Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-19 · Administracinė byla Nr. I-1058-402/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-19
Bylos Nr.
I-1058-402/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
R. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1058-402/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00098-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.1. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 19 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, priteisti 2240 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4, 10).

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jam būnant Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI) nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. liepos 5 d. kartą per mėnesį gaudavo tik vieną skutiklį barzdai. Skustis galėjo tik kartą per savaitę prausdamasis duše, nes kamerose nebūdavo karšto vandens. Skutantis antrą kartą kentėdavo stiprius fizinius skausmus. Nurodė, jog dėl streso ir nervinės įtampos susirgo dvylikapirštės žarnos opalige.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.6Atsiliepime (b.l. 18-21) paaiškino, kad higienos priemonės išduodamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“. Nurodė, jog būdamas Kauno TI pareiškėjas buvo aprūpinamas daugkartinio skutimosi peiliukais su drėkinamąją juostele apsaugančia odą nuo sudirginimo. Pareiškėjo atvykimo į Kauno TI metu galiojo Lietuvos higienos norma HN 76:20102. Šios normos 21 str. įtvirtinta nuostata, kad tardymo izoliatoriaus patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. ją pakeitusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus 18 p. įtvirtinta nuostata, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Esant reikalui pareiškėjas galėjo pasišildyti vandens skutimuisi elektriniu virduliu, arba, jei tokio neturėjo - paprašyti šilto vandens Kauno TI pareigūnų. Pabrėžtina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjui neįrodžius Kauno TI pareigūnų neteisėtų veiksmų, jis neturi teisės į žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė būdamas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo(Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jam kalint Kauno TI laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. liepos 5 d. kartą per mėnesį gaudavo tik vieną skutiklį barzdai.

Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, suėmimą vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį nustato pastarasis įstatymas. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalį, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio aprūpinimo normų (toliau – Materialinio aprūpinimo normos), Vyrų ir moterų atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis (redakcija, galiojusi nuo 2010-03-03 iki 2017-01-01), vienam vyrui skiriamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo (1 mėnesiui). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-03-19 įsakymo Nr. 1R-79 „Dėl teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.2.2 punkte nurodyta, kad suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.).

Atsakovas atsiliepime paaiškino, jog buvo išduodamos higienos priemonės pagal teisės aktus. Nurodė, jog būdamas Kauno TI pareiškėjas buvo aprūpinamas daugkartinio skutimosi peiliukais su drėkinamąją juostele apsaugančia odą nuo sudirginimo.

Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčijam aplinkybės, kad jam buvo išduodamos higienos priemonės (skutimosi peiliukai), tačiau skundžiasi, kad jų nepakako. Atsižvelgiant į tai, kad išduodamas higienos kiekis atitiko teisės aktų reikalavimus, atsakovas neteisėtų veiksmų neatliko. Kauno TI pareigūnai negali būti atsakingi už tai, kad savo darbe vadovaujasi teisės aktais bei nustatytomis normomis. Teisės aktai nenumato galimybės neribotai skirti nuteistajam higienos priemonių. Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl papildomo aprūpinimo higienos priemonėmis, todėl suteikti jam daugiau skutimosi peiliukų atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo šie argumentai atmestini.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos 107 punktą, ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalis numato, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatos suteikia galimybę kartą per savaitę pasinaudoti dušu, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl per retos galimybės nusiprausti po dušu suteikimo, laikytinos nepagrįstomis. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti dušu kartą per savaitę, todėl minėtos teisės aktų normos nebuvo pažeistos.

Lietuvos higienos norma HN 76:2010 21 p. įtvirtinta nuostata, kad tardymo izoliatoriaus patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. ją pakeitusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus 18 p. įtvirtinta nuostata, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Esant reikalui pareiškėjas galėjo pasišildyti vandens skutimuisi elektriniu virduliu, arba, jei virdulio neturėjo - paprašyti šilto vandens Kauno TI pareigūnų.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamo skutimosi Kauno TI patyrė didelį stresą ir nervinę įtampą, todėl susirgo dvylikapirštės žarnos opalige. Savo abstrakčių teiginių pareiškėjas nepagrindžia faktais. Įrodymų dėl jo minimos ligos pareiškėjas nepateikė.

Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Kauno TI administraciją, jog nepakanka išduodamų skutimosi peiliukų ar, kad jie netinkami naudoti. Darytina išvada, kad išduodamų skutimosi peiliukų kiekiu ir jų kokybę jis buvo patenkintas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl nepakankamo išduodamų skutimosi peiliukų kiekio bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Šie pareiškėjo argumentai nevertintini kaip pakankami neturtinės žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui, todėl yra atmestini.

Įvertinęs, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog Kauno TI, nagrinėjamu atveju, neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjo teisių pažeidimų, byloje nenustatyta kankinamo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjo orumą elgesio. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteistų veiksmų (neveikimo), taip pat nenustačius žalos atsiradimo fakto, žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Natalja Zelionkienė