Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. R. atskirąjį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-942-761/2016 pagal nurodytos ieškovės ieškinį atsakovui S. R. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė L. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko E. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja bei priteisti iš S. R. sūnaus E. R. išlaikymui po 75 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės, lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei skirti ją šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. 2016-11-17 teisme gautas ieškovės pakartotinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai nustatyti nepilnamečio vaiko E. R., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. R. pagal jos gyvenamąją vietą Airijos Karalystėje ((duomenys neskelbtini), Kelsas, Mido grafystė) bei sustabdyti 2015 m. birželio 10 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo iš ieškovės L. R. nepilnamečiam vaikui E. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokėjimą, kol šis faktiškai gyvens pas motiną. Nurodė, kad su savo sūnumi E. bendrauja nuolat ir nenutrūkstamai, susiskambina kasdien. Sūnus pastaruoju metu pasikalbėti su mama ieško atokios vietos, kur niekas jo negirdėtų, skundžiasi prastomis gyvenimo sąlygomis, tuo, kad niekas juo nesirūpina. 2016 m. spalio 21 d. sūnus E. R. per socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą atsiuntė mamai fotonuotrauką su kruvina ir aprišta galva. Mamai nedelsiant paskambinus, nurodė, kad jį skriaudė namuose gyvenantis atsakovo S. R. sutuoktinės sūnus V., kuris yra ketvertais metais vyresnis už berniuką. Ieškovė pažymi, kad artėja žiemos atostogos mokykloje, todėl net ir laikinas išvykimas pas mamą į Airiją nesukliudys sūnaus mokslams. Be to, ieškovė yra pateikusi pažymą, iš kurios matyti, kad sūnui E. Airijoje bus sudarytos galimybės mokytis. Net ir tuo atveju, jei Šilalės rajono apylinkės teismas procesiniu sprendimu bus nuspręst, kad sūnus turėtą likti toliau gyventi su tėvu, laikinas išvykimas pas mamą nepakenks jo interesams. Sūnų ir jo motiną sieja tvirtas ryšys, jie bendrauja kasdien, sūnus puoselėja šiltus jausmus mamai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šilalės rajono apylinkės teismas 2016-11-21 nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina pagal jos gyvenamąją vietą Airijos Karalystėje bei sustabdyti 2015-06-10 Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo iš ieškovės L. R. nepilnamečiam vaikui mokėjimą, kol šis faktiškai gyvens pas motiną.Teismas nutartį motyvavo tuo, kad nustačius ieškovės prašomą laikiną apsaugos priemonę, būtų išbalansuotas nepilnamečio sūnaus gyvenimo stabilumas. Nepilnamečiui sūnui laikinai išvykus pas motiną į Airijos Karalystę, vaikui būtų ne tik sunku susikoncentruoti į mokslą, būrelių lankymą, bet ir būtų pažeidžiamos vaiko teisės į saugias ir stabilias gyvenimo sąlygas. Tokie pokyčiai vaiko gyvenime neigiamai veikia vaiko vystymąsi ir akivaizdžiai pažeidžia vaiko interesus, jo teisę į stabilią aplinką. Pažymėtina, jog teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę - laikinai nustatyti nepilnamečio vaiko E. R. gyvenamąją vietą su motina. Ieškovė nuotrauką iš socialinio tinklo „Facebook“ paskyros, nurodo, kad sūnų E. sužalojo S. R. sutuoktinės sūnus V., tačiau kitų duomenų apie sužalojimo aplinkybes ieškovė nepateikė. 2016-11-21 teismui pateiktoje Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos išvadoje dėl šio sužalojimo pasisakyta, kad mažametis E. R. sužalojimus patyrė žaidimo metu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad prieš šalių nepilnametį sūnų yra naudojamas smurtas tiek fizinis, tiek psichologinis, jis nėra tinkamai prižiūrimas, atsakovas vartoja alkoholį. Taip pat nepilnamečio sūnaus santykiai su atsakovo sugyventinės sūnumi, kuris yra 4 metais vyresnis, yra įtempti. Apie tai ieškovė pranešė Šilalės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, tačiau pastarasis į situaciją reagavo formaliai. Tai kad tėvas tinkamai neprižiūri nepilnamečio sūnaus, patvirtina tas faktas, kad šalių vyresnysis sūnus 2015-12-05 (tuo metu buvęs nepilnametis 17 metų) vairavo automobilį neturėdamas teisės ir neblaivus. Šiuo metu ieškovė legaliai dirba Airijoje, gauna stabilias pajamas, pakankamas nepilnamečio vaiko išlaikymui. Ieškovė pateikė mokymosi įstaigos pažymą, kurioje patvirtinama, kad sūnus galės tęsti mokslus Airijoje. Be to tarp motinos ir sūnus yra stiprus emocinis ryšys.Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atmesti apeliantės atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad sūnumi rūpinasi, vežioja jį du kartus per savaitę į sporto būrelius, sūnus taip pat lanko piešimo pamokas, eina į trečią klasę. Vaikui sudarytos sąlygos ugdymui. Byloje yra pateiktos abiejų sūnų charakteristikos, parengtos mokyklos auklėtojų. Ieškovės teiginius dėl vaikų nepriežiūros ir smurto šeimoje paneigė ir Šilalės rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos fizinei, protinei, dorovinei bei socialinei raidai. Vaikas yra išreiškęs norą gyventi su mama, nes jį visi erzina, tačiau bendraujant individualiai, dėl jauno amžiaus nesugebėjo pagrįsti noro. Taip pat atsakovas nurodo, kad ieškovė naudoja negarbingus būdus įtikinti vaiką gyventi su ja, kadangi yra pažadėjusi nupirkti keturratį motociklą, išmaniųjų telefoną ir kitų daiktų. Atsakovas nurodo, kad ieškovė ilgą laiką vaikams neteikė išlaikymo nuo 2015-06-10, Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas sūnums po 75 Eur kiekvienam kiekvieną mėnesį. Šiuo metu ieškovė vis dar yra įsiskolinusi išlaikymą vaikams. Atsakovas byloje pateikė UAB Šilalės psichikos sveikatos ir psichologinio konsultavimo centro išvadą, jog priklausomybės ligų neturi, psichiatrinio kabineto įskaitoje nėra įrašytas. Tauragės AVPK duomenų taip pat nėra, kad atsakovas būtų baustas už girtavimus, smurtinius veiksmus. Atsakovas dirba dvejose darbovietėse bei papildomai ūkininkauja. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nepateikė charakteristikos apie save šiuo metu. Taip pat nurodo, kad ieškovė nepateikė į bylą objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog turi finansines galimybes išlaikyti nepilnametį sūnų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).Byloje nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - laikino mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, gyvenančia užsienyje – Airijos Karalystėje, bei sustabdyti 2015-06-10 Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimo priteisto išlaikymo iš motinos vykdymą, kol šis faktiškai gyvens pas motiną. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2008-07-16 nutartimi vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, tačiau ieškovė ir atsakovas vėliau gyveno kartu ir abu augino vaikus. 2015-06-10 Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių – ieškovės L. R. ir atsakovo S. R., santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria šalys sutarė, kad sūnaus E. R. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu S. R.. 2016-10-20 ieškovė motina L. R. pateikė ieškinį teismui, prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko E. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja bei priteisti iš S. R. sūnaus E. R. išlaikymui po 75 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės, lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei skirti ją šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti analogiško pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones bei įpareigoti atsakovą pateikti ataskaitas, kokiu būdu yra naudojami ieškovės teikiamas išlaikymas sūnui. Šilalės rajono apylinkės teismas 2016-10-21 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovą pateikti ataskaitas kartą per mėnesį, kokiu būdu naudojami sūnaus išlaikymui skirti pinigai. Kitą prašymo dalį atmetė, kadangi tai pakenktų vaiko interesams. 2016-11-17 gautas pakartotinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė.Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad prieš šalių nepilnametį sūnų yra naudojamas smurtas tiek fizinis, tiek psichologinis, jis nėra tinkamai prižiūrimas, atsakovas vartoja alkoholį, o Šilalės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados padarytos tik formaliai įvertinus situaciją šeimoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos, iki bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.).Asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, grįsdama, kad vaikas, gyvendamas su tėvu, patiria fizinį, psichologinį smurtą, nėra tinkamai prižiūrimas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės ir atsakovo pozicijų, darytina išvada, kad tarp šalių vyrauja konfliktiniai santykiai, tą pripažįsta abi šalys. Ieškovė yra pateikusi ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja Airijos Karalystėje iki šioje byloje bus priimtas galutinis sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau pagal byloje esančius duomenis matyti, kad šalių mažametis sūnus yra moksleivis, einantis į trečią klasę, jis gyvena socialinį gyvenimą Lietuvoje, lanko būrelius, bendrauja su bendraamžiais, ir yra prie tokios aplinkos įpratęs. Taikant laikinąsias apsaugos priemones svarbu įvertinti ne tik būtinumą užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones yra siekiama taikyti ir kaip tai paveiks bylos šalis ir suinteresuotus asmenis. Šiuo atveju prioritetinis yra vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, turi būti taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemones. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliantės argumentus dėl nepilnamečio sūnaus patiriamo psichologinio ir fizinio smurto, nepriežiūros, vertina ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, t.y. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kurioje nustatyta, kad minėta vaikų priežiūros institucija neprieštarauja, kad gyvenamoji vieta ir toliau liktų nustatyta su tėvu pagal jo gyvenamąją vietą. Institucija įvertino vaiko gyvenimo sąlygas, mokyklinę ir užklasinę veiklą, įvertino tėvo gyvenimo būdą – darbovietes, šeimos gaunamas pajamas. Byloje pateiktos ir tėvo S. R. charakteristika iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos Upynos seniūnijos, kurioje nurodoma, kad dabartinių sutuoktinių – S. R. ir jo sutuoktinės R. R., santykiai geri, atsakovas žalingų įpročių neturi, vaikai prižiūrimi gerai, jie mokosi, jiems suteiktos sąlygos dalyvauti būreliuose. Nurodo, kad atsakovas dirba keliose darbovietėse. Į bylą pateikta ir mažamečio E. R. charakteristika iš Šilalės R. Upynos Stasio Girėno mokyklos, kurioje nurodoma, kad berniukas mokosi trečioje klasėje, santykiai šeimoje yra geri, yra sudarytos palankios sąlygos mokymuisi. Vaikas moka gražiai bendrauti su aplinkiniais yra geranoriškas. Nurodo, jog tėvas domisi vaiko mokymosi rezultatais, tarp jų yra tamprus ryšys. Vaikas į mokyklą ateina tvarkingas ir pasiruošęs. Taigi iš minėtų išvadų apie atsakovą ir mažametį sūnų, pateiktų valstybinių įstaigų, negalima daryti išvados, kad mažametis sūnus yra netinkamai prižiūrimas. Apeliantė nurodo, kad prieš sūnų buvo panaudotas fizinis smurtas, kadangi kartą nusiuntė motinai nuotrauką, kurioje matosi, jog vaikas yra su sutvarsyta galva, kadangi ji buvo praskelta per konfliktą su tėvo posūniu. Tačiau byloje taip pat yra pateikta Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodoma, kad incidentas nutiko namuose žaidžiant ir mažametis E. netyčia atsitrenkė į sieną pakaušiu ir jį prasiskėlė, tačiau žaizda buvusi negili, siūti nereikėjo. Taigi įvertinus ieškovės argumentus bei byloje pateiktus paaiškinimus, negalima daryti išvados, kad namuose vaikas patiria fizinį smurtą iš šeimos narių. Byloje yra pateiktas yra Šilalės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-12-14 pažyma dėl dokumentų pateikimo teismui šioje byloje apie teiktas psichologines konsultacijas tėvui S. R. ir jo mažamečiui sūnui E. R.. Išvadoje minima, kad mažametį vaiką galimai lydi potrauminio streso sindromo požymiai, kai mama išėjo iš namų neatsisveikinusi, kilus konfliktui šeimoje. Dėl šių priežasčių vaikui reikalinga emocinė namiškių šiluma bei specialistų pagalba. Taip pat psichologės išreiškė dvejonę, kad emocinį skausmą berniukui gali stiprinti artimųjų iki šiol skleidžiama neigiama informacija apie ieškovę motiną, kurios vaikas labai ilgisi. Be to ryšys šiame amžiuje su motina yra labai stiprus. Psichologės išvadoje pažymėjo, kad tėvai privalo atsižvelgti į vaiko svarbiausius poreikius, įsiklausyti į jį, susitarti išmintingai ir draugiškai, galvodami, kas jam būtų geriausia, o ne kovoti dėl savų ambicijų ir keršyti vienas kitam, manipuliuojant vaiku. Apeliantė į bylą yra pateikusi susirašinėjimus su sūnumi internetu, tačiau yra pateiktos tik pokalbių ištraukos, galimai šios pokalbių ištrauktos gali būti paimtos iš konteksto ir iškraipomos, todėl negalima pagrįstai teigti, jog sūnus skundžiasi mamai dėl netinkamo rūpinimosi juo. Taigi byloje įvertinus apeliantės prašomą laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį – nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja, byloje pateiktus argumentus bei atsikirtimus, įvertinus nepilnamečio vaiko interesus, tai jog jam reikalingas stabilumas, o gyvenimas Airijoje pakeistų ne tik aplinką, bet ir kalbą, kultūrą, tai, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (ieškovės pateiktos pažymos apie galimybę mokytis Airijoje) matyti, kad vaikui tektų mokytis kita kalba, kitoje švietimo sistemoje, o nagrinėjamu atveju nėra aišku, kada bus priimtas galutinis sprendimas byloje, taip pat nėra aiški ir paties proceso baigtis, todėl darytina išvada, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama kitoje valstybėje nebūtų proporcinga taikytina laikinoji apsaugos priemonė, įvertinus tai, kad byloje nėra pakankamų įrodymų spręsti, kad nepilnamečiu Edgaru yra rūpinamasi netinkamai, o vaiko socialinis gyvenimas ir įpročiai šiuo metu yra susiformavę.Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodo, kad šalys turi siekti konstruktyvaus bendravimo, neskleisti neigiamos informacijos apie vienas kitą vaikų akivaizdoje ir siekti sudaryti kuo palankesnį emocinį klimatą mažamečiui sūnui, tam kad jis galėtų augti psichologiškai palankioje aplinkoje, nepatirtų bereikalingo streso, susijusio su tėvų konfliktiniais santykiais. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apeliantės nurodytu atskirojo skundo argumentų pagrindu (LRCPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį nepakeistą.