Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Artūro Drigoto, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą dėl Valstybinės kalbos inspekcijos sprendimų panaikinimo, įpareigojimo ir žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2010 m. gegužės 7 d. buvo gautas V. S. skundas, kuriame prašoma panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010-04-20 sprendimą Nr. 3R-72(2010/03-4R-88), Valstybinės kalbos inspekcijos 2010-02-24 sprendimą Nr. lOV-65 ir 2010-03-03 sprendimą Nr. lOV-82; priteisti iš atsakovų po 1 000 Lt turtinei žalai, atsiradusiai dėl jų pareigūnų neteisėtų veiksmų, ir 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; įpareigoti Valstybinę kalbos inspekciją iš naujo išnagrinėti jo 2010-01-16 ir 2010-02-25 skundus, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 str., patikrinti pagal savo kompetenciją juose išdėstytus faktus, nustatyti nurodytus pažeidimus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 str., Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 5 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-09-25 nutarimas Nr. 1491 (nauja redakcija Žin., 2007-08-22, Nr. 875), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VII-1234 (nauja redakcija Žin., 2008 m., Nr. X-174), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 9 str.), pritaikyti administracines sankcijas už pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekso 91⁴ str., taikyti 400 Lt baudas.

II.

Teismas priėmė V. S. 2010-05-26 patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo priteisti 1 000 Lt turtinės ir 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad pareiškėjo 2010-05-26 patikslintas skundas dalyje dėl reikalavimo priteisti 1 000 Lt turtinės ir 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš esmės atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24, 39 straipsnių keliamus reikalavimus, todėl šį reikalavimą priėmė nagrinėti teisme.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui 2010 m. gegužės 26 d. pateikto patikslinto skundo matyti, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos inspekcijos 2010-02-24 sprendimų Nr. lOV-65 ir 2010-03-03 Nr. lOV-82 (b. l. 30-33). Minėti sprendimai buvo priimti išnagrinėjus pareiškėjo 2010-01-16 ir 2010-02-25 skundus, kuriais pareiškėjas prašė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Teisingumo ministerijos ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės tarnybos tarnautojų atžvilgiu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2003 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-689-03 konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą, administracinių teisės pažeidimų teisenoje dalyvaujantys subjektai yra specifiniai, administracinio pažeidimo teiseną iš esmės reglamentuoja Administracinių teisės pažeidimų kodekso normos, apibrėžiančios asmens patraukimo atsakomybėn, bylos iškėlimo, administracinio pažeidimo tyrimo, bylos nagrinėjimo ir kitas procedūras, taip pat teisenoje dalyvaujančius subjektus, administracinių teisės pažeidimų bylose priimamus sprendimus, jų įforminimą, apskundimą, vykdymą. Remdamasis minėta plenarinės sesijos nutartimi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gruodžio 21 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A4-912-2004) konstatavo, jog organų, atsakingų už administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymą, sprendimai, priimti sprendžiant klausimus, susijusius su patraukimu administracinėn atsakomybėn, turėtų būti peržiūrimi, t. y. įvertinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintomis procesinėmis teisės normomis, o ne Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka, kuria pagal šio įstatymo 3 straipsnį sprendžiami ginčai dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 bei 109 straipsnių nuostatas, taip pat teismų (apylinkės ir administracinio) bei kitų valstybės institucijų kompetenciją administracinių teisės pažeidimų bylų procese, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad procesinių sprendimų, kuriais atsisakoma surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, teisėtumą ir pagrįstumą turi įvertinti teismas: rajono (miesto) apylinkės teismas dėl tų pažeidimų, kurių bylos jiems priskirtos nagrinėti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsnį; kitais atvejais, t. y. kai tam tikrų rūšių administracinių teisės pažeidimų bylas priskirta nagrinėti atitinkamoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną teisėtumą ir pagrįstumą turi nagrinėti apygardos administracinis teismas. Teismas konstatavo, jog skundai dėl procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, taikant įstatymo analogiją, turi būti priimami ir nagrinėjami laikantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatų, reglamentuojančių administracinių teisės pažeidimų bylų procesą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 3 dalis). Taigi, dėl skundo, kuriuo teismui skundžiamas atsisakymas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, turi būti taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 293 straipsnio nuostatos dėl skundo teismui padavimo terminų bei tvarkos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo reikalavimams panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos inspekcijos 2010-02-24 sprendimus Nr. lOV-65 ir 2010-03-03 Nr. lOV-82 taikytinos ne ginčo teiseną reglamentuojančios įstatymo normos, tokie skundai priimami ir nagrinėjami Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) nustatyta tvarka (IV skyrius). Kartu šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustačius atitinkamą ginčo pobūdį, spręstinas klausimas dėl pareiškėjo reikalavimų, kurie nagrinėtini ATPK nustatyta tvarka, išskyrimo į atskirą bylą.

Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėjęs prie išvados, kad pareiškėjo skundo priėmimo klausimui spręsti taikytinos ATPK nuostatos, nepagrįstai atitinkamų pareiškėjo skundo reikalavimų, kurie nagrinėtini ATPK tvarka, neišskyrė į atskirą bylą bei nepagrįstai ėmėsi spręsti klausimą, kuris nagrinėtinas bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. ar pareiškėjui šiuo konkrečiu atveju buvo padaryta žala (ar jį galima pripažinti nukentėjusiuoju ATPK prasme) dėl valstybinės kalbos reikalavimų pažeidimo. Konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui negalėjo atsirasti žala dėl valstybinės kalbos reikalavimų pažeidimo, nes žala dėl šio pažeidimo padarymo kyla valstybinei kalbai, o ne konkrečiam asmeniui (pareiškėjui), teismas skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos komisijos 2010-02-24 sprendimą Nr. lOV-65 ir 2010-03-03 sprendimą Nr. lOV-82, įpareigoti atsakovą pilnai išnagrinėti jo 2010-01-16 ir 2010-02-25 skundus, patikrinti pagal savo kompetenciją juose išdėstytus faktus, nustatyti nurodytus pažeidimus, pritaikyti administracines sankcijas už pažeidimus, numatytus LR ATPK 914 str. (taikyti baudas) atsisakė priimti kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Todėl, pagal bendrą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taikomą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos (jam nebuvo padaryta žala). Atsižvelgiant į tai, iš pirmosios instancijos teismo nutarties šalintini motyvai, kuriais remdamasis teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos komisijos 2010-02-24 sprendimą Nr. lOV-65 ir 2010-03-03 sprendimą Nr. lOV-82, įpareigoti atsakovą pilnai išnagrinėti jo 2010-01-16 ir 2010-02-25 skundus, patikrinti pagal savo kompetenciją juose išdėstytus faktus, nustatyti nurodytus pažeidimus, pritaikyti administracines sankcijas už pažeidimus, numatytus LR ATPK 914 str. (taikyti baudas), kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens, keičiant juos naujais.

Kaip jau minėta, tuo atveju, kai yra skundžiami procesiniai dokumentai, kuriais atsisakoma pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, teismas turi patikrinti, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino skundui paduoti, kadangi tiek atsisakymas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, tiek procedūros pradėjus šią teiseną turi būti atliekamos ir sprendimai priimami bei apskundžiami vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas yra praleidęs 10 dienų terminą apskųsti Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos inspekcijos 2010-02-24 sprendimus Nr. lOV-65 ir 2010-03-03 Nr. lOV-82 (b. l. 30-33) ir šio termino atnaujinti neprašo, todėl jo skundą šioje dalyje turėjo būti atsisakyta priimti ATPK 293 pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nutartis nėra kliūtis pakartotinai pateikti pirmosios instancijos teismui skundą dėl Valstybinės kalbos inspekcijos 2010-02-24 sprendimo Nr. lOV-65 ir 2010-03-03 sprendimo Nr. lOV-82 kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, jame nurodant ir pagrindžiant termino skundui paduoti praleidimo priežastis bei pateikiant skundo praleidimo priežastis pagrindžiančius įrodymus.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo 2010-05-26 patikslinto skundo dalis dėl reikalavimo priteisti 1 000 Lt turtinės ir 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš esmės atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24, 39 straipsnių keliamus reikalavimus, todėl ši skundo dalis priimtina nagrinėti teisme.

Iš pirmosios instancijos teismo priimtos 2010 m. birželio 2 d. nutarties pašalinus (pakeitus naujais) šioje nutartyje nurodytus motyvus, naikinti pačios nutarties atskirajame skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.