Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-02-22 · Civilinė byla Nr. e2-487-727/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-22
Bylos Nr.
e2-487-727/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Natalija Daškovienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“
Atsakovas
A. P.
Advokatai
Paulius Bružas, Dalia Bukelienė
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“ atstovui advokatui Pauliui Bružui (2021 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje ir bendrovės direktoriui Viachaslau Shved),

atsakovo A. P. atstovei advokatei Daliai Bukelienei,vertėjai Olgai Macijauskienei (2021 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“ ieškinį atsakovui A. P. dėl darbo ginčo komisijos sprendimo panaikinimo, žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

uždaroji akcinė bendrovė „Baltusa“ (toliau - ir ieškovė, darbdavys, įmonė) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, komisija) 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, priimto darbo byloje Nr. APS-131-19389/2020, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti ieškovės prašymą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. P. (toliau – ir atsakovas, darbuotojas, vairuotojas) dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 6175,86 Eur žalos, padarytos jo neteisėtais veiksmais darbo metu, atlyginimo.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. birželio 25 d. dirbo vairuotoju ieškovės įmonėje, vykdė tarptautinius pervežimus. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, dirbdamas ieškovės įmonėje ir vairuodamas ieškovei priklausančią transporto priemonę–vilkiką Volvo valst. Nr.(duomenys neskelbtini) su puspriekabe, sukėlė eismo įvykį, kurio metu vilkikas buvo apgadintas. Tai rodo, kad atsakovas nesielgė pakankamai atsargiai bei nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiuodamas nebuvo pakankamai atidus, atsargus ir rūpestingas, dėl ko susidūrė su kita transporto priemone. Po eismo įvykio vilkikas buvo taisomas iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. Dėl šio eismo įvykio buvo padaryta žala įmonei, kurios mastas 10 155,69 Eur, t. y. ta suma, kurią ieškovė buvo priversta sumokėti pagal remonto sąmatą. Šią aplinkybę patvirtina ne tik sąskaita apie vilkiko remonto kaštus, bet ir vilkiko priėmimo ir perdavimo aktai, iš kurių matyti, kad A. P. perėmė vilkiką tik su dviem apgadinimais dešinėje vilkiko pusėje (dešinės pusės galinio spoilerio <..> sudaužytas, tvirtinimas sulankstytas; ir žemiau dešinės pusės bamperio įtrūkimas), o grąžino su papildomais 7 sugadinimais kairėje vilkiko pusėje. Atsižvelgiant į žalos mastą ir įvykio aplinkybes, ieškovė prašo atsakovo šešių vidutinių darbo užmokesčių žalos atlyginimo (1 029,31 Eur x 6), nes mano, kad atsakovas, kaip vairuotojas, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir atsakingai.

Atsakovas prašo ieškinį atmesti.

Nurodo, kad komandiruotės Prancūzijoje metu, vairuodamas vilkiką Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, pateko į autoįvykį, kurio metu buvo apgadinta ši transporto priemonė. Nors autoįvykį neatsargiai manevruodama sukėlė kito automobilio vairuotoja, atsakovas, nemokėdamas prancūziškais ir negalėdamas tinkamai paaiškinti situacijos, kaltę prisiėmė sau. Įvykio vietoje buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, apie įvykį iškart informuota ieškovė. Eismo įvykio deklaracijos 11 p. pažymėta, jog vilkikui apgadintas žibintas, priešrūkinis žibintas, posūkio žibintas ir durys. Kadangi transporto priemonė turėjo būti drausta Kasko draudimu, o šis eismo įvykis priskiriamas prie draudiminių, ieškovė privalėjo kreiptis į draudimo bendrovę ir gauti draudimo išmoką. Be to, siekdamas sumažinti ieškovės išlaidas, susijusias su transporto priemonės remontu, atsakovas pagal žodinį susitarimą su ieškove internetu užsakė ir iš savo asmeninių lėšų nupirko vilkiko žibintus, kurių vertė 450 Eur, tačiau ieškovė atsisakė juos priimti, tuo priversdama atsakovą patirti finansinius nuostolius. Atsakovas taip pat akcentuoja ir tai, kad pagal vairuotojo lusto duomenis jis minėtą vilkiką vairavo nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. liepos 7 d., autoįvykis įvyko 2019 m. birželio 25 d., tačiau vilkikas remontui buvo pateiktas tik 2020 m. rugpjūčio 7 d., t. y. daugiau nei po metų nuo įvykio. Per tą laiką buvo intensyviai naudojamas. Atsakovas išsakė nuomonę, kad 2021 m. kovo mėn. pabaigoje minėtas vilkikas buvo su tais pačiais pažeidimais, t. y. apgadintais žibintais ir apgadintomis durimis, ką rodo kito ieškovės vairuotojo tuo metu darytos nuotraukos (jį daręs asmuo liudyti teisme nenori, bijo). Tai, anot atsakovo, rodo, kad remontas galimai iš viso nebuvo daromas, o ieškovė nori pasipelnyti jo sąskaita.

Teisminio nagrinėjimo metu ginčo šalys pilnai palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

2021 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje dalyvavęs ieškovės vadovas Viachaslau Shved teismui paaiškino, jog ieškovės įmonė yra jo 2014 metais įsteigta įmonė, vykdanti tarptautinius pervežimus, samdo vairuotojus iš Rytų Europos, jie nepareigingi, neatsakingi, mėgstantys išgerti. Dėl nagrinėjamo ginčo aplinkybių paaiškino, kad atsakovas niekuomet neneigė apgadinęs automobilį, buvo atvežęs kažkokių detalių, sutarė, kad remontuos pats, bet taip ir nesuremontavo. Jo nupirktas žibintas netiko, nes reikėjo balto, o nupirko mėlyną, be to, vilkikas tuo metu buvo Prancūzijoje, negalėjo gi važiuoti į ten ir jį pakeisti, todėl nepaėmė. Vilkikas remontui buvo perduotas 2020 m. rugpjūčio 20 d., jo savininkas per kasmetinę techninę apžiūrą pastebėjo apgadinimus ir perdavė vilkiką remontui Lenkijoje į Volvo servisą, vėliau atsiuntė PVM sąskaitą-faktūrą, kurią ieškovė besąlygiškai apmokėjo. Ginčo atveju po atsakovo sukelto įvykio buvo apgadinta kairė vilkiko pusė, kodėl deklaracijoje įvardinta dešinė, nežino, mano, jog klaidingai nurodyta. Remonto reikėjo nemenko, nes reikėjo keisti visas faras, duris, bamperį, plastikines apdailas ir pan., apgadinimų buvo ir daugiau. Teigė, jog prašė remontą atlikusios įmonės iškankuliuoti atsakovo veiksmais padarytų vilkiko apgadinimų remonto kaštus, el. paštu siuntė remontą atlikusiai įmonei atsakovo priėmimo-perdavimo aktus, iš kurių ji tai ir nustatė. Vadovas pripažino, kad po įvykio vilkikas buvo naudojamas Europoje ir nebuvo remontuojamas iki jo savininkas nepastebėjo apgadinimų. Kasko draudimo nebuvo, nes drausti automobilius Kasko draudimu ieškovei per brangu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje kyla ginčas dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo, o būtent dėl atsakovui darbinių funkcijų atlikimui patikėto vilkiko Volvo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų masto ir remonto kaštų bei atsakovui tenkančios pareigos atlyginti žalą.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas, vykdydamas vairuotojo pareigas, komandiruotės metu sukėlė eismo įvykį ir stipriai apgadino minėtą vilkiką. Šią aplinkybę, anot jos, patvirtina transporto priemonės priėmimo - perdavimo aktai, paties atsakovo pildyta eismo įvykio deklaracija, atliktų remonto darbų faktas ir ryšium su tuo ieškovei pateikta PVM sąskaita-faktūra, kurią ji apmokėjo. Ieškovės manymu, atsakovas privalo atlyginti šešių vidutinių jo darbo užmokesčių dydžio žalą, nes ją padarė dėl savo didelio neatsargumo, t. y. nebuvo tiek budrus ir dėmesingas, kiek reikalavo situacija, nesielgė pakankamai atsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiuodamas nebuvo pakankamai atidus, atsargus ir rūpestingas, dėl ko susidūrė su kita transporto priemone ir neišvengė žalos ieškovei padarymo.

Atsakovas eismo įvykio faktą pripažįsta, tačiau nepripažįsta savo kaltės dėl jo, apeliuoja į prašomos išieškoti sumos dydžio nepagrįstumą, darbdaviui tenkančią kaltę dėl situacijos pasekmių.

Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, neturi pagrindo ir teisinių prielaidų sutikti su ieškovės ieškinio pareiškime nurodytais teiginiais ir jų pagrindu tenkinti ieškinį. Tai grindžia žemiau išdėstytu.

Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad ginčo šalys 2020 m. sausio 21 d. sudarė terminuotą (Vizos D galiojimo laikotarpiui) darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas buvo priimtas į darbą ieškovės įmonėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Įrašas darbo sutartyje rodo, kad ši darbo sutartis nutraukta 2020 m. birželio 25 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Jokių duomenų, susijusių su darbo sutarties nutraukimo faktu ir nurodytu to pagrindu, byloje nėra. Atsakovas neginčijo aplinkybės, jog ieškovės įmonėje dirbo nuo 2019 m. gegužės 11 d., ir kad nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. liepos 7 d. buvo komandiruotas į užsienį, jis pripažįsta buvimo šiuo laikotarpiu užsienio komandiruotėje faktą, tą įrodo ir darbdavio pateikti tachografo duomenys, kurių atsakovas neginčijo. Todėl nepaisant to, kad byloje esanti darbo sutartis sudaryta tik 2020 m. sausio 21 d., nėra pagrindo nesutikti, kad atsakovas ieškovės įmonėje dirbo ir iki to.

Taigi, byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. liepos 7 d. buvo komandiruotas ir vairavo jam patikėtą vilkiką Volvo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, ir kad 2019 m. birželio 25 d. pateko į eismo įvykį, kurio metu vilkikas buvo nežymiai apgadintas.

Ieškovė šį vilkiką nuomojasi iš Lenkijos įmonės Sp. z. o. o. ,,Fenil“ 2019 m. sausio 3 d. Automobilio nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kurios 2.1 p. numato ieškovės, kaip nuomininkės, pareigą remontuoti vilkiką savo lėšomis, apmokėti remonto kaštus, jeigu tokie būtų. Iš vilkiko registracijos liudijimo nustatyta, kad jis yra 2018 metų gamybos, nuosavybės teise priklauso Lenkijos įmonei VFS Uslugi Finansowe Polska Ltd, kuri yra pavedusi minėtai Lenkijos įmonei Sp. z. o. o. ,,Fenil“ naudotis šiuo vilkiku nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 1 d. Ieškovės pateikta Tarptautinė automobilių draudimo kortelė rodo, kad vilkiko savininkė buvo apdraudusi vilkiką laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2019 m. spalio 30 d., ieškovo teigimu, šiuo draudimu yra apdrausta vairuotojo civilinė atsakomybė. Vilkikas nebuvo draustas Kasko draudimu.

Atsakovui esant komandiruotėje minėtu laikotarpiu ir vairuojant vilkiką Volvo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe 2020 m. birželio 25 d. įvyko eismo įvykis, tai įrodo byloje esanti abiejų šio eismo įvykio dalyvių užpildyta ir pasirašyta deklaracija (lietuviška jos forma). Joje eismo įvykio kaltininkas nenurodytas. Eismo įvykio deklaracijos 11 p. pažymėta, jog vilkikui apgadintas žibintas, priešrūkinis žibintas, posūkio žibintas ir durys, iš schemoje esančio atvaizdavimo matyti, jog kalbama apie dešinės vilkiko pusės apgadinimus.

Ieškovės į bylą pateiktas automobilio priėmimo-perdavimo aktas (data nenurodyta) rodo, kad vairuotojas M. perdavė, o atsakovas priėmė ginčo transporto priemonę su nežymiais jos dešinės pusės pažeidimais: nežymiai sulankstytas dešinės pusės galinis spoileris, žemiau dešinės pusės bamperio įtrūkimas. Kitas ieškovės į bylą pateiktas automobilio priėmimo-perdavimo aktas (data nurodyta įrašyta ranka ,,07.07“) rodo, kad atsakovas perdavė, o kitas vairuotojas K. priėmė tą patį vilkiką su priekaba su atsiradusiais kairės pusės pažeidimais: įduba kairės pusės durelių apačioje, įskilęs kairysis posūkis, gilūs kairiojo žibinto įbrėžimai ir įskilimai, gilūs kairiojo priešrūkinio žibinto įskilimai, gumos pėdsakai ant kairės pusės bamperio, smulkūs kairės pusės posūkio žibinto ir priešrūkinio žibinto įdrėskimai, įduba ant kapoto.

Kadangi pats atsakovas neginčijo eismo įvykio fakto, tikėtina, kad pildant deklaraciją žymėjimuose buvo padaryta klaida dėl eismo įvykio atvaizdavimo ir pažeidimo pusės nurodymo.

Ieškovės pateikti duomenys ir vadovo paaiškinimai rodo, kad 2020 m. rugpjūčio 7 - 13 d. (t. y. jau nutraukus darbo teisinius santykiams su atsakovu) šis vilkikas buvo remontuojamas, remontui jį pridavė Ribotos atsakomybės bendrovė ,,Fenil“, t. y. vilkiko nuomotojas, kuris 2020 m. rugpjūčio 13 d. išrašė ieškovei sąskaitą-faktūrą VAT FEN2020 Nr. (duomenys neskelbtini) 10 155,69 Eur sumai. Ieškovė ją apmokėjo 2020 m. rugpjūčio 27 d.

Teismo posėdžio metu iškilus neaiškumams dėl apmokėjimui pateiktoje sąskaitoje-faktūroje nurodytos sumos dydžio ir iššifravimo, posėdyje dalyvavęs ieškovės atstovas – įmonės direktorius Viachaslau Shved – paaiškino, jog elektroninio susirašinėjimo forma išsiuntė remontą atlikusiai Lenkijos įmonei Fenil SP z.o.o. duomenis apie atsakovo apgadinto vilkiko apgadinimų mastą – atsakovo 2020 m. liepos 7 d. pasirašytą vilkiko priėmimo-perdavimo aktą, kuriame jie neva yra aprašyti ir iš kurių minėta Lenkijos įmonė iškankuliavo ir išrašė sąskaitą ieškovei tik dėl atsakovo padarytų apgadinimų. Tačiau tokių aplinkybių nenustatyta: jokių duomenų apie tai, kad ieškovės vadovas el. paštu siųstų remonto įmonei dokumentus, kurių pagrindu galėjo būti daroma tokia kalkuliacija, byloje nėra, ir kyla labai didelių abejonių dėl to, ar tai galėjo būti daroma imant domėn laiko aplinkybes bei dokumentuose įvardintų sumų dydžius (apmokėjimui pateikta sąskaita-faktūra ieškovės apmokėta pilnai, t. y. apmokėta tokiai sumai, kokiai ir buvo išrašyta remontą galimai atlikusio subjekto).

Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad atsakovas pirko detales vilkikui tuoj po minėtos komandiruotės, tikėdamasis jį suremontuoti minimaliomis sąnaudomis, ir nėra ginčo dėl to, kad ieškovės vadovas atsisakė jas priimti.

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

DK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį atsižvelgtina ir faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, jam tenkanti komercinė ir gamybinė įtaka.

DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-467/2011). Tik esant įrodytoms šioms sąlygoms, galimas žalos išieškojimas.

Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Šiuo atveju, siekdamas savo reikalavimo patenkinimo, darbdavys privalo įrodyti, ar konkretūs darbuotojo veiksmai (įvykis) nulėmė konkretų rezultatą (transporto priemonės sugadinimą ir su tuo susijusius jo nuostolius dėl transporto priemonės remonto).

Teismų praktika šios kategorijos bylose rodo, jog darbuotojo kaltės dėl žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais, policijos įstaigos surinktais duomenimis ir kt. Atsakovė tokių duomenų į bylą nėra pateikusi ir iš jos paaiškinimų nustatyta, kad nebuvo nei duomenų apie įvykio užfiksavimą, nei įvykio tyrimo ir pan. (tame tarpe ir vidinio tyrimo, nebuvo mėginama pasiaiškinti situaciją, paprašyti darbuotojo paaiškinimo šiuo klausimu ir pan.).

Ginčo nagrinėjimui svarbus momentas yra ir tai, kad pati ieškovė ilgą laiką naudojo (daugiau nei metus po įvykio) vilkiką su pažeidimais, nekėlė nei remonto, nei galimo žalos atlyginimo klausimo atsakovui dirbant ieškovės įmonėje, jo atleidimo momentu ar tuoj po to. Tikėtina, kad būtų naudojusi vilkiku dar ilgiau, jeigu įmonė, kuriai vilkiko savininkas buvo patikėję jo naudojimą (įmonė, iš kurios ieškovė nuomojosi šią transporto priemonę) per eilinę techninę apžiūrą nebūtų pastebėjusi pažeidimų, kas įvyko daugiau nei po metų laiko nuo įvykio ir atsakovo atleidimo.

Byloje nėra nustatyta atsakovo kaltė dėl įvykio. Įvykio, kaip fakto, pripažinimas nėra savaiminis kaltės dėl jo įrodymas. Byloje nėra įrodymų apie tai, kas buvo daroma remonto metu, ar visi nurodyti remonto kaštai susiję su ginčo situacija ir joje galimai atsiradusiais vilkiko pažeidimais. Darbdavys nepateikė jokių duomenų apie tai, kokie neteisėti darbuotojo veiksmai (ar neteisėtas jo neveikimas) tiesiogiai sąlygojo ar galėjo sąlygoti žalos padarymą, taip pat jokiais objektyviais rašytiniais duomenimis nepagrindė žalos dydžio ir sąsajumo su galimai darbuotojo padarytais vilkiko pažeidimais.

Ieškovas remiasi abstrakčiomis tezėmis, jis negalėjo nurodyti ir paaiškinti nei jokių konkrečių įvykio aplinkybių, nei pagrįsti atsakovo didelį neatsargumą, kaip reiškiamo savo reikalavimo pagrindą, kuris galėjo lemti tiek įvykį, tiek žalos atsiradimą bei būti priežastiniame ryšyje su juo. Darbdavys neatliko jokio tyrimo, neapklausė vairuotojo, neinformavo nuomotojo, ilgą laiką naudojo transporto priemonę, faktiškai tuo nepripažindamas ir nematydamas žalos padarymo fakto, nereiškė dėl to pretenzijų vairuotojui. Pačios ieškovės į bylą pateikti vėlesni ginčo vilkiko naudojimo tarptautiniuose reisuose dokumentai suponuoja pakankamai tvirtą prielaidą manyti, kad toks naudojimas galėjo sudaryti sąlygas naujiems vilkiko pažeidimams, kaip to naudojimo pasekmė ir galima po metų įvykusio vilkiko remonto išdava.

Tokiu būdu byloje liko neįrodytas esminis pareikšto reikalavimo kriterijus - atsakovo didelis neatsargumas kaip jo kaltės forma. Byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, įrodančių vairuotojo kaltę dėl autoįvykio /-ių, ieškovė procese besąlygiškai rėmėsi tik hipotetinėm prielaidom dėl vairuotojui tenkančios atsakomybės, pamiršdama apie jai tenkančią įrodinėjimo pareigą. Pačios ieškovės teismui pateikti vėlesni to paties vilkiko priėmimo-perdavimo tarp vairuotojų aktai nepašalino, o priešingai, sutvirtino atsakovo išsakytas abejones, kad vilkikas galimai net nebuvo remontuojamas.

Žalos, o šiuo atveju nuostolių, dydis, jų susidarymo aplinkybės turi būti įrodytos besąlygiškai ir dėl to neturi kilti jokių abejonių. Materialinės atsakomybės taikymas neturi būti paremtas jokiomis prielaidomis, o tik tvirtais faktais.

Vilkiką remontavusios įmonės duomenys remonto kaštai nėra detalizuoti, kiti byloje esantys rašytiniai duomenys bei nustatytos faktinės aplinkybės besąlygiškai neįrodo tokio masto remonto išlaidų esant eismo įvykio deklaracijoje nurodytiems apgadinimams, todėl tokie duomenys negali būti laikomi objektyviu ir patikimu įrodymu, pagrindžiančiu nuostolių dydį.

Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama, be kita ko, ir į žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo, taip pat į faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.

Kadangi ieškovė verčiasi krovinių pervežimo veikla, kas pripažįstama didesnio pavojaus aplinkiniams veikla, o vairuotojui darbo sutartimi pavestų darbų funkcijų vykdymas neatsiejamai susijęs su didesnio pavojaus šaltinio naudojimu, sąžiningas darbdavys turėtų pasirūpinti Kasko draudimu, o šio nepadarė. Šis draudimas nėra pareiga, tačiau ieškovei nesiekiant apsaugoti iš kitų asmenų nuomotą metų senumo vilkiką, kurį ji naudojo savo kasdienėje ūkinėje veikloje teikdama tarptautinio krovinių vežimo paslaugas, Kasko draudimu, teismo manymu, jai atsiranda tam tikra komercinė gamybinė bei galimo žalos atsiradimo pasekmių rizika. Toks ieškovės pasyvumas vertintas kaip sąmoningas, iš anksto užprogramuotas ir nepagrįstas siekis taupyti silpnesnės ginčo šalies sąskaita, didelė jos, kaip šio verslo subjekto, atsakomybės stoka.

Kiekviena ginčo šalis turi įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu esančias aplinkybes. Nesant patikimų ir neabejotinų rašytinių duomenų nagrinėjamo turinio ieškovės reikalavimui pagrįsti, jis atmestinas (CPK 178-185 straipsnis), visos esamos abejonės vertintinos darbuotojo, kaip silpnesniosios ginčo pusės, naudai (DK 6 str.).

Procesiniai klausimai.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atmetus ieškinį atsakovo naudai iš ieškovės išieškotina 400 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Atlygintinų pašto išlaidų byloje nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 str., 307 str., Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Išieškoti iš ieškovės UAB ,,Baltusa“, j. a. k. 303234303, atsakovo A. P., gim. 1986 m. gegužės 21 d., paso BLR Nr. (duomenys neskelbtini), naudai 400 Eur (keturi šimtai eurų) advokato pagalbos išlaidų.

Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-19389 pripažinti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Natalija Daškovienė