Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, teistas: 1) 1994-06-14 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams, pritaikius įstatymą dėl amnestijos bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo; 2) 1997-10-23 Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams su 1600 Lt vertės turto konfiskavimu, 2000-01-20 Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi nuo likusios laisvės atėmimo bausmės atleistas; 3) 2001-02-07 Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams su 400 Lt vertės turto konfiskavimu; 4) 2002-02-27 Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams su 500 Lt turto konfiskavimu, subendrinus galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams su 500 Lt turto konfiskavimu; 5) 2003-04-03 Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, bauda (1 MGL) 125 Lt su 200 Lt vertės turto konfiskavimu, subendrinus galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bauda (1 MGL) 125 Lt su 200 Lt vertės turto konfiskavimu, 2003-11-28 Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota iš į BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, o subendrinus su ankstesnėmis bausmėmis paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams; 6) 2005-05-23 Šakių rajono apylinkės teismo teistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 2 dalį – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams; 7) 2007-05-22 Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams; 8) 2007-11-05 Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, subendrinus su ankstesnėmis bausmėmis paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 5 metams; 9) 2013-12-23 Kauno apygardos teismo pagal 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 17 metų, pripažintas pavojingu recidyvistu, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 239 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P., nuteistas pagal 2007-05-22 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendį laisvės atėmimu 3 metams ir 8 mėnesiams ir patalpintas į Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kamerą Nr. 264, laikotarpyje nuo 2007-07-21 iki 2007-08-02, terorizavo kitą minėtoje kameroje laikomą nuteistąjį E. J., t. y. liepė nukentėjusiajam po vakarienės plauti indus, tvarkyti kamerą bei sistemingai naudojo E. J. atžvilgiu fizinį smurtą, tyčia suduodamas pastarajam rankomis ir kojomis ne mažiau kaip penkis smūgius į krūtinę, vienuolika smūgių į pilvą, dvylika smūgių į nugarą, penkis smūgius į galvą, keturis smūgius į kojas, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. J. odos nubrozdinimą nosyje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, juosmeninių 4-5-o slankstelių kairiųjų šoninių ataugų lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu terorizavo nukentėjusįjį E. J. bei dezorganizavo laisvės atėmimo įstaigos darbą.

Kaltinamasis A. P. teismo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino pilnai ir nurodė, kad jie su nukentėjusiuoju E. J. buvo kažkiek pažįstami, nes jie buvo iš Šakių. Po to nukentėjusįjį nuteisė už mažametės išprievartavimą ir jie buvo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime vienoje kameroje. Kartą jį išvežė į Šakių policijos komisariatą, o grįžus kilo konfliktas dėl duonos, tada jis pratrūko ir sumušė nukentėjusįjį. Jis tam tikra prasme jį auklėjo, nes nukentėjusysis buvo jaunas ir labai nesusipratęs žmogus. Kiek smūgių ir kiek laiko jis jį mušė, neprisimena, bet sutinka su kaltinime nurodytu skaičiumi. Kiti kameros draugai irgi matė kaip jis mušdavo nukentėjusįjį. E. J. niekam nesiskundė. Po to du nuteistieji buvo išvežami į pataisos namus ir vieno iš jų jis paprašė, kad E. J. vardu parašytų prašymą perkelti jį į kitą kamerą. Tada jį perkėlė ir pamatė, kad jis sumuštas. Už E. J. kitas nuteistasis parašė prašymą būti perkeltas į kitą kamerą, nes E. J. nemokėjo rašyti. Jie vienoje kameroje gal buvo dvi savaites. Tiksliai nepamenu, bet gal ir liepė jam gerti vandenį iš tualeto. Kiti nuteistieji tuo metu buvo kameroje. Ir kitų nuteistųjų požiūris į E. J. buvo ne koks.

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. P. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta byloje esančiais nukentėjusiojo ir liudytojų apklausos protokolais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, specialisto išvada, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. J. paaiškino, kad jis buvo patalpintas į kamerą Nr. 264 2007-07-14, kurioje buvo vienas. Po kelių dienų į kamerą patalpino dar vieną žmogų, kurio pavardės E. J. nežino, o 2007-07-21 į minėtą kamerą patalpino nuteistąjį A. P. ir nuteistąjį J. B.. Po vakarienės A. P. liepė E. J. plauti indus, o kitą rytą tvarkyti kamerą. Šiuos darbus jis turėjo daryti visą laiką. 2007-07-24 po pusryčių A. P. pradėjo E. J. mušti, nes jis blogai išplovė indus. A. P. E. J. sudavė 5 smūgius su keliu į krūtinę, paskui apie 10 smūgių su kumščiu į pilvą ir apie 6 smūgius su alkūne į nugaros viršutinę dalį. 2007-07-25 pasivaikščiojimo kiemelyje E. J. A. P. sudavė į pilvą 1 smūgį kumščiu, 3 smūgius į nugarą ir 2 smūgius į galvą. 2007-07-26 E. J. tvarkant kamerą, jis atsigulė ant grindų sutvarkyti po apatiniu gultu, o A. P. jam sudavė koja per juosmenį 3 kartus bei 4 smūgius per blauzdas. 2007-07-27 E. J. gulint lovoje A. P. sudavė 1 kartą delnu bei 2 kartus šepečiu per veidą. 2007-08-01 A. P. liepė Jevgenijui parašyti pareigūnams raštelį, kad E. J. perkeltų į kitą kamerą, nes jis jį užmuš. 2007-08-02 E. J. buvo perkeltas į kitą kamerą, ten buvę nuteistieji iškvietė prižiūrėtoją. 2007-08-03 E. J. buvo padaryta rentgenograma bei jis paguldytas į ligoninę (1 t., b. l. 23, 24).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad E. J. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu bei parodė kokiomis aplinkybėmis buvo sumuštas (1 t., b. l. 26-37).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad E. J. nustatyta odos nubrozdinimas nosyje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, juosmeninių 4-5-o slankstelių kairiųjų šoninių ataugų lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau 2 trauminių poveikių pasėkoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl juosmeninių slankstelių ataugų lūžio. Odos nubrozdinimas nosyje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose atskirai vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Galutinėje diagnozėje įvardinti daugybiniai liemens ir galūnių sumušimai nepagrįsti objektyvia simptomatika, todėl sužalojimais nevertinami (1 t., b. l. 39).

Liudytojai V. V. ir V. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad 2007-08-02 apie 16 val. nuteistieji iš kameros Nr. 316 kreipėsi į prižiūrėtoją V. K. ir pranešė, kad nuteistasis E. J. sumuštas. Jam buvo diagnozuotas kūno sumušimas (1 t., b. l. 47, 48).

Liudytojas N. Z. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2007-07-24 jis buvo patalpintas į kamerą Nr. 264, kurioje buvo nuteistieji E. J., J. B. ir A. P.. Kai jis atėjo į kamerą, A. P. pasakė, kad E. J. sėdi už nepilnametės išprievartavimą ir todėl jis kameroje visą laiką tvarko ir skalbia. A. P. elgesys priklauso nuo jo nuotaikos. Kažkur po dviejų dienų A. P. staiga pradėjo E. J. mušti su šepečiu ir knyga per veidą. Paskui liepė E. J. atsitūpti ir pradėjo jį spardyti su koja į nugarą. Kažkur tai apie 10 smūgių. Kitą dieną A. P. vėl mušė E. J. su rankom ir kojom į įvairias kūno vietas. Vieną kartą A. P. liepė gerti vandenį iš klozeto. 2007-08-01 išvažiuojant J. B. etapu, A. P. liepė J. B. parašyti už E. J. pareiškimą dėl perkėlimo į kitą kamerą. 2007-08-02 E. J. buvo perkeltas į kitą kamerą (1 t., b. l. 51, 52).

Liudytojas J. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis buvo patalpintas į kamerą Nr. 264 2007-07-21. Kameroje buvo E. J. ir tą pačią dieną atėjo A. P.. Iš pradžių viskas buvo ramu, bet po kelių dienų jis pamatė, kad A. P. sudavė E. J. delnu į pakaušį ir kelis smūgius su kumščiu per inkstus. A. P. taip pasielgė, nes E. J. buvo paaiškinta, kaip elgtis kameroje, tačiau jis elgėsi savaip. Kitą kartą A. P. sudavė E. J. į pakaušį su delnu už tai, kad E. J. imdamas iš maisto dalintojo sviestą, išmetė jį. 2007-08-01 J. B. parašė pareiškimą, kad E. J. išvestų iš kameros (1 t., b. l. 53, 54).

BK 239 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už laisvės atėmimo įstaigos darbo dezorganizavimą. Pagal pirmąją šio straipsnio dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terorizavo kitą laisvės atėmimo vietoje laikomą asmenį ar asmenis. Laisvės atėmimo įstaigų darbą dezorganizuojančiais veiksmais griaunama nustatyta tvarka, kyla reali grėsmė įkalinimo įstaigose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų ir jose dirbančių asmenų sveikatai, gyvybei. Šio nusikaltimo objektas – normali laisvės atėmimo bausmę vykdančių institucijų ir kitų laisvės atėmimo vietų veikla, teisingumo interesai, papildomas objektas – žmonių sveikata, gyvybė, nuosavybė. Objektyvieji nusikaltimo požymiai reiškiasi aktyviais veiksmais – laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų terorizavimu, t. y. veiksmų visuma, pirmiausia smurtu – kalinių ir kitų laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų sumušimu, sužalojimu, taip pat tyčiojimusi iš jų, grasinimais panaudoti smurtą. Kai nukentėjusiesiems sunkiai sutrikdoma sveikata, atimama gyvybė, veika kvalifikuojama kaip nusikaltimų sutaptis. Pirmojoje šio straipsnio dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis – formali, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nurodytų veiksmų atlikimo. Subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia laisvės atėmimo įstaigų darbą dezorganizuojančių veiksmų pavojingumą ir siekia juos atlikti. Motyvai ir tikslai nėra būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis. Asmenys gali būti terorizuojami siekiant juos palaužti, įbauginti, kad jie paklustų kaltininko valiai, užgaidoms, nebendradarbiautų su laisvės atėmimo vietų administracija, nesilaikytų laisvės atėmimo vietų vidaus tvarkos ir režimo taisyklių ir kt.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. P. kaltė dėl to, kad jis būdamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje terorizavo kitą kalinį, jį žemino, tyčiojosi iš jo, mušė, tokiu būdu atliko dezorganizuojančius veiksmus ir griovė nustatytą įkalinimo įstaigos tvarką, dėl ko kilo reali grėsmė įkalinimo įstaigose buvusių nuteistųjų ar suimtųjų asmenų sveikatai, gyvybei, įkalinimo įstaiga buvo priversta perkelti nukentėjusįjį į kitą kamerą. Tokia A. P. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 239 straipsnio 1 dalyje.

A. P. taip pat buvo pateiktas kaltinimas ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tačiau teismas daro išvadą, kad šiuo atveju, esant vieningam sumanymui dėl nesunkaus nusikaltimo ir apysunkio nusikaltimo, kurie yra neatskiriami, padarymo, pavojingesnė nusikalstama veika – nusikaltimas, numatytas BK 239 straipsnio 1 dalyje – apima ir mažiau pavojingą nusikaltimą – nesunkų nusikaltimą, numastytą BK 138 straipsnio 1 dalyje – ir kaltininko veiksmai kvalifikuojami tik pagal BK straipsnį, nustatantį atsakomybę už pavojingesnės nusikalstamos veikos – nusikaltimo, numatyto BK 239 straipsnio 1 dalyje – padarymą.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. P. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė 1 apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas, naują nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. P. šiuo meru yra teistas bent 9 kartus, pripažintas pavojingu recidyvistu, kas leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant tik laisvės atėmimo bausmę, artimesnę sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

BK 64¹ straipsnis numato prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra tenkinamos visos BK 64¹ straipsnyje numatytos sąlygos, A. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi A. P. šiuo metu atlieka jam 2013-12-23 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį paskirtą ir subendrintą 17 metų laisvės atėmimo bausmę, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi apėmimo būdu bendrintina su 2013-12-23 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir subendrinta bausme.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Baudžiamojoje byloje iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gautas prašymas, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš kaltinamojo A. P. 110,01 € antrinės teisinės pagalbos išlaidų – advokato užmokestį. Šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teismas turi teisę nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo. Teismas sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas. Asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis, todėl kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme, kaltinamasis A. P. atliko laisvės atėmimo bausmę, t. y. jo laisvė buvo suvaržyta, todėl akivaizdu, kad jis, būdamas izoliuotas nuo visuomenės, pats savarankiškai, nedalyvaujant gynėjui, negalėjo tinkamai realizuoti savo konstitucinės teisės į teisminę gynybą, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 2 dalimi ir analogija su BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, padarė išvadą, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjant šią baudžiamąją bylą yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Todėl Vilniaus valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytus BK 239 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. P. skirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, apėmimo būdu subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2013-12-23 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir skirti galutinę subendrintą 17 (septyniolika) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pirmuosius penkerius metus kalėjime, likusį bausmės laiką pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017-03-28. Į A. P. skirtą bausmės laiką įskaičiuoti bausmės laiką jo atliktą pagal 2013-12-23 Kauno apygardos teismo nuosprendį iki 2017-03-28.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš kaltinamojo A. P. 110,01 € antrinės teisinės pagalbos išlaidų netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.