- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-05
- Bylos Nr.
- e2-211-766/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini), patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl 20 procentų draudiminės išmokos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1105,35 Eur draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad ieškovas sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės SCHMITZ CARGOBULL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė už avarijos metu padarytą žalą. 2020 m. gruodžio 14 d. (duomenys neskelbtini) įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas, bei kaltininku nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės SCHMITZ CARGOBULL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas. Su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas neįvykdė įstatyminės prievolės raštu pranešti draudikui per 3 darbo dienas apie eismo įvykį. Atsakovė nepateikė informacijos apie įvykio aplinkybes, nepateikė transporto priemonės apžiūrai ir nuotraukų. Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 4866,60 Eur draudimo išmoką dėl trečiųjų asmenų turto apgadinimo. Ieškovas taip pat sumokėjo 660,15 Eur korespondentui. Mokestis korespondentui yra įskaitomas į draudimo išmokos sumą, todėl nuo jo skaičiuojama 20 procentų draudimo išmokos grąžinimo. Atsakovė, būdama atsakinga dėl žalos padarymo asmeniui, pažeidė įstatymo imperatyvą, numatytą Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą dėl prievolės raštu per 3 dienas pranešti apie įvykį draudikui, taip pat pateikti deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Atsakovė pačiu grubiausiu būdu ignoravo įstatyminę prievolę bendradarbiauti, todėl nėra pagrindo mažinti reikalaujamos grąžinti sumos dydį. Draudikas turi teisę reikalauti iki 20 procentų draudimo išmokos, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nesilaikė atsakingo draudiko nurodymų, duotų po eismo įvykio, todėl ieškovas įgijo 1105,35 Eur reikalavimo teisę į atsakovę.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo nesutiko su patikslintu ieškiniu, prašė jį atmesti bei priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad savo atsikirtimus į ieškovo patikslintą ieškinį atsakovė yra išdėsčiusi teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį bei triplike), todėl jų nekartoja, kuriuose nurodyta, kad ieškovas turi pateikti įrodymus, kad žala buvo padaryta nuo vilkiko atsikabinusios priekabos/puspriekabės, ir dėl to jis draudimo išmoką turėjo mokėti pagal priekabos/puspriekabės (o ne vilkiko) įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, be to, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo išmokėtų draudimo išmokų teisėtumą ir pagrįstumą. Ieškovas prie savo ieškinio pridėtoje 2022 m. balandžio 28 d. pretenzijoje buvo nurodęs ne du, o vieną taisyklių punktą (tai yra tik 60.4 punktą), kaip savo regresinio reikalavimo pagrindą, o tai reiškia, kad pats ieškovas 2022 m. balandžio 28 d. nelaikė (nevertino), jog yra padarytas taisyklių 60.3 punkto pažeidimas, todėl nesuprantama, kokiu būdu, anot ieškovo, atsakovė per laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 28 d. iki ieškinio pareiškimo teismui padarė dar ir taisyklių 60.3 punkto pažeidimą. Dėl taisyklių 60.4 punkto nuostatų atkreiptinas dėmesys, kad jame kalbama apie atsakingo draudiko nurodymų, raštu duotų po eismo įvykio, nesilaikymą. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie po eismo įvykio jo duotus rašytinius nurodymus atsakovei. Ieškovo ieškinyje nurodytuose taisyklių 60.3 ir 60.4 punktuose atgręžtinio reikalavimo dydis (apimtis) nėra išreikštas vien tik 20 procentų fiksuotu dydžiu, o yra suformuluotas kaip galimybė susigrąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, o sąvokos „iki 20 procentų“ imtis (intervalas) yra nuo 1 procento iki 20 procentų. Net jei draudėjas padaro pareigų pažeidimą, tai dar nereiškia, jog jam turėtų būti pritaikyta maksimali galima atgręžtinio reikalavimo apimtis (dydis). Privalu atsižvelgti į pareigų pažeidimo pobūdį, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir t.t., todėl atgręžtinio reikalavimo apimtis (dydis) turi atitikti teisinį proporcingumo kriterijų (principą). Be to, atsakovės darbuotoja siuntė ieškovo darbuotojui nuotraukas, dokumentus, paaiškinimus, informaciją, todėl ieškovo teiginiai, kad atsakovė nekomunikavo ir nebendradarbiavo su ieškovu neatitinka objektyvių aplinkybių. Mano, kad ieškovas netinkamai sumokėjo žyminį mokestį už padidintus ieškinio reikalavimus, be to, privalo įrodyti tiek išmokėtų draudimo išmokų realumą bei pagrįstumą pagal užsienio teisę, tiek užsienio teisės turinį.
4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas M. S. prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisti 1105,35 Eur iš atsakovės, tai yra 20 procentų nuo jų sumokėtos draudimo išmokos, 500 Eur advokato pagalbai apmokėti, 463,44 Eur už vertimo paslaugas, žyminį mokestį, bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Nurodė, kad žalą administruoja korespondentas (duomenys neskelbtini), visais atvejais kai įvykis įvyksta ne Lietuvoje, žalą nustato bei patvirtina korespondentai. Žala yra reguliuojama pagal tos valstybės teisę, kurioje įvyko įvykis.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas D. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bei nurodė, kad vyko telefoninis pokalbis tarp ieškovo ir atsakovės, papildomai vyko susirašinėjimas tarpusavyje, 2021 m. balandžio 20 d. buvo iš ieškovo nusiųstas el. laiškas atsakovės konkrečiai darbuotojai, tačiau ar per 3 dienas draudikui buvo pranešta apie įvykį – į šį klausimą atsakyti negali, nes darbuotoja nebedirba pas atsakovę, įvykio faktą pripažįsta, kad pažeidimas yra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
6. Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad 2022 m. liepos 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai civilinėje byloje Nr. eL2-9634-1051/2022 priėmė teismo įsakymą dėl 973,32 Eur skolos, 6 procentų dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų – 10,00 Eur žyminio mokesčio priteisimo iš skolininkės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus (duomenys neskelbtini), naudai. 2022 m. rugpjūčio 5 d. teisme gauti skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 22 d. teismo įsakymo. 2022 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi priimtas ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinys atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo ir Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. teismo įsakymas, priimtas civilinėje byloje Nr. eL2-9634-1051/2022, panaikintas, byla perduota pagal teismingumą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.
7. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti draudikui 20 procentų sumokėtos draudimo išmokos, jai laiku nepranešus draudikui apie draudiminį įvykį.
8. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2020 m. spalio 5 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kuria buvo apdrausta transporto priemonės SCHMITZ CARGOBULL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė laikotarpiui nuo 2020-10-05 iki 2021-10-04. 2020 m. gruodžio 14 d. (duomenys neskelbtini) įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas. Įvykio kaltininku nurodytas transporto priemonės SCHMITZ CARGOBULL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas R. D., kuris su puspriekabe manevruodamas padarė materialinę žalą trečiųjų asmenų turtui. Su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas neįvykdė įstatyminės prievolės raštu pranešti draudikui per 3 darbo dienas apie eismo įvykį. Apie įvykį ieškovą informavo (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 19 d. Byloje esantis 2022 m. balandžio 27 d. AB „Swedbank“ banko mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog ieškovas, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu, atlygino transporto priemonės, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo padarytą žalą išmokėdamas 5526,75 Eur draudimo išmoką. Ieškovas pretenzija, siųsta 2022 m. balandžio 28 d. atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašė atlyginti 20 procentų draudimo išmokos – 973,32 Eur, patikslinus reikalavimą – 1105,35 Eur.
9. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad Vokietijos nacionalinio draudikų biuro prievolė išmokėti draudimo išmoką dėl žalos, padarytos atsakingo už žalą privalomu civilinės atsakomybės draudimu apsidraudusio asmens, atsiranda Vokietijos teisės pagrindu. Draudiko prievolė išmokėti draudimo išmoką dėl žalos, padarytos atsakingo už žalą asmens, atsiranda draudimo sutarties pagrindu ir šiai prievolei taikoma Lietuvos Respublikos teisė, tačiau jos apimtis yra tokia, kokia už žalą yra atsakingas žalą padaręs asmuo (šiai prievolei taikoma Vokietijos teisė).
10. Lietuva ir kitos ES valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau - žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Vienas iš pagrindinių šios tarptautinės sistemos tikslų yra užtikrinti, supaprastinti ir palengvinti žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau - ir Įstatymas).
11. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, jog, įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. Su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ar Biurui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį (Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis).
12. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (galiojanti redakcija nuo 2018-11-01) 60 punktu, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo: iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį (60.3 punktas); iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nesilaikė atsakingo draudiko nurodymų, raštu duotų po eismo įvykio (60.4 punktas); iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką (60.5 punktas).
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad draudėjas, sudarydamas privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Be draudimo įmokos mokėjimo, jis taip pat įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, jį apie įvykį informuoti nustatytais terminais, teikti visą jam prieinamą ir draudikui reikalingą informaciją. Taigi draudėjas nuo sutarties sudarymo momento žino, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantiją, kad jam sukėlus eismo įvykį jo sukelta žala bus atlyginta, bet ir pareigų, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį. Draudėjas nesirūpina, kaip ir kokiu būdu draudikas atlygins žalą už eismo įvykį, įvykusį ne toje valstybėje narėje, kurioje jis gyvena, arba tuo atveju, jei eismo įvykio metu jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje nukentėtų asmuo iš kitos ES valstybės narės; šios žalos administravimas ir atlyginimas yra draudiko pareiga. Tačiau tuo atveju, kai draudikas nustato, kad draudėjas nesilaikė savo pareigų pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jis taip pat įgyja teisę reikalauti atlyginti žalą (grąžinti dalį draudimo išmokos) iš draudėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012).
14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovui duomenis apie minėtą eismo įvykį pranešė (duomenys neskelbtini) (pranešimo data – 2021 m. balandžio 19 d.). Kitą dieną, tai yra 2021 m. balandžio 20 d., ieškovas kreipėsi į atsakovę el. laišku dėl medžiagos pateikimo, o 2021 m. balandžio 21 d. iš atsakovės gavus nuotraukas ir dokumentus, tačiau dokumentai buvo ne minėto įvykio, tą pačią dieną atsakovas paprašė nurodyti vilkiko, kuris buvo sukabintas su minėta priekaba eismo įvykio metu valstybinius numerius, tačiau nesulaukus informacijos, 2022 m. balandžio 28 d. ieškovas išsiuntė atsakovei pretenziją. Daugiau jokios informacijos atsakovė nepateikė. Teismo vertinimu byloje nėra duomenų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad atsakovė būtų įvykdžiusi Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą pareigą per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas.
15. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatas ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl 20 procentų draudimo išmokos grąžinimo, turi įrodyti tik patį nepranešimo apie eismo įvykį per 3 darbo dienas faktą. Tuo tarpu atsakovas, siekdamas paneigti savo civilinę atsakomybę, pagal Taisyklių 60.5 punktą privalo įrodyti, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba, kad nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.
16. Atsakovė, pagrįsdama aukščiau nurodytas aplinkybes, neneigia, kad buvo gavusi iš ieškovo pranešimus dėl informacijos pateikimo, nurodo, kad reikiamus dokumentus pateikė gavusi ieškovo užklausą, be to dokumentuose nurodytas vilkiką vairavusio asmens eismo įvykio metu kontaktinis numeris, iš kurio galėjo pasiteirauti pilnos informacijos, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė nepateikė visų duomenų apie įvykio aplinkybes, neužpildė prašomos formos pranešimą, nepateikė policijos duomenis apie įvykį, taip pat nepateikė ir ieškovo prašomų duomenų apie eismo įvykyje dalyvavusio vilkiko, kuris buvo sukabintas su minėta priekaba eismo įvykio metu, valstybinius numerius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad transporto priemonės valdytojo pareiga yra pateikti draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, o ne pačio draudiko pareiga ieškoti kalto dėl eismo įvykio transporto priemonės valdytojo kontaktų, ypač jei pats draudėjas su juo galėjo tuo pačiu kontaktu susisiekti. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovui apie įvykį pranešė (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 19 d., tai yra, praėjus keturiems mėnesiams po eismo įvykio ir atsakovei apie eismo įvykį per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos nepranešus ieškovui apie tai, bei ieškovui po užklausos pateikimo negavus iš atsakovės duomenų apie vilkiką, žala buvo sureguliuota pagal priekabos PVCA sutartį. Be to, Lietuvos teismams yra žinomas Vokietijos teisės aiškinimas dėl vilkiko ir priekabos junginio draudikų prievolių apimties išmokant draudimo išmoką, kai žalą sukelia transporto priemonės ir priekabos junginys. Pagal Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendime Nr. IV ZR 279/08 pateiktą išaiškinimą, transporto priemonė ir priekaba negali sudaryti savarankiškų atsakomybės vienetų, nes abiejų transporto priemonių vairuotojas jas susieja į vieną junginį, kuriam negali būti priskiriamos skirtingos atsakomybės kvotos. (duomenys neskelbtini) įvykus eismo įvykiui, kai žalą sukelia transporto priemonės ir priekabos junginys, transporto priemonės ir priekabos valdytojų atsakomybė yra bendra; transporto priemonės ir priekabos valdytojų civilinę atsakomybę apdraudę draudikai draudimo išmoką paprastai išmoka lygiomis dalimis. Jei vilkikas yra su priekaba, abiem junginio dalims taikoma 100 proc. prievolė trečiajai šaliai; be to, tai reiškia, kad ieškovas gali pasirinkti vieną junginio dalį iš dviejų, bet 100 proc. atsakomybės gali reikalauti tik vieną kartą. Taigi, priekaba buvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl draudiko prievolė išmokėti draudimo išmoką dėl žalos, padarytos atsakingo už žalą asmens, atsiranda draudimo sutarties pagrindu. Ieškovas pateikė iš (duomenys neskelbtini) gautus duomenis apie eismo įvykį, valdytoją, nukentėjusįjį, eismo įvykio eigą. Taip pat ieškovas pateikė duomenis apie apskaičiuotą žalą nukentėjusiajam, pateikė pažymą apie tai, kad 2022 m. balandžio 27 d. sumokėjo partneriams (duomenys neskelbtini) (tuo tarpu partneriai atliko išmoką nukentėjusiems asmenims) 4866,60 Eur už transporto priemonės SCHMITZ CARGOBULL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo padaryta žalą bei 660,15 Eur korespondentui. 2022 m. balandžio 27 d. AB „Swedbank“ banko mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina ieškovo sumokėtą 5526,75 Eur draudimo išmoką. Teismo vertinimu atsakovės teiginiai, kad ieškovui pateikė visus įrodymus, reikalingus žalai įvertinti, vertintini kaip nepagrįsti ir negali būti pripažįstama pakankamu pagrindu netaikyti atsakovei atsakomybės. Reikalavimas pranešti apie įvykį yra svarbus dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis.
17. Teismas sprendžia, kad nors ir transporto priemonės valdytojas neįvykdė įstatyminės prievolės raštu pranešti draudikui per 3 darbo dienas apie eismo įvykį, tačiau draudiko teisė reikalauti iš transporto priemonės valdytojo grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos nereiškia, kad visais atvejais, draudikui pažeidus bendradarbiavimo pareigą, turi būti priteista visa 20 procentų dydžio suma. Nagrinėjamos bylos atveju, matyti, kad ieškovas draudiminės išmokos dalies grąžinimą sieja tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui atsiradimu, ieškovui buvo sudarytos sąlygos žalai nukentėjusiajam asmeniui be atsakovės pranešimo atlyginti, todėl ieškovo prašomos priteisti draudimo išmokos dydis mažintinas iki 10 procentų, priteisiant ieškovui iš atsakovės 552,68 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.114 straipsnio 5 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2013).
18. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad už termino praleidimą, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (552,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
19. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovo rašytiniais įrodymais patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje sudaro 988,44 Eur, t. y. 25 Eur žyminis mokestis, 500 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei 463,44 Eur vertimo iš vokiečių kalbos išlaidos. Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų materialių reikalavimų daliai, tai yra 50 procentų (552,68 Eur/1105,35 Eur x 100 proc.), iš atsakovės ieškovui priteisiamos 494,22 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Atsakovės rašytiniais įrodymais patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje sudaro 1815 Eur už advokato teisinę pagalbą, bei kadangi ieškinys patenkintas 50 procentų, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 907,50 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 279 straipsniais
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 552,68 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 68 ct) draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (552,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 494,22 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai 907,50 Eur (devynių šimtų septynių eurų 50 ct) atstovavimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.