Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos L. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, T. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos L. D. motina G. J. mirė (duomenys neskelbtini) Paskutinė mirusios nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 7-5705 pagrindu santuokoje su sutuoktiniu, pareiškėjos tėvu V. J., mirusiu (duomenys neskelbtini), įgytas butas adresu (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro notaras V. Ž. 2019 m. balandžio 24 d. išdavė pareiškėjai ir jos seseriai T. Š. liudijimą apie (duomenys neskelbtini) mirusios motinos G. J. palikimo priėmimą. Dėl (duomenys neskelbtini) mirusio pareiškėjos tėvo V. J. palikimo priėmimo į notarą niekas iš įpėdinių nesikreipė. Šiaulių miesto 1 – ojo notaro biuro notaras V. Ž. 2019 m. balandžio 25 d. išdavė liudijimą apie tai, kad nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio V. J. palikimą. Pareiškėjos tėvui mirus, pareiškėjos motina G. J. priėmė savo mirusio sutuoktinio palikimą faktiškai pradėjusi palikimą valdyti. Ji gyveno santuokoje įsigytame bute, adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi viso santuokoje įgyto buto komunalinių patarnavimų mokesčių mokėjimu. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkė išdavė pažymą apie tai, kad bendrijos narė G. J., gyvenusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio mirties rūpinosi butu ir nebuvo skolinga, visi einamieji mokesčiai sumokėti. Iš karto po sutuoktinio mirties pareiškėjos motina atliko einamąjį buto remontą, persitvarkė kambarius. Taip pat priėmė visus mirusio sutuoktinio daiktus. Kadangi butas registre įregistruotas G. J. vardu, niekam iš artimųjų nekilo abejonės, kad butas yra jos asmeninė nuosavybė. Pareiškėja be teismo sprendimo negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į nekilnojamojo turto, buto adresu (duomenys neskelbtini), mirusiam tėvui V. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią dalį.

Suinteresuotas asmuo T. Š. sutinka su pareiškimu.

Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims (LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjos pareiškimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. J. (b. l. 7), kuris buvo susituokęs su G. J. (b. l. 14-16), byla dėl jo turto paveldėjimo teisės liudijimo neužvesta (b. l. 9). G. J. vardu yra registruotas butas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), įgytas santuokos metu. G. J. po V. J. mirties rūpinosi butu (b. l. 11). G. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo priėmė G. J. palikimą (b. l. 17). Pateikti dokumentai ir argumentai dėl G. J. gimimo datos.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Vadovaujantis pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, G. J. kaip dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, jame gyveno, mokėjo mokesčius, rūpinosi kaip savu. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus daryti išvadą, kad G. J. faktiškai buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nevaldė ir juo nesirūpino, nėra jokio pagrindo. Suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškimui. Niekas per itin ilgą laiko tarpą po V. J. mirties dėl jo turto paveldėjimo į notarą nesikreipė. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad G. J. po V. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėja šiuo pagrindu galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str. 1 d.), todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.