Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje, dalyvaujant pareiškėjui G. K., pareiškėjo atstovams – V. K. bei advokatui Emundui Mikučiauskui, atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui – šios institucijos Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vyriausiajam specialistui Andriui Petkevičiui, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Advokatas Edmundas Mikučiauskas, atstovaudamas pareiškėją G. K. (toliau – pareiškėjas), 2015 m. gegužės 15 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. KU-(4.4.22.)-394; 2) įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui 15 067,74 Eur įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmoką.

Pareiškėjas skunde paaiškina, kad 2010 m. gegužės 28 d. pateikė Agentūrai paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (toliau – Priemonė). Nurodo, kad 2014 m. balandžio mėnesį pareiškėjas, manydamas, kad kaip ir kasmet privalo pateikti paraišką iki einamųjų metų birželio 15 d., tačiau taip pat žinodamas, kad teisės aktai, reglamentuojantys paramos administravimą nuo 2010 m. nuolat keitėsi, peržiūrėjo Agentūros internetinėje svetainėje pateikiamą informaciją ir pastebėjo, kad Agentūra svetainėje nurodė, jog pareiškėjai, kurie patys pildo paraiškos elektroninę formą, privalo pasirašyti ją elektroniniu parašu ir iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d. išsiųsti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui. Atitinkamai, pareiškėjas pagrįstai pamanė, kad terminai pasikeitė ir pareiškėjas gali paraišką pateikti iki 2014 m. rugpjūčio 15 d. 2014 m. rugpjūčio pradžioje pareiškėjas nesėkmingai pabandė pateikti paraišką elektroniniu būdu. Vėliau pareiškėjas ne kartą bandė paraišką pateikti Anykščių rajono savivaldybės Kavarsko seniūnijoje. Nurodo, kad nepaisant nuolatinių vizitų į seniūniją, paraišką pavyko pateikti tik 2014 m. lapkričio 2 d. Pareiškėjas pastebi, kad teisės aktai nenumato galimybės pateikti paraišką Agentūrai, ją išsiunčiant registruotu paštu ar kitais būdais. 2014 m. lapkričio 28 d. pranešimu Agentūra pareiškėjui nurodė, kad atsisako priimti pareiškėjo 2014 m. lapkričio 2 d. pateiktą paraišką, o ginčijamu sprendimu Agentūra pareiškėjui nusprendė paramos už 2014 metus neskirti, nes pareiškėjas nepateikė paraiškos už 2014 metus. Pareiškėjo manymu, ginčijamas Agentūros sprendimas yra neteisėtas, nes Agentūra privalėjo priimti pareiškėjo paraišką, vadovaudamasi Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 (toliau – Administravimo taisyklės), 22 punktu, numatančiu, kad naikinamasis paraiškų pateikimo terminas yra einamųjų metų gruodžio 1 d. Pareiškėjas paaiškina, kad terminas buvo praleistas dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl pačios Agentūros veiksmų (dėl Agentūros internetinėje svetainėje sąmoningai pateiktos klaidinančios informacijos, kad paraiškos galėjo būti pateiktos iki 2014 m. rugpjūčio 15 d.). Pareiškėjas paraiškas teikdavo kiekvienais metais ir žinojo, kad privalo ją pateikti ir 2014 metais, tačiau pareiškėjas negalėjo būti tikras, kad paraiškų pateikimo terminai nebuvo pakeisti. Pareiškėjas niekuomet nesiekė neteikti paraiškos, nes žinojo, kad paraiškos nepateikimas lems tai, kad pareiškėjui nebus išmokama parama už 2014 metus. Anot pareiškėjo, Agentūra, priimdama ginčijamą sprendimą, privalėjo pagrįsti pareiškėjo kaltę, nes kaltė yra būtina administracinės atsakomybės sąlyga. Jei teismas nuspręstų, kad pareiškėjas buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, pareiškėjo manymu, ginčijamas Agentūros sprendimas neišmokėti visos už 2014 metus priklausančios paramos sumos yra neproporcingas padarytam pažeidimui, nes pareiškėjas terminą praleido dėl suklydimo (netinkamai supratęs Agentūros internetinėje svetainėje pateiktą informaciją). Pažymi, kad pareiškėjas vykdė visus įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė 2010 metais pateikdamas paraišką (susijusius su miško įveisimu ir įveisto miško priežiūra) ir jokios žalos Agentūrai nepadarė, todėl sankcija yra neteisinga.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir pareiškėjo atstovai skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Agentūra atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pagal Administravimo taisyklių 21.1 punktą, paraiškos priimamos iki einamųjų metų birželio 15 d., o pagal 22 punktą, pavėluotai pateiktos paraiškos priimamos iki einamųjų metų liepos 10 d. Vėliau paraiškos gali būti priimamos tik tais atvejais, kai vėlavimas nepriklauso nuo pareiškėjo valios. Tokiu atveju pareiškėjai kartu su paraiška turi pateikti prašymą priimti pavėluotai pateiktą paraišką ir vėlavimo priežasties pagrindimo dokumentus. Agentūra atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas tokį prašymą pateikė, nurodydamas Agentūrai, kad vėlavimo priežastis yra pareiškėjo suklaidinimas Agentūros internetinėje svetainėje pateikiamos informacijos. Pareiškėjas prašė minėtą aplinkybe laikyti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe, t. y. aplinkybe, kuri nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Agentūra į pareiškėjo prašymą atsakė 2014 m. lapkričio 28 d. raštu, nurodydama, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė nepriskirtina prie aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Agentūra atsiliepime nurodė, kad prie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių priskirtina ūkininko mirtis, ilgalaikis ūkininko profesinis nedarbingumas, didelė stichinė nelaimė, nelaimingas atsitikimas ir panašūs atvejai. Anot Agentūros, paraiškų pateikimo terminai buvo aiškiai numatyti Taisyklėse, jie nesikeitė ir Agentūros interneto svetainėje pateikta informacija pareiškėjo negalėjo suklaidinti. Agentūra taip pat nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad buvo pritaikyta pažeidimui neproporcinga sankcija.

Teismo posėdžio metu Agentūros atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Agentūros sprendimo už 2014 metus pareiškėjui neskirti įveisto miško priežiūros ir apsaugos paramos teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. gegužės 28 d. Agentūros Kontrolės departamento Utenos teritoriniam skyriui pateikė paramos paraišką pagal Priemonę (toliau – 2010 m. paraiška). 2010 m. paraiška buvo pateikta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės). 2010 m. paraiškos sudėtine dalimi yra pareiškėjo deklaracija, patvirtinta pareiškėjo parašu. Joje pareiškėjas, pretenduodamas gauti paramą pagal Priemonę, patvirtino, kad yra susipažinęs su paramos lėšų teikimo tvarka ir taisyklėmis (deklaracijos 1 punktas) bei įsipareigojo paraiškoje tiesioginėms išmokoms gauti kasmet deklaruoti įveisto miško plotą (deklaracijos 29 punktas). Pareiškėjas taip pat patvirtino žinantis, kad, paraiškoje tiesioginėms išmokoms gauti nedeklaravus įveisto miško ploto, už kurį skiriama miško priežiūros ir apsaugos parama, einamaisiais metais parama nemokama (deklaracijos 30 punktas).

2014 m. spalio 23 d. pareiškėjas Anykščių rajono savivaldybėje, konsultuojant ir padedant seniūno pavaduotojai Elenai Kalibatienei, pateikė Agentūrai adresuotą paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (toliau – 2014 m. paraiška).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 2 d. prašymu „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškų“ (toliau – 2014 m. lapkričio 2 d. prašymas) kreipėsi į Agentūrą, prašydamas priimti pavėluotai užpildytą ir pateikiamą 2014 m. paraišką. Minėtame prašyme pareiškėjas nurodė, kad paraiškos neužpildė laiku, nes buvo suklaidintas Agentūros svetainėje esančios informacijos, kurią suprato taip, kad paraiškas galima pateikti iki rugpjūčio 15 d., tačiau rugpjūčio pradžioje sistema paraiškos nepriėmė. Pareiškėjas nurodė, kad tuomet ir suprato, kad klaidingai suvokė Agentūros svetainėje skelbiamą informaciją. Pareiškėjas paaiškino, kad tiesiog neįsigilino į Agentūros svetainėje pateikiamą informaciją. Be to, pareiškėjas nurodė, kad tik dabar sužinojo apie galimybę paraiškas pateikti pavėluotai ir prašė pareiškėjo veiksmus pripažinti force majeure aplinkybe. Minėtame prašyme pareiškėjas taip pat pastebėjo, kad visi 2014 m. paraiškos duomenys identiški 2013 m. pateiktai paraiškai ir prašė vadovautis protingumo kriterijais bei priimti 2014 m. paraišką. Nurodė, kad už 2014 m. išmoka būtų paskutinė, o mišką prižiūrėti reikės dar kelis metus. Paaiškino, kad be pinigų negalės nieko nusisamdyti, o vienas tokiame plote pareiškėjas bus bejėgis, todėl kiltų grėsmė, kad miškas nebus tinkamai išaugintas. Prie minėto prašymo pareiškėjas pridėjo Agentūros interneto svetainės informaciją, dėl kurios pareiškėjas ir suklydo, spręsdamas apie paraiškų pateikimo terminus, taip pat pridėjo Anykščių rajono savivaldybėje 2014 m. spalio 23 d. užregistruotą 2014 m. paraišką. Nustatyta, kad į minėtą pareiškėjo prašymą atsakė Agentūros Tiesioginės paramos departamentas 2014 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. BR6-14567(11.2.6) „Dėl atsakymo į prašymą“ (toliau – atsakymas), apgailestaudamas, kad pareiškėjo prašyme nurodytos 2014 m. paraiškos pateikimo termino praleidimo aplinkybės negali būti priskirtos prie aplinkybių, nepriklausiusių nuo pareiškėjo valios. Atsakyme buvo paminėtas Administravimo taisyklių 21.1.1 punktas, kuriame nurodyta, kad paraiškos priimamos iki einamųjų metų birželio 15 d. Pavėluotai pateiktos paraiškos, pagal Administravimo taisyklių 22 punktą, priimamos iki liepos 10 d., o vėliau paraiškos priimamos tik tais atvejais, kai vėlavimas nepriklauso nuo pareiškėjo valios ir apie tokius atvejus pareiškėjas praneša per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes. Pažymėjo, kad nenustatyta, jog Agentūros svetainėje pateikta informacija buvo klaidinanti. Atsakyme nurodyta, kad Agentūra neturi pagrindo priimti ir administruoti pareiškėjo pavėluotai pateiktą 2014 m. paraišką, nes neįrodyta atitiktis Administravimo taisyklių 22 punktui. Agentūra atsakyme pateikė išsamius motyvus, kodėl pareiškėjo prašyme nurodomos aplinkybės nelaikytinos nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis. Atsakymą Agentūros vardu pasirašė Tiesioginės paramos departamento direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis departamento direktorių – Robertas Petkevičius. Teismo posėdžio metu, pareiškėjo atstovas V. K. atkreipė dėmesį, kad sprendimas nepriimti pareiškėjo 2014 m. paraiškos buvo priimtas be šio klausimo svarstymo specialioje komisijoje. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad minėtam sprendimui priimti pagal Administravimo taisyklių 22 punktą, nėra numatytas privalomas kokios nors komisijos sudarymas, todėl prašymą dėl pavėluotai teikiamos tiesioginių išmokų paraiškos priėmimo Agentūros vardu turėjo teisę spręsti Agentūros Tiesioginės paramos departamentas. Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros atsakymu, kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, kuri 2015 m. sausio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nurodydama, kad Agentūros atsakymas yra tarpinis, procedūrinis ir pareiškėjui teisių bei pareigų nesukuriantis dokumentas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Utenos paramos administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Jelena Beriozova 2015 m. vasario 24 d. raštu Nr. S-KU-0152999 „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“ paprašė pareiškėjo per 5 darbo dienas paaiškinti, kodėl įveisto miško plotas 2014 m. nebuvo deklaruotas paraiškoje tiesioginėms išmokoms gauti. Minėtame rašte buvo nurodyta, kad pagal Įgyvendinimo taisyklių 14 punktą, pareiškėjas miško plotą turėjo deklaruoti Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Rašte informuota, kad pagal Įgyvendinimo taisyklių 68.2.4 punktą, parama einamaisiais metais neteikiama, jei įveisto miško plotas nedeklaruojamas tiesioginių išmokų paraiškoje. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad Agentūra, nustačiusi, kad pareiškėjas nepateikė 2014 m. paraiškos, ne iš karto pritaikė sankciją, tačiau suteikė pareiškėjui galimybę būti išklausytam ir paprašė pateikti pažeidimo (įveisto miško ploto nedeklaravimo 2014 metais tiesioginių išmokų paraiškoje) priežastis. Taigi, Agentūra, išsiųsdama pareiškėjui minėtą paklausimą, vadovavosi gero viešo administravimo principu. Atsakydamas į minėtą raštą, pareiškėjas 2015 m. kovo 9 d. nurodė, kad įveisto miško plotą deklaravo, tačiau pavėluotai. Taip pat priminė, kad Agentūrai buvo pateikęs prašymą priimti pavėluotai pateiktą 2014 m. paraišką, tačiau Agentūra pareiškėjo prašymo netenkino.

Nustatyta, kad Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Utenos paramos administravimo skyriaus vedėjos funkcijas atliekanti vyriausioji specialistė Aistė Bracienė 2015 m. balandžio 15 d. priėmė sprendimą Nr. KU-(4.4.22)-394 „Dėl sankcijos taikymo už 2014 m.“ (toliau – ginčijamas sprendimas), kuriuo informavo pareiškėją, kad atliekant pareiškėjo 2014 m. liepos 23 d. suformuoto kasmetinio prašymo gauti įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmoką vertinimą, nustatyta, kad 2014 m. įveisto miško plotas nebuvo deklaruotas bendrojoje tiesioginių išmokų paraiškoje. Ginčijamą sprendimą priėmė Aistė Bracienė – Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Utenos paramos administravimo skyriaus vyriausioji specialistė, atliekanti skyriaus vedėjos funkcijas. Agentūra pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad Aistė Bracienė Agentūros direktoriaus buvo įgaliota priimti tokio pobūdžio sprendimus. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad pareiškėjui apskaičiuota 15 067,74 Eur įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmoka einamaisiais metais nebus mokama. Pareiškėjas nesutikdamas su tokiu Agentūros sprendimu kreipėsi į teismą.

Kaip minėta, pareiškėjas 2010 m. paraiškoje savo parašu patvirtino, kad yra susipažinęs su paramos lėšų teikimo tvarka ir taisyklėmis. Minėta paraiška pateikta pagal Įgyvendinimo taisykles, kurių VI skyriuje (redakcija, galiojusi 2010 m. paraiškos pateikimo metu) nustatyti pareiškėjų įsipareigojimai. Vienas iš tokių įsipareigojimų yra įtvirtintas 15 punkte, t. y., kad pareiškėjas, pateikęs paramos paraišką artimiausiu paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti surinkimo metu, pagal žemės ūkio valdos centro įregistravimo vietą, seniūnijoje, o vėliau kasmet iki to laiko, kol įveisiamas miškas, atliekami įveisto miško priežiūros ir apsaugos darbai miškas ir vykdomi prisiimti įsipareigojimai, paraiškoje tiesioginėms išmokoms gauti privalo nurodyti, kad dalyvauja pagal Programos Priemonę ir pateikia žemėlapio fragmentus (užpildytus vadovaujantis Žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir kitų laukų ribų įbraižymo žemėlapiuose taisyklėmis, patvirtintomis atskiru Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu), su juose pažymėtomis įveisiamo miško sklypų ribomis (tiesioginių išmokų paraiškoje įveisiamo miško ploto deklaruoti nereikia, kai paramos gavėjui nėra skiriama įveisiamo miško priežiūros ir apsaugos išmoka). Jei miškas apaugęs savaiminukais ir papildomai želdinti nereikia, paraiškos pateikimo metais miško sklypą privaloma deklaruoti tiesioginių išmokų paraiškoje. Šis įsipareigojimas, kaip minėta, buvo įtrauktas ir į 2010 m. paraiškos deklaraciją. Taigi, pareiškėjas savo parašu patvirtino įsipareigojantis artimiausiu paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti surinkimo metu, paraiškoje tiesioginėms išmokoms gauti kasmet iki to laiko, kol įveisiamas miškas ir vykdomi prisiimti įsipareigojimai, deklaruoti įveisto miško plotą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, vykdydamas savo įsipareigojimus, turėjo vadovautis ne tik Įgyvendinimo taisyklėmis, bet ir Administravimo taisyklėmis.

Kaip minėta, pareiškėjas 2014 m. paraišką pateikė 2014 m. spalio 23 d. seniūnijos darbuotojui Anykščių rajono savivaldybėje.

Administravimo taisyklių (redakcija, galiojanti šiuo metu) 62.1 punkte numatytas paraiškų pateikimo terminas, kai paraiškos pateikiamos seniūnijos darbuotojui, t. y. einamųjų metų birželio 15 d. Teisėjų kolegija pastebi, kad šis terminas nesikeitė nuo pat pirminės teisės akto redakcijos. Be to, Agentūra patvirtino, kad pareiškėjas 2010–2013 metais pagal Administravimo taisyklėse įtvirtintus paraiškų teikimo terminus paraiškas tinkamai (laiku). Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad žinojo, jog tiesioginių išmokų paraišką kaip kasmet turi pateikti iki einamųjų metų birželio 15 d., tačiau Agentūros svetainėje tiesioginių išmokų deklaravimo skiltyje pastebėjo naują (iki tol nebuvusią) informaciją, kuri buvo pateikta taip: „Pažymime, jog pareiškėjas, kuris pats pildo paraiškos elektroninę formą, privalo pasirašyti ją elektroniniu parašu arba išsispausdinti paraiškos registracijos dokumentą, jį pasirašyti ir iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d. išsiųsti ŽŪIKVC (adresu: Vinco Kudirkos g. 18-1, Vilnius) paštu arba skenuotą jo kopiją elektroniniu paštu (adresu e-ibraizymas@vic.lt). Pareiškėjui parašu patvirtinto paraiškos registracijos dokumento iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d. nepateikus ŽŪIKVC, Agentūra paraišką atmeta“. Perskaitęs šią informaciją, pareiškėjas nurodo neskubėjęs teikti paraiškos, o 2014 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje pamėgino prisijungti prie paraiškų priėmimo informacinės sistemos bei pateikti tiesioginių išmokų paraišką, tačiau sistema paraiškos nepriėmė. Galiausiai pareiškėjas paraišką pateikė įprastiniu būdu, t. y. per seniūnijos darbuotoją, tačiau tai atliko tik 2014 m. spalio 23 d. Šiek tiek vėliau, t. y. 2014 m. lapkričio 2 d., pareiškėjas kreipėsi į Agentūra, prašydamas priimti pavėluotai pateiktą paraišką, pripažinus, kad paraiška laiku nebuvo pateikta dėl force majeure aplinkybių. Agentūra minėto prašymo netenkino ir, laikydama, kad pareiškėjas 2014 m. paraiškos nepateikė, priėmė ginčijamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju, siekiant įvertinti ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, būtina nustatyti, ar Agentūra teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pavėluotai pateiktą 2014 m. paraišką. Agentūros argumentai dėl atsisakymo priimti pavėluotai pateiktą paraišką, kaip minėta, pateikti Agentūros atsakyme. Iš esmės pagrindinis atsisakymo priimti paraišką motyvas buvo tai, kad nenustatyta Administravimo taisyklių 22 punkte įvardytų sąlygų, kurioms esant gali būti priimta pavėluotai pateikta paraiška.

Administravimo taisyklių 22 punkte inter alia numatyta, kad pavėluotai paraiškos gali būti priimamos tik iki einamųjų metų liepos 10 d. (už kiekvieną pavėluotą darbo dieną galutinę paramos sumą mažinant 1 proc.), tačiau kai vėlavimo aplinkybės, nepriklauso nuo pareiškėjo valios, pagal pareiškėjo prašymą, Agentūra sprendimu paraiška gali būti priimama ir vėliau, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 1 d. Kaip minėta, pareiškėjas paraišką pateikė 2014 m. spalio 23 d., t. y. nepraleidęs galutinio gruodžio 1 d. termino. Pareiškėjas pateikė prašymą pavėluotai pateiktą paraišką priimti. Šiuo aspektu pastebėtina, kad Administravimo taisyklių 22 punkte nurodyta, kad kai paraišką vėluojama pateikti nuo aplinkybių, nepriklausiusių nuo pareiškėjo valios, pareiškėjas turi pateikti prašymą priimti pavėluotai pateiktą paraišką per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes.

Kaip minėta, pareiškėjas prašymą pateikė 2014 m. lapkričio 2 d. Pareiškėjas aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo jo valios, įvardijo tai, kad 2014 m. balandžio mėnesį NMA svetainėje esančią informaciją suprato taip, kad gali neskubėti pateikti paraiškos iki birželio 15 d., nes ją bus galima pateikti elektroniniu būdu iki rugpjūčio 15 d., tačiau 2015 m. rugpjūčio pradžioje pareiškėjui nepavyko pateikti paraiškos, prisijungus prie elektroninės sistemos. 2014 m. lapkričio 2 d. prašyme pareiškėjas nurodė, kad būtent tuomet jis ir suprato, kad klaidingai įvertino NMA svetainėje perskaitytą informaciją dėl galimybės paraiškas pateikti iki rugpjūčio 15 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent nuo šio momento (2014 m. rugpjūčio mėnesio pradžios) turėtų būti skaičiuojamas Administravimo taisyklių 22 punkte nurodytas 10 darbo dienų terminas. Taigi, Agentūra turėjo teisę pareiškėjo 2014 m. lapkričio 2 d. prašymą atmesti vien tuo pagrindu, kad jis buvo pateiktas praleidus 10 darbo dienų terminą nuo tos dienos, kai pareiškėjas sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, nulėmusias paraiškos nepateikimą nustatytais terminais. Nepaisant to, Agentūra pareiškėjo 2014 m. lapkričio 2 d. prašymo nevertino formaliai, tačiau išsamiai analizavo ir vertino minėtame prašyme pateiktas termino praleidimą sąlygojusias aplinkybes. Kaip minėta, Agentūra atsakyme apgailestaudama konstatavo, kad netenkina pareiškėjo prašymo jo nurodytas aplinkybes laikyti force majeure aplinkybėmis, atitinkamai, netenkina pareiškėjo prašymo priimti 2014 m. paraišką. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad Administravimo taisyklių 22 punkte aiškiai nurodyta, kad pavėluotai paraiškos gali būti pateikiamos tik iki einamųjų metų liepos 10 d., taip pat aiškiai nurodyta, kad vėliau pateiktos paraiškos gali būti priimtos tik vienu atveju, t. y. tada, kai Agentūra nusprendžia, kad vėlavimas nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Taigi, sprendimą priima Agentūra, tačiau priimdama sprendimą, Agentūra neturi neribotos diskrecijos, ji turi atsižvelgti į Administravimo taisyklių 22 punkte pateikiamą tokių aplinkybių pavyzdinį sąrašą (pareiškėjo mirtis, ilgalaikis profesinis nepajėgumas, stichinė nelaimė, padariusi stiprų poveikį valdai). Kaip matyti iš pateikiamo pavyzdinio aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios, sąrašo, šios aplinkybės yra siejamos su išskirtinėmis, ypatingomis, ekstaordinariomis situacijomis.

Pareiškėjas nurodė, kad norėjo paraišką pateikti taip kaip ir kiekvienais metais (iki birželio 15 d.), tačiau Agentūra jį suklaidino, internetinėje svetainėje pateikusi klaidinančią informaciją. Taigi, anot pareiškėjo, vėlavimas nepriklausė nuo jo valios. Šiuo aspektu pastebėtina, kad Agentūros svetainėje pateikta informacija yra identiška Administravimo taisyklių 21.10 punktui, numatančiam, kad pareiškėjas „kuris pats pildo paraiškos elektroninę formą, privalo pasirašyti ją elektroniniu parašu arba išsispausdinti paraiškos registracijos dokumentą, jį pasirašyti ir iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d. išsiųsti ŽŪIKVC (adresu: Vinco Kudirkos g. 18-1, Vilnius) paštu arba skenuotą jo kopiją elektroniniu paštu (adresu e-ibraizymas@vic.lt). Pareiškėjui parašu patvirtinto paraiškos registracijos dokumento iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d. nepateikus ŽŪIKVC, Agentūra paraišką atmeta“. Iš šios nuostatos turinio aiškiai matyti, kad rugpjūčio 15 d. terminas yra sietinas tik su tais atvejais, kai pareiškėjai elektroninės formos paraiškas pildo patys, pasirašydami jas elektroniniu parašu. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje bandė pildyti elektroninės formos paraišką pats prisijungęs prie elektroninės deklaravimo sistemos, tačiau paraiškos sistema nepriėmė. Byloje nėra duomenų, kad tai pastebėjęs, pareiškėjas būtų raštu ar žodžiu kreipęsis pagalbos ar konsultacijos į specialistus (konsultantus). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas apie tai būtų nedelsiant informavęs Agentūrą. Taigi, 2014 m. paraiškos pateikimas 2014 m. spalio 23 d. iš esmės priklausė nuo paties pareiškėjo pasirinkto veikimo būdo ir toks veikimas pagrinde yra sietinas su nepakankamu atidumu ir rūpestingumu vykdant 2010 m. paraiška prisiimtus įsipareigojimus, o ne su išskirtinėmis, ekstraordinariomis nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis. Atitinkamai, nesant vienintelės ir būtinos Administravimo taisyklių 22 punkte numatytos sąlygos (dėl vėlavimo, nepriklausiusio nuo pareiškėjo valios), Agentūra teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo 2014 m. paraišką.

Įgyvendinimo taisyklių (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 68 punkte numatyta, kad paramos gavėjui pažeidžiant prisiimtus įsipareigojimus ar jų nesilaikant, išskyrus nenugalimos jėgos (force majeure) atvejus (apie nenugalimos jėgos atvejus Agentūrą privaloma informuoti per 10 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, kartu reikia pateikti nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinimo dokumentus), taikomos sankcijos. Jei tiesioginių išmokų paraiškoje nedeklaruojamas įveisto miško plotas, taikoma Įgyvendinimo taisyklių 68.2.4 punkte numatyta sankcija – einamaisiais metais parama neteikiama. Kaip minėta, 2010 m. paraiškoje pareiškėjas savo parašu patvirtino žinantis, kad paraiškoje tiesioginėms išmokoms gauti nedeklaravus įveisto miško ploto, už kurį skiriama miško priežiūros ir apsaugos parama, einamaisiais metais parama nemokama. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo 2014 m. paraiška buvo nepriimta, laikytina, kad pareiškėjas įveisto miško ploto tiesioginių išmokų paraiškoje nedeklaravo, todėl Agentūra teisėtai ir pagrįstai ginčijamu sprendimu pareiškėjui pagal 2010 m. paraišką 2014 metais neskyrė paramos.

Pareiškėjo manymu, pritaikyta sankcija yra neproporcingai didelė padarytam pažeidimui. Be to, nebuvo įvertinta tai, kad pažeidimas buvo mažareikšmis, nesukėlęs neigiamų pasekmių, padarytas ne tyčia (dėl klaidos). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad Įgyvendinimo taisyklėse detalizuojama paramos teikimo pagal Priemonę įgyvendinimo tvarka, kurios privalo laikytis ne tik paramos gavėjai, tačiau ir paramą administruojanti institucija – Agentūra. Įgyvendinimo taisyklės nenumato Agentūrai galimybės, nustačius, kad egzistuoja aplinkybė sąlygojanti sankcijos skyrimą, netaikyti nustatytos sankcijos. Įgyvendinimo taisyklės taip pat nenumato Agentūros galimybės kaip nors keisti Įgyvendinimo taisyklėse nustatytas sankcijas (jas švelninti ar pan.). Kaip minėta, vienintelė išimtis, leidžianti Agentūrai netaikyti nustatytų sankcijų yra force majeure aplinkybės, kurios nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos. Atsižvelgiant į visa tai, nėra pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą, atitinkamai nėra pagrindo įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmoką už 2014 m.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.