Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-06-11 · Civilinė byla Nr. 2-1642/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-11
Bylos Nr.
2-1642/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00489-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Danutė Gasiūnienė
Atsakovas
"Sodo gidas" UAB MECHANIZMŲ NUOMOS CENTRAS, uždarajai akcinei bendrovei „Sodo gidas“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1642/2013Proceso Nr. 2-55-3-00489-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mechanizmų nuomos centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mechanizmų nuomos centras“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sodo gidas“ dėl bankroto bylos iškėlimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Mechanizmų nuomos centras“ kreipėsi į teismą prašydamas iškelti atsakovui UAB „Sodo gidas“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Top Consult“. Nurodė, kad atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 2010 m. liepos 20 d. šalių sudarytą mechanizmų nuomos sutartį; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 3 d. sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo 25 613 Lt skolos, 112,60 Lt delspinigių, bei 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas; 2012 m. rugsėjo 24 d. išdavė vykdomąjį raštą, tačiau antstoliui nepavyko iš atsakovo išieškoti skolos.

Su ieškovo reikalavimu atsakovas nesutiko. Nurodė, jog pripažįsta skolą ieškovui, tačiau negali būti laikomas nemokiu, nes nėra tenkinama viena iš ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų sąlygų, būtinų įmonės nemokumui konstatuoti. Pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusė į jos balansą įrašyto turto vertės. Be to, atsakovas ne ginčo tvarka siekia atgauti 36 855,27 Lt įsiskolinimą iš UAB „Smėliakalnis“, o Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje UAB „Sodo gidas“ reikalauja priteisti iš ūkininkės L. S. 228 627,72 Lt, L. S. priešieškiniu reikalauja pakeisti šalių sudarytos rangos sutarties sąlygas. Atsakovas vykdo veiklą ir siekia atsiskaityti su kreditoriais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Sodo gidas“.

Teismas nustatė, jog ieškovas, reikalaudamas bankroto bylos atsakovui iškėlimo, remiasi pirmąja Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 5 dalies sąlyga – įmonės nemokumo aplinkybe. Įvertinęs pateiktus finansinius dokumentus, pagrindžiančius atsakovo turimą ir į balansą įrašytą turtą bei teismui pateiktų atsakovo pradelstų kreditoriams įsipareigojimų santykį, teismas padarė išvadą, kad įmonė yra moki, veiklą vykdo pelningai, tik turi laikinų finansinių sunkumų, kuriuos ketina artimiausiu metu likviduoti. Teismas įvertino, kad atsakovas ne ginčo tvarka siekia atgauti 36 855,27 Lt įsiskolinimą iš UAB „Smėliakalnis“, o Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje UAB „Sodo gidas“ reikalauja priteisti iš ūkininkės L. S. 228 627,72 Lt, L. S. priešieškiniu reikalauja pakeisti šalių sudarytos rangos sutarties sąlygas. Ieškovo nurodoma skola – 25 613 Lt nėra reikšminga lyginant su UAB „Sodo gidas“ turimu turtu, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šis įsipareigojimas ieškovui negalėtų būti padengtas, juo labiau, kad byloje turtinių reikalavimų atsakovui UAB „Sodo gidas“ daugiau nėra pareiškę jokie kiti kreditoriai. Teismas konstatavo, kad nors pareiškėjas prašo iškelti bankroto bylą atsakovui dėl nemokumo, tačiau vien aplinkybės, kad atsakovo įsipareigojimas pareiškėjui gali būti pradelstas, nepakanka nustatyti įmonės (ne)mokumą ir konstatuoti, kad ši negalės padengti savo įsipareigojimo ieškovui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iškėlimo klausimui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino atsakovo finansinės padėties. Netinkamai įvertinti byloje esantys finansinės atskaitomybės dokumentai, nevertinti apelianto pateikti argumentai dėl atsakovo skolos apeliantui. Atsakovo teismui pateiktas kreditorių sąrašas kelia abejonių dėl jo pagrįstumo, jame įrašyta ne visa atsakovo įsipareigojimų apeliantui suma. Apelianto vertinimu, atsakovas teismui teikė neteisingus finansinius duomenis, kyla abejonių dėl atsakovo vadovo veiksmų teisėtumo.

2. Pažymi, kad didžiąją dalį atsakovo turto sudaro debitoriniai reikalavimai, tačiau nepateikti įrodymai, kad jie realiai įgyvendinami. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje pateiktas priešieškinis patvirtina, kad UAB „Sodo gidas“ reikalavimas nepagrįstas; nėra duomenų, kad tikrai bus atgauta skola iš UAB „Smėliakalnis“.

3. Antstoliui nepavyko išieškoti priteistos skolos pagal vykdomąjį raštą, kadangi atsakovas realizuotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų kredito įstaigose neturi, kas patvirtina atsakovo sunkią turtinę padėtį.

4. Pagal atsakovo pateiktas kreditorių įsiskolinimų lenteles, atsakovas yra skolingas darbuotojams, todėl jam keltina bankroto byla pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punktą.

5. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus, kaip to reikalauja ĮBĮ.

2013 m. birželio 6 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai bei prašoma priimti 2013 m. gegužės 24 d. UAB „Masyvo statyba“ raštą Nr. 47, motyvuojant bylos viešuoju interesu ir vėlesniu naujų įrodymų pateikimo būtinybės atsiradimu. Teigiama, kad atsakovas nepagrįstai įtraukė UAB „Masyvo statyba“ į debitorių sąrašą; kad Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. 1K-30-312/2013, liudija apgaulingą atsakovo buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šios aplinkybės, pasak apelianto, patvirtina atsakovo nesąžiningumą, neteisingų duomenų finansinės atskaitomybės dokumentuose pateikimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apelianto argumentais dėl viešojo intereso byloje egzistavimo, priima ir vertina apelianto pateiktus rašytinius paaiškinimus bei 2013 m. gegužės 24 d. UAB „Masyvo statyba“ raštą Nr. 47 (CPK 314 str.).

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas. Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.).

ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą bankroto byla keliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, sudarant sąlygas jiems patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, ar įmonė tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti nekeliant bankroto bylos ir išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tam, kad teismas, nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, galėtų spręsti dėl įmonės finansinės padėties ir jos mokumo, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pareiga įmonės, kurios atžvilgiu inicijuojama bankroto byla, vadovui pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti atsakovui UAB „Sodo gidas“ bankroto bylą. Remdamasis atsakovo pateiktais finansiniais dokumentais, pagrindžiančiais atsakovo turimą ir į balansą įrašytą turtą, bei jo ir teismui pateiktų atsakovo pradelstų kreditorinių įsipareigojimų santykiu, teismas padarė išvadą, kad įmonė yra moki, veiklą vykdo pelningai, tik turi laikinų finansinių sunkumų.

Skundžiamą nutartį apeliantas ginčija tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai netyrė realios įmonės finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiuo apelianto argumentu, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino į bylą pateiktus 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. kovo 14 d. balansus, analizavo atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydį bei kitus įrodymus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad teismas netyrė atsakovo finansinės padėties. Byloje esantys atsakovo finansiniai dokumentai patvirtina, kad 2013 m. kovo 14 d. įmonė turėjo turto už 349 540 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 196 277 Lt, iš kurių – 102 877 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (49 b. l.). Pagal įmonės kreditorių sąrašą teismas nustatė, kad 2012 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo pradelstų įsiskolinimų už 121 682 Lt (54 b. l.), o 2013 m. kovo 5 d. – 102 876,89 Lt (55 b. l.). Debitorių sąrašas patvirtina, kad kiti ūkio subjektai atsakovui skolingi 304 570,59 Lt (53 b. l.). Pelno nuostolių ataskaita liudija 2013 m. kovo 5 d. atsakovą dirbus pelningai, jo grynasis pelnas sudarė 37 833 Lt (51 b. l.).

Apeliantas kritikuoja atsakovo pateiktus duomenis, motyvuodamas jų neteisingumu, tačiau pagrįstų įrodymų, patvirtinančių pateiktų duomenų neteisingumą, nepateikia. Ta aplinkybė, jog kreditorių sąraše atsakovo skola apeliantui nurodyta tik priteistos pagrindinės skolos dydžio, nesudaro pagrindo teigti, kad kiti atsakovo finansinės atskaitomybės duomenys yra neteisingi. Apelianto teigimu, atsakovo sunkią turtinę padėtį patvirtina faktas, kad antstoliui nepavyko išieškoti priteistos skolos pagal vykdomąjį raštą dėl to, jog realizuotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų kredito įstaigose atsakovas neturi. Šių aplinkybių nepatvirtina apelianto su ieškiniu pateiktas antstolio patvarkymas dėl išieškotojo teisių ir pareigų išaiškinimo (21 b. l.); kitų duomenų apie vykdomosios bylos eigą apeliantas neteikia. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas naujas įrodymas - UAB „Masyvo statyba“ raštas, nei patvirtina, nei paneigia atsakovo nurodytų finansinių duomenų, nes atsakovo debitorinių įsiskolinimų sąraše esančios UAB „Masyvo statyba“ skolos grąžinimo terminas nurodytas 2013 m. kovo 9 d. (53 b. l.), o apeliantas pateikė 2013 m. gegužės 24 d. raštą, kuriame teigiama apie UAB „Masyvo statyba“ įsiskolinimo atsakovui nebuvimą. Rašytiniuose paaiškinimuose apeliantas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1K-30-312/2013 patvirtina apgaulingą atsakovo apskaitos tvarkymą. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su šiuo argumentu. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 str. 3 d.), Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi, priimta byloje Nr. 1K-30-312/2013, sprendė tik dėl prokuroro priimtų nutarimų skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ikiteisminio tyrimo metu įtariamam fiziniam asmeniui, ši nutartis neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai CPK 182 straipsnio 3 punkto prasme.

Kritikuodamas atsakovo galimybę atgauti debitorinius įsipareigojimus, apeliantas nurodo, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje atsakovo inicijuotoje civilinėje byloje pateiktas priešieškinis patvirtina UAB „Sodo gidas“ reikalavimo nepagrįstumą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) civilinė byla tarp atsakovo ir L. S. pirmosios instancijos teisme neišnagrinėta, teismo sprendimas joje nepriimtas, todėl apelianto argumentas apie atsakovo ieškinio reikalavimo L. S. nepagrįstumą yra neteisingas. Apeliantas niekaip nepagrindžia ir savo abejonių dėl atsakovo galimybės ne ginčo tvarka atgauti skolą iš UAB „Smėliakalnis“. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys rodo, kad UAB „Smėliakalnis“ bankroto byla nėra iškelta ar inicijuota, todėl nėra objektyvių aplinkybių, patvirtinančių šio atsakovo skolininko negebėjimą atsiskaityti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai be kita ko reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus (CPK 12 ir 13 str.). Įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, todėl bankroto bylos turi viešąjį interesą. Teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, tačiau aktyvaus teismo principas nereiškia, kad teismas turi teisę vykdyti įrodinėjimo pareigą už šalis. Pagal dispozityvumo principą kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.) (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1746/2011). Nagrinėjamu atveju, laikytina, kad apeliantas nepaneigė teismo išvadų dėl atsakovo nemokumo būsenos ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme nebuvimo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kaip pagrindu bankroto bylos iškėlimui apeliantas nepagrįstai remiasi atsakovo įsiskolinimo darbuotojams aplinkybe. Kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti įmonei bankroto bylą ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo gali buvę ar esami įmonės darbuotojai. Apeliantas nėra atsakovo darbuotojas; įgaliojimo atstovauti darbuotojų interesams neturi, atsakovo darbuotojai neinicijavo bankroto bylos darbdaviui iškėlimo. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra pagrindų analizuoti ir vertinti šį savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad skundžiama nutartis, kuria atsisakyta iškelti atsakovui bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta, teismo išvadų ieškovo atskirojo skundo argumentai nepaneigia, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Gasiūnienė