Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-96-190-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-26
Bylos Nr.
1A-96-190-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vladislavas Lenčikas (pirm.), Regina Pocienė, Virginija Švedienė
Nuteistasis
J. J.
Kategorijos

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A – 96/2010

Teisėja Nijolė Zaleckienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1.1.,(S)

2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. sausio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teisėjų Reginos Pocienės ir Virginijos Švedienės,sekretoriaujant Eglei Matiukaitei Boboriko,dalyvaujant prokurorui Kestučiui Bieliauskui,nuteistojo gynėjui advokatui Alfredui Žvironui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką sumokėti visą V. V. priteistą žalą.

Iš J. J. priteista atlyginti 2697,63 Lt turtinę žalą ir 6000,00 Lt neturtinę žalą V. V..

Iš J. J. priteista atlyginti 144,00 Lt turtinę žalą Z. Š..

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent:

2008 m. spalio 10 d. apie 8 val. 45 min. kelio „Vilnius-Prienai-Marijampolė“ 29-ame kilometre, vairuodamas automobilį BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. J., nepasirinko saugaus greičio, atsižvelgdamas į kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę ir į kelio važiuojamąją dalį išėjus pėsčiajai D. V., vedančiai dviratį ir tokiu būdu atsiradus kliūčiai bei iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku efektyviai nestabdė vairuojamo automobilio savo eismo juostoje, siekdamas išvengti minėtos pėsčiosios partrenkimo, o išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą partrenkė pėsčiąją, todėl pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 172, 173 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu pėsčioji D. V. nuo patirtų daugybinių kūno sužalojimų mirė vietoje.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog, sutinkamai su Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-07-09 specialisto išvada Nr. 11-729(08) bei teisiamojo posėdžio metu dalyvavusio eksperto paaiškinimu, techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo vairuotojo J. J. veiksmai, t. y. į kelio važiuojamąją dalį išėjus pėsčiajai D. V. savalaikiai efektyviai nestabdė vairuojamo automobilio savo eismo juostoje siekdamas išvengti susidūrimo su pėsčiąja, o išvažiavęs į priešingą eismo juostą ją partrenkė. Nurodytomis aplinkybėmis automobilio vairuotojas, važiuodamas 70 km/h greičiu ir savalaikiai stabdydamas vairuotą automobilį, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios, ėjusios važiuojamąja kelio dalimi, partrenkimo (b.l. 34-36). Kaip paaiškino ekspertas—autotechnikas, kritinis pėsčiosios nueitas atstumas, kada vairuotojas, važiuodamas 70 km/h greičiu dar turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo yra apie 3,8 m. Kadangi pėsčioji buvo partrenkta kairėje kelio Prienai-Vilnius važiuojamosios dalies pusėje ir per kelią ėjo įstrižai, maždaug 40-45 laipsnių kampu, todėl iki partrenkimo vietos nuėjo ne mažesnį kaip 4,2 m. atstumą. Tai leidžia daryti išvadą, kad nurodytomis aplinkybėmis J. J., važiuodamas 70 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti D. V. partrenkimo, savo eismo juostoje savalaikiai stabdydamas vairuojamą automobilį.

Apylinkės teismas konstatavo, jog kaltinamasis J. J., važiuodamas su V. J. priklausančia automašina BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio „Vilnius-Prienai-Marijampolė“ 29-ame kilometre, nepasirinko saugaus greičio, atsižvelgdamas į kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę ir į kelio važiuojamąją dalį išėjus pėsčiajai D. V., vedančiai dviratį ir tokiu būdu atsiradus kliūčiai bei iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku efektyviai nestabdė vairuojamo automobilio savo eismo juostoje, siekdamas išvengti minėtos pėsčiosios partrenkimo, o išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą partrenkė pėsčiąją, todėl pažeidė Kelių eismo taisyklių 172, 173 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu pėsčioji D. V. nuo patirtų daugybinių kūno sužalojimų mirė vietoje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. J. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.270 str. l d. 3 p. nepriteisti turtinės ir neturtinės žalos dėl nukentėjusios didelio neatsargumo.

J. J. teigia, jog nepagrįstai pripažinta, jog jis pažeidė KET 172, 173 str., anot jo, pati nukentėjusioji grubiai pažeidė KET 87, 89 str., dėl ko ir įvyko ši avarija.

Apelianto manymu, baudžiamojoje byloje dėl įvykio aplinkybių yra prieštaravimų ir jie nebuvo pašalinti. J. J. atkreipia dėmesį, jog tyrimo metu buvo nustatyta, kad jis partrenkė staiga į kelio važiuojamąją dalį išėjusią D. V., kuri varėsi dviratį, ir tai matyti iš tarnybinio pranešimo, užduočių teismo medicinos ekspertui, autotechniniam ekspertui ir t.t. Tačiau atlikus autotechninę ekspertizę 2008-07-09 specialisto išvadoje nurodoma, kad avarijos kaltininkas yra jis ir pažymima, kad pėsčiajai išėjus i važiuojamąją kelio dalį, jis savalaikiai ir efektyviai nestabdė automobilio ir partrenkė D. V..

2008-09-19 jam pateiktame įtarime nurodyta, kad avarija įvyko 8.45 val., o ne 11.30 val., o taip pat nenurodyta svarbi aplinkybė, kad nukentėjusioji į važiuojamąją kelio dalį išėjo staiga prieš keliu važiavusią automašiną. Tą pačią dieną, t.y. 2008-09-19, Trakų rajono PK viršininko pavaduotojas J. Steckis pranešime Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai aprašydamas autoįvykio aplinkybes ir vėl nurodo, jog nukentėjusioji staiga išėjo į važiuojamąją kelio dalį ir dėl to įvyko susidūrimas. Kaltinamajame akte ir vėl nenurodyta aplinkybė, kad nukentėjusioji staiga išėjo į kelio važiuojamąją dalį, o jis pripažįstamas kaltu pažeidęs KET 172, 173 str.

J. J. taip pat atkreipia dėmesį, jog įvykio vietos apžiūros protokole ir schemoje nėra nurodyta automobilio stabdymo pradžia, nukentėjusios išėjimo į važiuojamąją kelio dalį vieta, taip pat neaiški susidūrimo vieta, pažymi, kad dviratis buvo velkamas važiuojamąja kelio dalimi, sugadinimai matyti, tačiau nėra pėdsakų.

Apelianto manymu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad savo pareiktoje išvadoje ekspertas vartoja sąvoką „tikėtina“, tai yra vadovaujasi prielaidomis, o teisminio posėdžio metu negalėjo paaiškinti išvadoje esančių prieštaravimų.

J. J. pažymi, kad pagal laiškininko, vairuojančio dviratį, saugos ir sveikatos instrukciją, esančią baudžiamojoje byloje, nukentėjusi D. V. privalėjo jos laikytis atlikdama darbines funkcijas, tačiau ji jos nesilaikė, dėl ko ir įvyko šis autoįvykis, kurio metu nukentėjusioji žuvo.

Skunde J. J. pabrėžia, jog KET 87, 89 str. nesilaikymas ir jų pažeidimas buvo tiesioginiame ryšyje su įvykusia avarija.

Šalies argumentai

Apeliantas prašo teismo atsižvelgti į tai, kad šis eismo įvykis įvyko dėl didelio nukentėjusiosios neatsargumo (CK 6.270 str. l d. 3 p.), todėl prašo nepriteisti jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje kolegija daro išvadą, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2009-10-28 nuosprendis turi būti panaikintas, o byla perduota iš naujo nagrinėti teismui, kadangi ją išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas ( LR BPK 326 str. 1 d. 4 p ).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2008-10-01 baudžiamoji byla, kurioje J. J. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. iš Trakų rajono apylinkės prokuratūros perduota teisminiam nagrinėjimui į Trakų rajono apylinkės teismą. Kaltinamasis aktas tvirtina, kad J. J., perduodant bylą teismui, buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d. ( t. 1., b.l. 156-158 ). BPK 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė nuostata, apibrėžianti bylos nagrinėjimo teisme ribas: byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Pagal BPK 233 straipsnio 3 dalį teisėjas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nutartyje, be kitų sprendžiamų klausimų, turi nurodyti veiką, kurios padarymu asmuo kaltinamas, ir tą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą. Toks įstatymo reikalavimas leidžia jau bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje nustatyti bylos nagrinėjimo teisme ribas ir imtis BPK numatytų veiksmų, jeigu kaltinimas neatitinka įstatymo reikalavimų.

Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartyje bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje veika, kurios padarymu kaltinamas J. J. iš viso neaprašyta, apsiribota tik baudžiamuoju įstatymu, numatančiu tą veika, išvardijimu ( tvirtina t. 2., b.l. 2 ). Šios nutarties įžanginėje dalyje nurodoma, jog J. J. kaltinamas pagal LR BK 281 str. 6 d., nutarties rezoliucinėje dalyje suformuluotas sprendimas bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje taip pat pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. Jau minėta, kad prokuroras perduodamas bylą teisminiam nagrinėjimui J. J. veiksmus kvalifikavo pagal BK 281 str. 5 d. Tačiau teisėja, nenurodžiusi nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje jokių motyvų bei neaprašius nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas J. J., perdavė bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos prokuroro kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. 2008-11-04 teisėjai priėmus aukščiau minėtą nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal BK 281 str. 6 d., tai yra sunkesnį nusikaltimą nei pagal kaltinamąjį aktą, kolegijos vetinimu J. J. pateiktas kaltinimas tapo prieštaringas, o pirmosios instancijos teismas nesant kaltinamojo veikoje nusikaltimo, kuris jam nebuvo inkriminuotas, požymių ( BK 281 str. 6. ), pažeidė nagrinėjimo teisme ribas ir taip padarė esminį BPK 255 straipsnio pažeidimą, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ( BPK 369 str. 3 d. ). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog buvo pažeista kaltinamojo teise žinoti kuo konkrečiai jis buvo kaltinamas perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje bei jo teisė į gynybą ( LR BPK 22 str. 3 d., 44 str. 5, 7 d.d. ).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, nemotyvuodamas savo sprendimo perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal sunkesnį baudžiamąjį įstatymą, akivaizdžiai pasunkino kaltinamojo teisinę padėtį ir tuo padarydamas esminį BPK pažeidimą buvo šališkas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą, kurio sudėtinė dalis yra asmens teisė į gynybą. Pažymėtina, jog 2008-11-04 teisėjos nutartimi perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo pakeistas inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, nepranešus baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui ( byloje nėra duomenų apie šios nutarties nuorašų išsiuntimą kaltinamajam ir jo gynėjui ). Tačiau konstatuotina, kad keičiant veikos kvalifikavimą, siekiant užtikrinti kaltinamojo teises būtina jam apie tai pranešti.

Pripažinus, kad šioje byloje teisėjos nutartyje bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje esantys BPK 233 str. 3 d. nurodyti pagrindiniai duomenys ( neaprašyta nusikalstama veika ir nurodytas sunkesnis nusikaltimas ) neatitinka kaltinamajam aktui, kolegija daro išvadą, jog šie neatitikimai negali būti vertinami kaip techninės klaidos, nes jie yra esminiai bei susiję su kaltinamojo teise konkrečiai ir aiškiai žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir bus teisiamas teisiamajame posėdyje. Kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neturi procesinės galimybės ištaisyti pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo – išspręsti klausimo dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl byla perduodama iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino, jog J. J. jam inkriminuojamąją nusikalstamą veiką padarė 2008 m. spalio 10 d. ( tvirtina t. 2 b.l. 65 ). Tačiau kaltinamajame akte nurodyta, kad šį nusikaltimą jis padarė kitu laiku – 2008 m. sausio 10 d. Tuo būdu pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai pakeitė nusikalstamos veikos reikšmingą faktinę aplinkybę – jos padarymo laiką, kuri kartu su kitomis aplinkybėmis individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p. kolegija

nutarė:

Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. nuosprendį, kuriuo J. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

Bylą perduoti iš naujo nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui.

Kolegijos pirmininkas Vladislavas LenčikasTeisėjai Regina PocienėVirginija Švedienė