Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-31-497/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-02
Bylos Nr.
1S-31-497/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-62241-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Cininas
Nuteistasis
L. R.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-31-4975/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-62241-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2, 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. R. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-22 nutarties, kuria atsisakyta tvirtini Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020-12-03 nutarimą, Nr. 59-246, taikyti L. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. R. nuteistas 2017-10-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, pritaikius 63 straipsnio l dalį, 4 dalį, 64¹ straipsnį galutine 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia 2017-08-01. Bausmės pabaiga 2023-01-29. 1/2 teismo paskirtos bausmės atliko 2020-04-29. Neatliktos bausmės dalis 2020-11-30 sudarė 2 metus 1 mėnesį ir 30 dienų.

2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2020-12-03 nutarimu Nr. 59-246 (toliau – ir Nutarimas), apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, nutarė taikyti L. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-22 nutartimi, išnagrinėjus Komisijos priimto nutarimo taikyti nuteistajam L. R. lygtinį paleidimą patvirtinimo klausimą ir dėl šio nutarimo gautą prokuroro skundą, Nutarimą atsisakyta patvirtinti. Žemesnysis teismas įvertinęs pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, o taip pat ir prokuroro skunde išdėstytus argumentus, padarė išvadą, jog surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje L. R. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

4. Apygardos teismui pateiktu skundu nuteistasis L. R. prašo panaikinti 2020-12-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir užtikrinti lygtinio paleidimo įstatymą taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Skunde pažymima, jog žemesnysis teismas, išdėstęs Komisijos paminėtus faktus visiškai nepateikė jų vertinimo ir savo sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo niekuo nepagrindė.Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad jis teistas 5 kartus, kadangi Lietuvos teisminėje praktikoje pripažįstama, kad nei padarytų nusikaltimų sunkumas nei jų kiekis nėra veiksniai įtakojantys lygtinio paleidimo taikymą.Teismo argumentas, kad „nuteistasis atliko per mažą bausmės dalį“ išeina už įstatymo ribų, nes įstatyme nėra tokios sąvokos kaip „pakankamai didelė“ ar „pakankamai maža“ bausmės dalis. Nuteistasis nurodo, kad jam paskirtos bausmės tikslai yra jau pasiekti. Jis buvo nubaustas, iš jo buvo atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ir šiuo metu jis yra pakankamai paveiktas, kad ateityje daugiau nenusikalstų. Nuteistasis nurodo, kad jo reagavimas į socialinės reabilitacijos priemones yra pozityvus, todėl jam nesuprantama kokie dar pokyčiai turi būti vertinami. Teismas privalėjo vadovautis Europos tarybos Ministrų komiteto Rekomendacija Rec(2003) 22, kurioje nurodoma, kad pageidautina, kiek įmanoma trumpinti laisvės aėmimo bausmes ir kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių priemonių užkertančių kelią pakartotiniams pažeidimams. Skunde akcentuojama, kad lygtinis paleidimas pagal šią Rekomendaciją yra norma, tuo tarpu teismas laikė, kad lygtinis paleidimas yra išimtis. Iš teismo nutarties visiškai neaišku kokius kriterijus turi atitikti nuteistasis, kad būtų paleistas. Nuteistasis taip pat pažymi, kad Probacijos įstatyme numatyta žala, kurią atneša asmens ilgalaikis įkalinimas, t.y šeimos iširimas, svarankiškumo, socialinių ir darbo įgūdžių praradimas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo L. R. skundas atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai jiems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

8. Nuteistasis L. R. remiantis aptartu įstatyminiu reglamentavimu, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.

9. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad nuteistasis vykdo individualiame plane numatytas priemones, baigė programos „Tavo strategija“ užsiėmimų ciklą, orientuotą į priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms kontrolę ir tolesnio vartojimo prevenciją, kreipėsi į įstaigos psichologą ir pradėjo dalyvauti elgesio pataisos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ bei pozityvaus užimtumo priemonėse, stalo žaidimų, sporto turnyruose. Tris kartus skatintas. Turi įgijęs pagrindinį išsilavinimą, mūrininko, tekintojo, želdintojo specialybes. Nuteistasis dengia jam priteistą įsiskolinimą. Oficialių duomenų apie alkoholio, jo surogatų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą pataisos įstaigoje, nėra, yra išreiškęs norą dirbti, yra pateikti duomenys, kad išėjęs į laisvę jis bus įdarbintas. Iš socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistasis lengvai prisitaiko prie jį supančios aplinkos, yra empatiškas, pripažįsta visuomenės vertybes, įstatymus ir moralės normas. Elgesys tapo labiau disciplinuotas. Požiūris ir nuostatos į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą ir darbą yra teigiamos. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje nuteistasis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

10. Nepaisant nustatytų nuteistąjį palankiai charakterizuojančių aplinybių iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad L. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, yra vidutinė, vertinama 88 balais. Pažymėtina tai, kad ji nuo pirmo atlikto vertinimo išliko nepakitusi, nors 63 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti ir nors nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką gali būti nustatyta, net ir nesumažėjus balams, nagrinėjamu atveju skundą nagrinėjantis teismas įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis neturi pagrindo daryti išvados apie akivaizdžią nuteistojo pažangą.

11. Vertinant ar nuteistasis būdamas lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals teismas svarbiomis aplinkybėmis laiko L. R. ankstesnius teistumus. Sutiktina su skundo argumentais, kad teistumų skaičius nėra kliūtis asmenį paleisti lygtinai, tačiau pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad L. R. nusikalstamas elgesys trunka ilgiau kaip 10 metų, nusikaltimai įvairaus pobūdžio, stebima tendencija, jog jie nuolat sunkėja: nuo nesunkių (savavaldžiavimo, viešosios tvarkos sutrikdymo) iki apysunkio (plėšimas) ir galiausiai sunkaus (disponavimo dideliu kiekiu narkotikų). Nuteistajam du kartus laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau jis vėl nusikalsdavo, o naujų nusikalstamų veikų darymą nutraukdavo tik realus įkalinimas vykdant paskirtas su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Nusikaltimai buvo padaromi nepraėjus ilgam laiko tarpui po išėjimo iš pataisos įstaigos, be to dauguma nusikaltimų buvo padaryti siekiant turtinės naudos. Būtent šios aplinkybės, o ne pačių teistumų skaičius, neleidžia suformuoti neabejotinos išvados, kad L. R. paleistas lygtinai prieš terminą daugiau nenusikals.

12. Socialinio tyrimo išvadoje yra suformuoti L. R. pakartotinio elgesio rizikos apsauginiai veiksniai, tai yra jo išsilavinimas ir įgytos profesijos, įdarbinimo galimybė, gyvenama vieta ir pozityvus santykis su šeima, bei paties nuteistojo stebimos pastangos apgalvoti savo veiksmus. Šie veiksniai neabejotinai mažina nusikalstamo elgesio riziką, tačiau vertinant byloje esančias aplinkybes neeliminuoja pakartotinio nusikalstamumo galimybės.

13. Nuteistasis yra įgijęs mūrininko, tekintojo specialybes, mokėsi apželdinimo, tačiau jo darbo patirtis per 10 metų itin menka. Suprantama, kad tai įtakojo nusikalstamų veikų darymas ir paskirtų bausmių už jas atlikimas, tačiau tai taip pat apibūdina ir nuteistojo požiūrį į darbą. Turėdamas vidurinį išsilavinimą ir net kelias specialybes, jis, visgi, lėšų pragyvenimui siekdavo gauti nusikalstamu būdu. Pažymėtina, kad nuteistasis nedirba ir pataiso namuose. Jis yra išreiškęs norą dirbti, tačiau tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis yra išrankus darbus ir/ar atlygiui už jį. Šios aplinkybės neleidžia teigti, kad nuteistasis yra pakankamai motyvuotas darbui laisvėje, kad savo ir šeimos poreikius užtikrinti legaliu būdu.

14. Abejoti, kad nuteistasis šiuo metu jau yra pajėgus sėkmingai adaptuotis laisvėje ir negrįžti prie nusikalstamo gyvenimo būdo, verčia ir socialinio tyrimo išvadoje pateiktas psichologinis nuteistojo mąstymo vertinimas. Nors išvadoje nurodomos ir teigiamos nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatybės, tačiau tuo pačiu yra pažymima apie atsparumo aplinkos poveikiui stoką, nepakankamą gebėjimą atsiriboti nuo rizikingų situacijų, aplinkos įtakos, polinkį kartoti tas pačias klaidas nevertinant savo ankstesnio patyrimo ar pasekmių. Interviu metu stebima, jog nuteistasis linkęs gailėtis ir apgailestauti dėl savo nusikalstamo patyrimo, tačiau praeityje nesureikšmino savo veiksmų sekos iki nusikaltimų įvykdymo faktų, o nuteistojo nusikalstamumo istorija bei jos analizė suponuoja prielaidas manyti, jog nuteistojo nuostatos nusikalstamumui, ypač siekiant materialinės naudos, yra palankios.

15. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nuteistasis vykdo jam pateiktas ankstesnės Komisijos rekomendacijos. Jis pradėjo dengti įsiskolinimą pagal jam priteistus civilinius ieškinius, tačiau teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad nuteistasis įsiskolinimą dengia ne pats, o tai daro jo sutuoktinė ir tai pradėta daryti, tik po to, kai Lygtinio paleidimo komisija nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo, kas leidžia manyti, kad nuteistasis ne nuoširdžiai siekia atlyginti padarytą žalą, o tai daro tik siekdamas kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina, kad L. R. įsiskolinimo sumą sudaro virš 19 000 Eur, todėl šioje situacijoje nesuprantamas nuteistojo išrankumas darbui, juolab, kad įsiskolinimą už jį moka sutuoktinė, kuri dar ir privalo viena išlaikyti su nuteistuoju susilauktus du mažamečius vaikus –dvynukus.

16. Nėra pagrindo nesutikti ir su pirmos instancijos teismo išvada apie formalų nuteistojo požiūrį į dalyvavimą intervencinėse programose. Iš asmens bylos matyti, kad nuteistasis neišreiškia didelio noro dalyvauti programose susijusiose su asmenybės formavimu. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad L. R. kreipėsi į įstaigos psichologą dėl intervencinių priemonių vykdymo tik vykdydamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas.

17. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kad nuteistasis asmuo daugiau nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų ir kad asmuo padaręs nusikaltimą atliktų jam paskirtą bausmę. Nesutiktina su skundo argumentu, kad teismas teigdamas kad „nuteistasis atliko per mažą bausmės dalį“ išeina už įstatymo ribų. Nors padarytos nusikalstamos veikos ir atliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

18. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, priima sprendimą. Šiuo atveju aukštesnysis teismas visiškai pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau pažymima, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją, sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins išreikštą pasitikėjimą taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-22 nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Audrius Cininas