Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui, gynėjai advokatei Daivai Rocevičienei, nukentėjusiesiems S. B., O. B., jo atstovui advokatui Algirdui Plataunai, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nesimokantis, teistas:

2013-05-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1d. laisvės apribojimu šešeriems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose;2013-07-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d. laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose. Bausmę subendrinus su 2013-05-07 baudžiamuoju įsakymu paskirta , galutinė bausmė - laisvės apribojimas devyniems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. sunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą.

Jis, 2013 m. birželio 7 d. apie 19 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) namo laiptinės pirmame aukšte, prie buto Nr. 3, Klaipėdoje, tarpusavio konflikto metu dūrė O. B. virtuviniu peiliu į kairį šoną, padarydamas kiauryminį durtinį – pjautinį pilvaplėvės ertmės sužalojimą su klubinės plonosios žarnos storžarnės pasaito sužalojimais, kas remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

N. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad į (duomenys neskelbtini) namo antrą laiptinę atėjo kartu su nukentėjusiuoju, kur jau buvo ir kiti liudytojai, jis alkoholio nevartojo, tačiau įvyko konfliktas su O. B. dėl skolos. Jam einant link namų, O. B. ėjo jam iš paskos, prasivardžiavo, todėl parėjęs namo , iš virtuvinės spintelės stalčiaus pasiėmė peilį, nes norėjo pagąsdinti O. B., kuris liko laiptinėje, buvo agresyvus. Išėjus iš buto į laiptinę, nukentėjusysis ėjo link jo, todėl dūrė peiliu O. B. į šoną. Nurodė, jog konfliktą matė visi kieme buvę liudytojai. Santykiai su nukentėjusiuoju yra geri, bet tuo metu buvo supykęs ant jo, todėl taip ir pasielgė. Parodė, jog sutinka su civiliniu ieškiniu iš dalies, sutinka atlyginti turtinę žalą bei advokato išlaidas, su neturtine žala sutinka tik iš dalies.

Nukentėjusysis O. B. parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas,jų santykiai buvo geri, tačiau įvykio dieną jie sukonfliktavo , nes kaltinamasis nenorėjo prisidėti perkant alų, nes jis alkoholio nevartoja . Šaukė ant jo, prasivardžiavo, tuomet kaltinamasis pasuko link namų, o jis sekė iš paskos, norėjo atsiprašyti. Kaltinamajam įėjus į butą, jis liko laiptinėje, kai kaltinamasis išėjo iš buto su peiliu rankoje, puolė ant jo, sužeidė pirštą bei dūrė į šoną. Išėjęs į kiemą šaukė, kad jį papjovė, tuomet draugai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ligoninėje pragulėjo apie 5-6 dienas. Nurodė, jog gali būti, jog turės dar vieną operaciją, gali būti komplikacijų, turtinę žalą sudaro sugadintų rūbų bei pirktų vaistų vertė.

Nukentėjusioji S. B. parodė, kad įvykio dieną paskambino sūnus O. B. ir pasakė, jog buvo sužalotas peiliu, minėjo, jog tai padarė draugas, tačiau draugo vardo nesakė. Labai susijaudino, kadangi serga cukriniu diabetu, cukraus kiekis kraujyje svyravo, kraujo spaudimas pakilo, dar niekada tokio didelio streso nebuvo patyrusi.

Liudytojas R. F. parodė, kad įvykio dieną į laiptinę atėjo kartu su A. J., pamatė, jog O. laikosi už pilvo, buvo sužalotas peiliu, jiems atėjus, kaltinamojo įvykio vietoje jau nebebuvo.

Liudytojas A. G. parodė, kad įvykio nepamena, laiptinėje buvo jis, R. F. ir A. J., įvyko konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Nukentėjusysis atėjo iš laiptinės rankomis suėmęs sau už pilvo, sakė, kad jį papjovė, kraujavo iš O. piršto.

Iš 2013-06-18 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus O. B. drabužius, rastas marškinėlių kairėje pusėje pjautinis audinio pažeidimas, drabužiai sutepti į kraują panašiu skysčiu (b.l. 16).

Iš 2013-06-26 specialisto išvados Nr. G 1299/13 (03) matyti, kad O. B. padaryta dešinės plaštakos I piršto pjautinė žaizda, kiauryminis durtinis-pjautinis pilvaplėvės ertmės sužalojimas su vidaus organų pažeidimu – durtinė-pjautinė apie 1 cm ilgio žaizda pilvo kairėje pusėje bambos lygyje su klubinės plonosios žarnos bei storžarnės pasaito sužalojimais, kurie atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 26-27).

Iš 2013-07-01 apžiūros protokolo matyti, kad greitosios medicinos pagalbos stoties gautas garso įrašas su iškvietimu prie (duomenys neskelbtini) namo dėl vyriškio, kuris „nukrito ir geležiu persipjovė pilvą“ (b.l. 33).

Iš 2013-06-12 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu N. K. nurodė vietą, kur 2013-06-07 įvyko konfliktas ir kaip jis dūrė O. B. peiliu (b.l. 55-66).

Iš 2013-06-12 daikto apžiūros protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu rastas ir paimtas balto metalo peilis, kurį nurodė O. K. kaip nusikaltimo įrankį. Peilis apžiūrėtas ir aprašytas (b.l. 65-66).

Iš byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos nustatyta, kad N. K. savo kaltę pripažįsta, t.y. neneigia, kad nukentėjusiajam O. B. virtuviniu peiliu dūrė į kairį šoną. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, jog susikivirčijo, ko pasekoje ir buvo padarytas nusikaltimas, abiejų asmenų parodymai vienodi, atitinkantys ištirtas faktines bylos aplinkybes. Kaltinamojo kaltė taip pat įrodyta liudytojų parodymais, apžiūros protokolais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, specialisto išvada.

Nors N. K. teigė norėjęs tik pagąsdinti O. B., tačiau ištirtos įvykio aplinkybės įrodo kaltinamąjį turėjus tiesioginę tyčią peiliu sužaloti nukentėjusįjį – N. K. kivirčo metu parėjo į namus, pasiėmė iš virtuvėje esančio stalčiaus peilį ir grįžęs į laiptinę dūrė juo O. B.. Įvertinus išdėstyta, konstatuotina, jog N. K. tyčia, t.y. suvokdamas, jog durdamas peiliu nukentėjusiajam į šoną gali sukelti jam sunkų sveikatos sutrikdymą, to ir siekė, dūrė O. B. virtuviniu peiliu į kairį šoną, padarydamas kiauryminį durtinį – pjautinį pilvaplėvės ertmės sužalojimą su klubinės plonosios žarnos storžarnės pasaito sužalojimais, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokia N. K. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalies kvalifikaciją.

Motyvuojamoji dalis

N. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nusikaltimas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d.), taip pat ir į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis anksčiau yra du kartus teistas, vieną kartą iš jų už nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai padarymą, bausmių pagal ankstesnius nuosprendžius nėra atlikęs. Jis niekur nedirba ir nesiima jokių priemonių, kad legaliu būdu užsidirbtų lėšas pragyvenimui. Be to, baustas administracine tvarka. Tai rodo, kad kaltinamasis išvadų dėl netinkamo savo elgesio nepadarė ir toliau nesilaiko įstatymų, yra linkęs nusikalsti. Vertinant išdėstytą konstatuotina, kad bausmės tikslai bus pasiekti N. K. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Jos dydį nustatant atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes.

Byloje pareikšti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai: O. B. prašo priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos, 236 Lt turtinės žalos ir 200 Lt už advokato pagalbą, S. B. prašo priteisti – 3000 Lt neturtinės žalos. Byloje taip pat pareikštas ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 5073,03 Lt žalos priteisimo.

LR BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Nukentėjusysis O. B. civilinį ieškinį motyvavo tuo, jog žala atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, t.y. sveikatos sutrikdymą dėl kaltinamojo N. K. kaltės patyręs nukentėjusysis O. B. buvo skubiai operuotas, ambulatorinis gydymas vyksta iki šiol, taip pat dėl šio įvykio patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus normaliai gyventi – maitintis, judėti, gėdą prieš draugus, sumažėjo bendravimo galimybės. Nukentėjusioji S. B. nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, paūmėjo cukrinio diabeto simptomai, dėl sūnaus sužalojimų atsirado ilgalaikė emocinė depresija. Įvertinus byloje ištirtas aplinkybes, teismas pripažįsta kad nukentėjusysis O. B. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nes jis patyrė stresą, kentė skausmą, išgyvenimus, gydėsi ligoninėje, jam buvo atlikta operacija, visa tai kuriam laikui atsiliepė ir atsiliepia jo bendram sveikatos stoviui. Kad S. B. dėl sūnui padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo buvo labai išsigandusi, emociškai sukrėsta, nėra pagrindo netikėti, tačiau neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu ir teisę į jos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veiklos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jei fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tačiau teisė tretiesiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą yra siejama su jų artimųjų gyvybės atėmimu. Neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą trečiajam asmeniui, kai ji buvo padaryta sužalojus sveikatą, todėl tenkinti S. B. civilinį ieškinį nėra pagrindo.

Nustatant priteistiną neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam O. B. , teismas vadovaujasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei vyraujančia teismų praktika, atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmenų turėtų galimybių praradimą.

Šiuo metu nėra duomenų, jog nukentėjusiojo O. B. dėl įvykio patirtos pasekmės susijusios su itin dideliais liekamaisiais asmens sveikatos pakenkimais, tačiau jam buvo atlikta operacija, dėl kaltinamojo veiksmų įvykio metu nukentėjusiajam buvo sunkiai surikdyta sveikata. Teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, kuris jo atsiprašymą priėmė, taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – šiuo metu kaltinamasis nedirba.

Atsižvelgus į kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, į dėl nusikaltimo kilusias pasekmes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos tenkintini iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo N. K. nukentėjusiajam O. B. 4000 litų neturtinės žalos atlyginimui,

Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo pateiktus duomenis, kuriais jis grindžia patirtą turtinę žalą - 236 Lt (160 Lt už įvykio metu sugadintus rūbus ir 76 Lt už vaistus, b.l. 13), bei 200 Lt advokato išlaidų (b.l. 152), sprendžia, jog prašomos priteisti sumos yra pagrįstos ir įrodytos, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai, priteisiant iš N. K. 236 Lt turtinės žalos ir 200 Lt advokato išlaidų O. B..

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas surinkta bylos medžiaga – gydymo paslaugų apskaitos išrašu (b.l. 39). Atsižvelgiant į tai, pareikštas turtinis reikalavimas yra tenkintinas visiškai, civilinį ieškinį priteisiant iš kaltinamojo N. K..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veik tirti ir nagrinėti – marškinėliai, šortai ir peilis, paimti iš kaltinamojo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), supakuoti į atskirus paketus, CD diskas su greitosios pagalbos iškvietimo garso įrašu, supakuotas į voką, saugomi Klaipėdos AVPK NTB smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus reikšmingų tyrimui daiktų saugykloje (b.l. 17, 34), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

2013 m. liepos 3 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro J. P. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į N. K. , panaikintinas atlyginus civilius ieškinius.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2013-07-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą, paskirti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2013-06-11 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš N. K. nukentėjusiajam O. B. 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) neturtinės žalos, 236 Lt (du šimtus trisdešimt šešis litus) turtinės žalos ir 200 Lt (du šimtus litų) advokato išlaidų.

Nukentėjusiosios S. B. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinti.

Priteisti iš N. K. civiliniam ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 5073,03 Lt (penkis tūkstančius septyniasdešimt tris litus tris centus) turtinės žalos atlyginimo.

Atlyginus civilinius ieškinius, 2013 m. liepos 3 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro J. P. nutarimą laikinai apriboti N. K. nuosavybės teises į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veik tirti ir nagrinėti – marškinėlius, šortus ir peilį, paimtus iš kaltinamojo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), supakuotus į atskirus paketus, CD diską su greitosios pagalbos iškvietimo garso įrašu, supakuotą į voką, saugomus Klaipėdos AVPK NTB smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus reikšmingų tyrimui daiktų saugykloje (b.l. 17, 34), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį Klaipėdos miesto apylinkės teismą.