Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-09 · Byla Nr. N-63-339-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-09
Bylos Nr.
N-63-339-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Ričardas Piličiauskas
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-339/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2; 45.4.4; 45.4.5; (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. nutarimo S. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2009 m. vasario 10 d. surašė S. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2009 m. vasario 2 d., 14.20 val., Alėjų kaime, Raseinių rajone, vairuodamas automobilį Audi 100 ir norėdamas apsisukti, neįsitikino, kad taip manevruoti yra saugu, kliudė šalikelėje stovėjusį automobilį, jį apgadino bei pasišalino iš įvykio vietos, taip pat nepateikė savo vairuotojo pažymėjimo. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 106, 234, 16 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Raseinių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. vasario 11 d. nutarimu pripažino S. J. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytas veikas konstatavęs, jog S. J. kaltė įrodyta daliniu pažeidėjo prisipažinimu ir bylos medžiaga. Skirdamas subendrintą nuobaudą – 3010 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams – teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį ir mastą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino įvykdytus pažeidimus ir gailisi nusižengęs), taip pat nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

II.

Nesutikdamas su Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. nutarimu, S. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą dalyje dėl jo nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad iš įvykio vietos nepasišalino, kadangi nepajuto jokio smūgio į kitą automobilį, todėl šio administracinio teisės pažeidimo neįvykdė. Priešingu atveju tikrai niekur nebūtų pasišalinęs, nes gyvena tam pačiame Alėjų kaime ir nebūtų protinga kur nors slapstytis. Mano, kad nėra jo kaltės padarytame pažeidime, nes vairuodamas automobilį saugiai manevravo ir tikrai nenumatė, kad gali kliudyti šalikelėje stovintį automobilį ir kils tokios pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, mano, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas šių reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne sykį yra nurodęs, kad ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (žr. biuletenį Administracinių teismų praktika Nr.9, 27 psl.). Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas S. J. kaltu pagal tris ATPK straipsnius, motyvuoja, kad jo kaltė be dalinio prisipažinimo įrodyta bylos medžiaga, tačiau jos net neįvardina. Šiuo atveju nėra aišku, kokiais konkrečiais įrodymais teismas rėmėsi darydamas apeliantui nepalankias išvadas, nepasisakyta dėl įrodymų įrodomosios reikšmės. Todėl pripažintina, kad priimtas nutarimas yra nemotyvuotas.

Dėl apeliaciniame skunde keliamo nepagrįsto ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (žr. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį byloje Nr.N16-2330/2007). Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog iš nutarimo turinio nėra aišku, kokie įrodymai galėjo būti reikšmingi sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tyčios buvimo ar nebuvimo. Be to, nutarime nurodyta, kad S. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusižengimus ir gailisi nusižengęs, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nuo pat pradžių S. J. neigė pasišalinimą iš įvykio vietos (b. l. 6, 16). Pastebėtina, kad sprendžiant dėl asmens kaltės teisme nei nukentėjusysis, nei pareigūnas apklausti nebuvo, neanalizuotas susidūrime dalyvavusių transporto priemonių apgadinimo pobūdis, pačio susidūrimo aplinkybės (laikas, vieta ir pan.).

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei yra naikintinas, o byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

S. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas