Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,

advokatui Rimui Andrikiui, teismo posėdyje nagrinėdamas A. P. skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nutarties, kuria A. P., gim. (duomenys neskelbtini), šešiems mėnesiams paskirti teismo įpareigojimai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiama nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismas A. P. šešiems mėnesiams įpareigojo:

1. Nepalaikyti ryšio tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ir kitokiomis priemonėmis su:

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

2. Nekeisti nuolatinės gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), be priežiūrą vykdančio įgalioto policijos pareigūno Tauragės apskrities VPK ONTS vyresniojo tyrėjo Ž. M. sutikimo.

3. Nesilankyti Tauragės apskrities medžioklės plotuose rengiamuose medžiojimuose, neapribojant teisės dalyvauti pačioje medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) veikloje.

Skunde dėl teismo nutarties teismo įpareigojimus vykdyti įpareigotas A. P. nurodė, kad teismo nutartis nėra pagrįsta. Skunde A. P. nurodo, kad teismas, remdamasis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsniu, kuris byloja apie tai, kad pagrindas padaryti išvadoms apie prevencinių priemonių reikalingumą yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, nenurodęs nutartyje jokių konkrečių duomenų apie tai, kad skundo pareiškėjas nesilaiko oficialaus perspėjimo metu pareikštų reikalavimų ir gali daryti sunkius nusikaltimus, jam pritaikė prevencines poveikio priemones, kurios savo pobūdžiu ir pasekmėmis pranoksta kriminalines bausmes, skiriamas už nusikaltimo padarymą. Teismas tik konstatavo, kad iš pagrįstų operatyvinių duomenų ir operatyvinės medžiagos matyti, kad A. P. nesilaiko po oficialaus perspėjimo pateiktų reikalavimų ir gali daryti sunkius nusikaltimus. A. P. teigia, kad teismo nutarties formuluotės atima net teorinę galimybę gintis nuo teismo teiginių apie galimą jo elgesį. Pareiškėjas mano, kad atliktas operatyvinis tyrimas neatitinka Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio pagrindų. Nutarties išvadų pagrindimas tik slapta nepatikrinta informacija negali būti pripažintas teisingu bylos išnagrinėjimu ir liudija apie teismo šališkumą.

A. P. tvirtina, kad vieši ir teismų sprendimais patvirtinti duomenys teismo išvadas paneigia. A. P. tvirtina, kad nors ir buvo teistas, tačiau niekada nebuvo nuteistas už sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymą, oficialaus perspėjimo metu teistumai buvo išnykę. Šiuo metu nėra padaręs jokių nusikaltimų, jokių duomenų apie polinkį nusikalsti ateityje nėra ir negali būti, ONUĮ nuostatos iki 2008-06-03 nebuvo taikytos 5 metus, o oficialaus perspėjimo pretekstas buvo 2008-06-02 Tauragės mieste, vienoje iš gatvių, įvykęs incidentas su tuometiniu Tauragės rajono vicemeru R. M.. Dėl šio incidento A. P. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, bet po metų teismo nuosprendžiu buvo išteisintas. A. P. mano, kad ONUĮ jam taikymas susijęs su politiniais argumentais.

Skunde teigiama, kad ONUĮ 8-tame straipsnyje išvardyti įpareigojimai tiesiogiai sietini su to paties įstatymo 4 straipsnio sąlygomis, šios prevencinės priemonės skirtos organizuotam nusikalstamumui, o ne apskritai nusikalstamumui užkardyti, todėl įpareigojimas nepalaikyti ryšio su konkrečiais asmenimis gali būti paskirtas tik preventuojant organizuoto nusikalstamumo požymių turinčius ryšius, bet negali pažeisti kitų įstatymais garantuotų politinių, ekonominių teisių ir laisvių. A. P. nurodo, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas, AB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas, Lietuvos rankų lenkimo federacijos prezidentas, medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) prezidentas, Tauragės rajono verslininkų asociacijos tarybos narys, todėl privalo vykdyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Akcinių bendrovių įstatyme, Asociacijų įstatyme, Kūno kultūros ir sporto įstatyme numatytas funkcijas ir griežtai apibrėžtus įpareigojimus. A. P. nurodo, kad su (duomenys neskelbtini)R. P., (duomenys neskelbtini) R. P., (duomenys neskelbtini) V. K. nebendrauja, todėl jų įtraukimas į teismo įpareigojimų apimtį turi akivaizdų politinį atspalvį. A. P. teigia, kad tik darbiniai ir pavaldumo santykiai sieja jį su UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku R. A., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju A. K., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju S. B., Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriaus pavaduotoju B. V., tik verslo partnerystės santykiai sieja su bankininku T. S., verslininkais N. D., J. V., R. J., R. J., L, V., A. S., V. B., S. J., R. P., T. B., S. K., J. D.. Kai kurie iš šių asmenų yra medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) nariai. Nė vienas iš paminėtų asmenų ONUĮ 4-tame straipsnyje numatytų asmenų kategorijai nepriskirtini. A. P. mano, kad su tais asmenimis jam uždrausta palaikyti ryšius nepagrįstai.

A. P. tvirtina, kad jam paskirti teismo įpareigojimai suvaržo jo konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Darbo kodeksas nenumato atvejų, kai darbo sutarties sąlygos gali būti pakeistos, susiaurintos dėl ONUĮ taikymo, todėl įpareigojimas nepalaikyti ryšio su savo pavaldiniais ar verslo partneriais yra ne kas kita, kaip įstatymuose nenumatytas priverstinis darbinių ir verslo funkcijų susiaurinimas. Skundo pareiškėjas mano, kad nei teisine, nei logine prasme nesuderinamas įpareigojimas jam kaip medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) prezidentui nesilankyti Tauragės apskrities medžioklės plotuose rengiamuose medžiojimuose su neapribota teise dalyvauti pačioje medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) veikloje. Remiantis su medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) įstatų 2.7 p. bendravimas su kitomis medžiotojų organizacijomis, paslaugų medžioklės reikaluose teikimas savo klubo nariams yra vieni iš medžiotojų klubo tikslų, o 2.9.1.–2.9.3. papunkčiai medžioklę bei susijusių paslaugų veiklą apibrėžia kaip šio klubo veiklos sritį. A. P. teigia, kad tik jam vienam pavesta išduoti medžioklės dokumentus konkrečiam medžiotojui, kontroliuoti medžioklės eigą. Šių funkcijų nevykdant, jo, kaip klubo prezidento, funkcijų vykdymas neįmanomas, o tai reikštų medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) veiklos sustabdymą ar nutraukimą, todėl įpareigojimas nesilankyti medžiojimuose nėra pagrįstas.

Skundo pareiškėjas A. P. jam paskirtus teismo įpareigojimus prilygina už nusikaltimų padarymą skiriamoms bausmėms, numatytoms BK 44, 45, 48, 52, 53 straipsniuose, teismo įpareigojimus, atimančius realią galimybę vykdyti Rankų lenkimo federacijos prezidento, medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) prezidento funkcijas, vertina kaip kriminalinių bausmių paskyrimą, draudžiamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu, ir prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-06-02 nutartį paskirti teismo įpareigojimus panaikinti.

Teismo posėdyje A. P. prašė jo skundą patenkinti, įgalioti policijos atstovai prašė A. P. skundą atmesti.

A. P. skundas tenkinamas iš dalies.

Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės, taikomos laikantis teisėtumo, asmens teisių ir laisvių apsaugos, humaniškumo principų, taip pat įtikinėjimo bei prievartos derinimo principo (paminėto įstatymo, toliau – ONUĮ – 2 straipsnis). Šie principai privalomi ir policijos pareigūnui, kuris, esant ONUĮ 4 straipsnyje numatytiems pagrindams, gali taikyti prevencinę poveikio priemonę – oficialųjį perspėjimą, ir teismui, kuris turi teisę skirti teismo įpareigojimus. ONUĮ 7 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta policijos pareigūno teisė siūlyti įpareigojimų rūšį, trukmę bei sąlygas, o galutinį sprendimą tais klausimais priima teismas (7 straipsnio 5 dalis). Pastebėtina, kad apie kokią nors išsamesnę teismo motyvaciją, skiriant asmeniui teismo įpareigojimus ir vadovaujantis ONUĮ 4 straipsnyje išvardytais prevencinių poveikio priemonių taikymo pagrindais, šis įstatymas nekalba, teisėjo motyvacijos pabrėžtinai reikalaujama, kai teismo įpareigojimus skirti atsisakoma. Teismui gautam teikimui išnagrinėti skiriamos tik 48 valandos. Teismas sprendimą dėl teikimo skirti teismo įpareigojimus priima išklausęs paaiškinimus ir susipažinęs su medžiaga (ONUĮ 7 straipsnio 5 dalis). Kadangi teismas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato teikimą dėl teismo įpareigojimų skyrimo patenkino visiškai, todėl ir priimto sprendimo motyvacija blanketinė ir paviršutiniška, nutylėta apie ONUĮ 4 straipsnyje paminėtų labai svarbių pagrindų dalį prevencinėms priemonėms taikyti – šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys paliudija apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, o iš tų ryšių yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius (labai sunkius) nusikaltimus. Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartyje skirti A. P. teismo įpareigojimus neatsispindi visi tie motyvai ir pagrindai, kurie išvardyti 2009-06-02 teikime dėl teismo įpareigojimų skyrimo. Todėl skundo argumentai, kad teismo nutartyje nenurodyti konkretūs duomenys apie prevencinių priemonių reikalingumą, iš dalies yra pagrįsti, tačiau teismo motyvacijos trūkumai su teismo šališkumu nesietini. Teismui buvo pateikta įstatymų nustatyta tvarka įslaptinta informacija, taip pat kita medžiaga, kurios atskleidimas yra ribotas ir su kuria asmuo, kuriam siūloma skirti teismo įpareigojimus, jo advokatas turi teisę susipažinti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ONUĮ 7 straipsnio 6 dalis). A. P. kaip ir kiekvieno asmens, kuriam siūloma skirti teismo įpareigojimus, teises į nešališką teismą garantuoja ONUĮ 7 straipsnio 8 dalyje numatyta teisė teisėjo sprendimą apskųsti aukštesniajam teismui, kuris žemesniosios instancijos teismo ar teisėjo sprendimus gali panaikinti, pakeisti.

Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas gali būti taikomas nebūtinai asmeniui, kuris buvo ar yra teistas. Tokios priežasties nenumato nė ONUĮ 4 straipsnyje numatyti prevencinių poveikio priemonių taikymo pagrindai. Skunde spėjama, kad pretekstu oficialiam A. P. perspėjimui galėjo būti jo 2008-06-02 incidentas su tuometiniu Tauragės rajono vicemeru R. M., kad ONUĮ taikymą A. P. sąlygojo ir politiniai argumentai. Skundo užuomina apie politinius argumentus duoda pagrindą manyti, kad A. P. save priskiria politiniams sluoksniams, kurie gali daryti ar daro įtaką ir politiniams sprendimams. Teismui pateiktoje susipažinti medžiagoje yra duomenų apie tai, kad 2008 m. birželio 19 d. Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras R. A. dėl skunde paminėto incidento priėmė nutarimą nutraukti tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00489-08 ir pasiūlė R. M. dėl jo įžeidimo kreiptis į Tauragės rajono apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka. 2008-06-02 Klaipėdos rajono apylinkės teismas dėl to paties incidento išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P. išteisino, nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nei prokuroro nutarime, nei teismo nuosprendyje kokių nors politinių interesų įžvelgti neįmanoma. Tokių interesų neaptikta ir teismui pateiktoje riboto naudojimo medžiagoje.

Tai, kad Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo paskirtis yra užkardyti organizuotą nusikalstamumą, skunde akcentuojama pagrįstai. Tokie tikslai įvardyti ir ONUĮ pirmame straipsnyje. Tai, kad taikant Įstatymo 3 straipsnyje numatytas prevencines poveikio priemones kiekvienu atveju būtina patikrinti, ar yra visi Įstatymo 4 straipsnyje (2001 m. birželio 26 d., 2003 m. balandžio 3 d. redakcijos) nustatyti jų taikymo pagrindai, t. y. ar yra įstatymų nustatyta tvarka gauta duomenų apie asmens, kuriam taikoma prevencinė poveikio priemonė, ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, ar tokie duomenys liudija esant asmens sąsają su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais būtent kaip su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, ar šie ryšiai leidžia pagrįstai manyti, jog asmuo gali daryti sunkius (labai sunkius) nusikaltimus, konstatuota ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 3 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija), 4 straipsnio (2001 m. birželio 26 d., 2003 m. balandžio 3 d. redakcijos), 6 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 3 dalies ir 8 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ šeštojo skyriaus aštuntojoje dalyje. Taip pat kiekvienu atveju būtina įsitikinti, kad, siekiant garantuoti visuomenės, valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves, yra būtinos būtent pasirinktos prevencinės poveikio priemonės.

Nėra pagrindo nesutikti su skundo argumentu, kad asmens, kuriam taikomos prevencinės poveikio priemonės, realus negalėjimas net per savo advokatą susipažinti su teismui pateiktais duomenimis, kurių paviešinimą riboja Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, galimybę gintis riboja, turi įtakos rungimosi principui teisme pažeisti, nes neužtikrina visiškai lygių kaltinimo ir gynybos šalių teisių, verčia pasikliauti vien tuo, kad teismai, nepaisant masinės informacijos priemonėse skleidžiamos apie teismus neigiamos informacijos ir taip daromo teismams moralinio spaudimo, BPK 6 straipsnyje įtvirtintų teisingumo principų laikymąsi užtikrins, bus nešališki. Nekelia abejonių tai, kad Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte paminėta asmeniui skiriama teismo įpareigojimų rūšis – nepalaikyti ryšio su konkrečiai išvardytais asmenimis tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitomis priemonėmis – šio Įstatymo tikslams pasiekti gali būti veiksminga. Teismas šį įpareigojimą gali skirti tik esant Įstatyme nustatytiems pagrindams, t. y. jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie asmens ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo gali daryti sunkius (ar labai sunkius) nusikaltimus, ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Toks teismo įpareigojimas skiriamas po to, kai asmuo įgalioto policijos pareigūno buvo raštu oficialiai perspėtas laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų, buvo supažindintas su galimomis teisinėmis pasekmėmis ir nevykdė šių reikalavimų. Skundo pareiškėjas A. P., laikantis Įstatymo reikalavimo, buvo oficialiai perspėtas 2008-06-03. Apylinkės teismas įpareigojo A. P. nepalaikyti ryšio su visais asmenimis, kurie buvo paminėti teikime dėl teismo įpareigojimų skyrimo. Konstitucinis Teismas paminėtame nutarime atkreipė dėmesį į tai, kad teismas, skirdamas teismo įpareigojimą nepalaikyti ryšio su konkrečiais asmenimis, kiekvienu atveju privalo įvertinti konkrečią situaciją, ištirti visas aplinkybes, susijusias su teismo įpareigojimo skyrimo pagrindais, išsiaiškinti, ar negalima keliamo organizuoto nusikalstamumo prevencijos tikslo pasiekti netaikant tokio teismo įpareigojimo (Nutarimo 6 skyriaus 24.1. punkto 5 dalis), kad negalima aiškinti kaip leidžiančio apriboti asmens ryšius su asmenimis, kurie yra objektyviai būtini dėl šio asmens dirbamo teisėto darbo ar verslo, kuriuo jis užsiima teisėtai. Jeigu būtų nustatyti tokie apribojimai, būtų nepagrįstai apribota asmens konstitucinė teisė į darbą bei verslą (Nutarimo 6 skyriaus 24.3. punkto 3 dalis). Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų negalima aiškinti kaip suteikiančių teismui teisę skirti asmeniui įpareigojimą nepalaikyti ryšio su asmenimis, nesusijusiais su organizuotomis grupėmis ar nusikaltimais, taip pat kaip leidžiančių drausti asmeniui palaikyti ryšius su savo šeimos nariais, artimaisiais giminaičiais. Pagal šias nuostatas taip pat negalima riboti asmens ryšių su kitais asmenimis, jeigu šie ryšiai yra būtini dėl asmens teisėto darbo ar teisėto verslo. Taip suprantant Įstatymo 8 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 1 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą Įstatymo 8 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 1 dalies 1 punktas neprieštarauja Konstitucijos 22 straipsnio 1, 3 ir 4 dalims (Nutarimo 6 skyriaus 24.6. punkto 5 dalis). Minėtas teismo įpareigojimas yra ne bausmė, kuri pagal Konstituciją gali būti skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui už nusikaltimo padarymą, bet prevencinė poveikio priemonė, taikoma siekiant riboti ir mažinti organizuotą nusikalstamumą. Šios priemonės tikslas – neleisti asmeniui padaryti sunkaus (ar labai sunkaus) nusikaltimo, t. y. neleisti padaryti pavojingiausių teisės pažeidimų, už kurių padarymą ar kėsinimąsi juos padaryti asmeniui gali būti paskirta bausmė, kitas tikslas – garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves.

Skundžiama teismo nutartimi A. P. yra uždrausta nepalaikyti ryšio su konkrečiais Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato teikime dėl teismo įpareigojimų skyrimo asmeniui išvardytais asmenimis. A. P. skunde teigiama, kad jį su UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku R. A., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju A. K., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju S. B., Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriaus pavaduotoju B. V. išimtinai sieja tik darbo ir pavaldumo santykiai, tik verslo partnerystės santykiai yra susiklostę su bankininku T. S., verslininkais N. D., J. V., A. S., V. B., S. J., R. P., T. B., S. K., J. D.. Skunde teigiama, kad šie asmenys yra nepriekaištingos reputacijos ir ONUĮ 4 straipsnyje nustatytų asmenų kategorijai nepriskirtini, todėl teismo įpareigojimas nepalaikyti su šiais asmenimis jokio ryšio yra nepagrįstas.

Tauragės rajono apylinkės teismo pateiktoje byloje Nr. T-247-140/2009 yra pažyma apie tai, kad S. B. nuo 2009-05-26 įdarbintas direktoriaus pavaduotoju UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 45). Kita – 2009-05-21 – pažyma patvirtina, kad nuo 2008-08-06 A. P. dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju (b. l. 47). 2009-05-26 pažyma patvirtina, kad R. A. nuo 2006-11-13 dirba UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 52). 2009-05-26 pažyma patvirtinama, kad A. K. nuo 2004-08-25 dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju (b. l. 54). 2009-05-18 darbo sutartimi ir 2009-05-21 pažyma patvirtinta, kad A. P. priimtas į UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju įmonių grupės kontrolei ir investicijomis kaip antraeilininkas (b. l. 56, 61). Teismui pateikta UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus S. V. parašu patvirtinta šios bendrovės valdymo struktūros schema (b. l. 62), iš kurios matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) kontroliuoja AB (duomenys neskelbtini), UAB(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB(duomenys neskelbtini), UAB(duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) veiklą. Remiantis paminėtomis Lietuvos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimo nuostatomis, riboti asmens ryšių su kitais asmenimis, jeigu šie ryšiai yra būtini dėl asmens teisėto darbo ar teisėto verslo, negalima, tačiau tai aiškinti formaliai ir paviršutiniškai taip pat negalima. Teismui nepateikta duomenų, kad A. P. kaip UAB (duomenys neskelbtini) antraeilininkui šios bendrovės yra tiesiogiai pavaldžios, kad šių bendrovių ir jų darbuotojų veiklą jis gali kontroliuoti ar tiesiogiai veikti apeidamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovybę, todėl vien tai, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), kuri savo veikla gali daryti įtaką kitų paminėtų, jos kontroliuojamų bendrovių veiklai, nėra pagrindas taikyti paminėtą Lietuvos Konstitucinio Teismo nuostatą.

Teismo posėdyje A. P. pateikė darbo sutarties kopiją, iš kurios turinio matyti, kad 2008-11-27 UAB (duomenys neskelbtini) darbui direktoriaus pavaduotoju teisės ir užsienio politikos klausimais priėmė L. V., su kuriuo A. P. uždrausta palaikyti bet kokį ryšį. Teismui pateikė ir UAB (duomenys neskelbtini) 2009-05-19 prekių pirkimo-pardavimo sutartį su UAB(duomenys neskelbtini), kurioje A. P. dirba direktoriaus pavaduotoju antraeilininku. Teismui pateiktą prekių pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė paminėtų bendrovių atstovai, bet ne A. P. ir L. V.. Yra pagrindo manyti, kad šių bendrovių verslo vystymo ir bendradarbiavimo ryšiams teismo įpareigojimas A. P. nebendrauti su L. V. įtakos nedaro. Šių bendrovių interesams ir toliau gali atstovauti šių bendrovių vadovai ar kiti asmenys.

Teismui pateiktos pažymos apie tai, kad B. V. yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir nuosavybės teise turi 35 nematerialiąsias paprastąsias akcijas, kad yra AB (duomenys neskelbtini) valdybos narys, o A. P. yra šios bendrovės valdybos pirmininkas. Tuo patvirtinama, kad A. P. ir B. V. yra tos pačios bendrovės nariai, susiję darbo ir verslo santykiais. Yra pagrindo manyti, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti Lietuvos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimo nuostatą, kuria draudžiama riboti asmens ryšius su kitais asmenimis, jeigu šie ryšiai yra būtini dėl asmens teisėto darbo ar teisėto verslo.

Teismui pateikta pažyma, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius J. D. šioje bendrovėje dirba nuo 2003-08-01, o S. J. rinkodaros direktoriumi įdarbintas 2001-11-21. Teismui pateikta 2009-05-21 PVM sąskaita faktūra PAV 1059 patvirtinama, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) susijusios prekiniais-piniginiais santykiais. Vien tik šie duomenys ir tai, kad A. P. dirba antraeilininku UAB (duomenys neskelbtini), kuri kontroliuoja ir UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, pagrindu netaikyti teismo įpareigojimo nepalaikyti jokių ryšių su J. D., S. J. nelaikytini.

Teismui pateikta 2009-01-05 pirkimo-pardavimo sutartis S – 09/01/05 – 1, kurią pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. B., su kuriuo A. P. uždrausta bendrauti, ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius S. V.. Sutartimi patvirtinama, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) susijusios prekiniais-piniginiais santykiais, tačiau vien tai ir A. P. darbas antraeilininku UAB (duomenys neskelbtini) kliūtimi taikyti teismo apribojimus nelaikytina.

Teismui pateikta krikšto liudijimo kopija, kuri patvirtina, kad A. P. dukters A. M. P. krikšto tėvas yra M. M., su kuriuo A. P. įpareigotas nepalaikyti jokių ryšių. ONUĮ 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys paliudija apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, o iš tų ryšių yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius (labai sunkius) nusikaltimus. Tokių duomenų, kurie duotų pakankamą pagrindą manyti, kad A. P. ir M. M. ryšiai veda prie sunkių (ar labai sunkių) nusikaltimų padarymo, teismui nepateikta, todėl drausti A. P. palaikyti ryšius su asmeniu, kuris gali būti prilygintas artimiausiam giminaičiui, nėra pagrindo. Teismui taip pat nepateikta tokių duomenų, kurie duotų pakankamą pagrindą, numatytą ONUĮ 4 straipsnyje, manyti, kad negalimi jokie A. P. ryšiai su (duomenys neskelbtini) R. P., (duomenys neskelbtini) P. P., S. K., (duomenys neskelbtini) V. K., juo labiau, kad tarpusavio prievolių ryšiai visuomeninėje, administracinio valdymo srityje tarp jų gali susiklostyti ir nepriklausomai nuo A. P. valios ar teismo draudimų.

Ištyrus Tauragės rajono apylinkės teismui ir Klaipėdos apygardos teismui pateiktus duomenis, laikytina nustatyta, kad nėra duomenų, kuriuos būtų galima vertinti kaip pakankamus, skirti A. P. teismo apribojimą nepalaikyti ryšio tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ir kitokiomis priemonėmis su šiais asmenimis: R. P., J. D., P. P., S. K., V. K., R. P., V. B., B. V., M. M., A. S., R. J., J. V., R. J.. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartis dėl bendravimo apribojimų su šiais asmenimis taikymo keistina.

Teismo įpareigojimas A. P. nesilankyti Tauragės apskrities medžioklės plotuose rengiamuose medžiojimuose, bet neapribojimas teisės dalyvauti pačioje medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) veikloje pagal šio teismo įpareigojimo pažodinį išdėstymą, atsižvelgiant į teismui pateiktų medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) įstatų turinį, logiškai sunkiai suvokiamas ir įvykdomas, nes lankymasis Tauragės apskrities medžioklės plotuose rengiamuose medžiojimuose yra sudėtinė medžiotojų klubo prezidento (duomenys neskelbtini) veiklos dalis. Tokio teismo įpareigojimo skyrimo reikšmė ir tikslai nemotyvuoti nei teikime teismui tokį įpareigojimą skirti, nei pačioje teismo nutartyje, o tai, kad kiekvienu atveju būtina įsitikinti, kad, siekiant garantuoti visuomenės, valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves, yra būtinos būtent pasirinktos prevencinės poveikio priemonės, konstatuota ir anksčiau paminėtame Lietuvos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime. Yra pagrindo manyti, kad tokį teismo įpareigojimą sumanyta skirti, siekiant tikslo – sutrukdyti A. P. bendrauti, palaikyti ryšį su asmenimis, kurie operatyvinės veiklos subjektams dar nėra žinomi ar mažai žinomi, ir kurie neįtraukti į sąrašą asmenų, su kuriais A. P. uždrausta bendrauti teismo įpareigojimu. ONUĮ 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys paliudija apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, o iš tų ryšių yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius (labai sunkius) nusikaltimus. Laikantis šių nuostatų, teismo įpareigojimas A. P. uždrausti lankytis Tauragės apskrities medžioklės plotuose rengiamuose medžiojimuose tam, kad jis nesusitiktų ir nebendrautų su bet kuo, apie kurį šiuo metu dar neįmanoma teismui pateikti duomenų, duodančių pakankamą pagrindą manyti, kad šis asmuo ar asmenys gali daryti sunkius (labai sunkius) nusikaltimus, negalimas. Teismo įpareigojimas, kuriuo A. P. įpareigojamas nebendrauti su atitinkamais asmenimis, pats savaime be papildomų įpareigojimų skyrimo palies ir santykius, susijusius su medžiokle, todėl A. P. pakanka teismo įpareigojimo nepalaikyti ryšio tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ir kitokiomis priemonėmis su konkrečiais šios nutarties rezoliucinėje dalyje išvardytais asmenimis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 7 straipsnio 10 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartį pakeisti, įpareigoti A. P. nepalaikyti ryšio tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitomis priemonėmis su:

R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv., (duomenys neskelbtini)

L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Nutarties dalį, kuria A. P. įpareigotas nesilankyti Tauragės apskrities medžioklės plotuose rengiamuose medžiojimuose, neapribojant teisės dalyvauti pačioje medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) veikloje, panaikinti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.