaitoma laiko matu išreikštu pinigine forma (toks paslaugos teikimas atitiko ir bendrovės įstatus).Tokiu būdu laikyti, kad įmonės pasirinktas žuvies pardavimo būdas neleido apskaityti bendrovės turto, pagrindo nėraJš dokumentų, patvirtinančių bendrovės sudarytą sutartį su V. S. dėl paslaugų atlikimo (t-4 b.1.212-220), matyti kad V. S. atliktos paslaugos (darbai) buvo priimami pagal atliktų darbų aktus, šios paslaugos bei valandinis apmokėjimas už jas buvo numatyti šalių susitarimu, apmokėjimas už jas buvo apskaitomas ne pagal atliktą konkretų darbą, bet pagal išdirbtą laiką (valandas), taikant vienodą darbo apmokėjimo tarifą už valandą. Taip pat iš šių dokumentų seka, kad V. S. teikiamos bendrovei paslaugos pasireiškė ne naujų materialinių vertybių sukūrimu, bet bendrovės turimo turto (įrenginių) aptarnavimu, eksploatacija, tokias išvadas patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavusi specialistė L. T..Tad sprendžiant iš paminėto, bei turint omenį, kad bendrovės turėtos 77154 Lt dydžio išlaidos už suteiktas paslaugas, buvo apskaitytos, teigti jog tai neleido nustatyti įmonės veiklos ir įvertinti jos turto nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Prienų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.