Kauno apygardos teismo nutartis

2011-05-19 · Byla Nr. ATP-121-133/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-19
Bylos Nr.
ATP-121-133/2011
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-01945-2011-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Romualdas Lincevičius
Kategorijos
  • 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-121-133/2011Teisminio proceso Nr. 4-05-3-01945-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 41.1.;52.3. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Romualdas Lincevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutarimo M. D. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato (toliau – Institucija) Operatyvaus valdymo poskyrio specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. D. už tai, kad jis įvykdė smulkųjį svetimo turto grobimą, o būtent: 2011 m. kovo 19 d. , 12.20 val., iš prekybos centro „Maxima", esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) vagystės būdu pagrobė svetimą turtą 58,14 Lt vertės t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 1 d. nutarimu M. D. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, ir paskyrė administracinę nuobaudą – administracinį areštą – 15 (penkiolika) parų. Teismas nurodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neteisėta veika kvalifikuota teisingai, nes administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (pranešimas, daiktų paėmimo protokolas, paaiškinimas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, pažyma apie asmens baustumą, administracinio teises pažeidimo protokolas bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, kuriuo jis pripažįsta administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes) patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str. Teismas atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį bei sukeltas žalingas pasekmes įstatymo saugomoms vertybėms, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (nors ir pripažindamas kaltę asmuo padėjo išaiškinti pažeidimą, tačiau pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda), ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skyrė ATPK 50 str. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, kuria būtų pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai.

Šalies argumentai

Įvertinus apeliacinio skundo turinį darytina išvada, jog nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarimu M. D. kreipėsi į teismą, prašydamas skirti kitą administracinės nuobaudos rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde nurodo, kad augina mažametę dukrą, kuri reikalauja pastovios priežiūros bei materialinės pagalbos, todėl būdamas suimtas negalės dirbti ir užsidirbti pragyvenimui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Institucija atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

M. D. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas bei prašoma vietoj paskirto administracinio arešto skirti kitą administracinės nuobaudos rūšį.

ATPK 50 straipsnyje numatyta, jog smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, – užtraukia baudą nuo 300 Lt iki 700 Lt arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų. ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatyta galimybė skirti dvi alternatyvias administracines nuobaudas, t. y. baudą arba administracinį areštą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Įstatymas nenumato galimybės, kad pažeidėjas pats galėtų pasirinkti nuobaudos rūšį. Teismas pažymi, kad M. D. pakartotinai per vienerių metų laikotarpį, antrą kartą patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (b. l. 12 - 13). Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-141-667/2011, kurioje jis yra kaltinamas svetimo turto vagyste pagal BK 178 str. 1 d. Tai labai neigiamai apibūdina M. D. asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Todėl pirmosios instancijos teismas M. D. pagrįstai skyrė griežtesnę sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – administracinį areštą.

M. D. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutarimu paskirtą administracinį areštą pakeisti kita administracinės nuobaudos rūšimi, nesusijusia su laisvės atėmimu. Pažymėtina, kad administracinio arešto keitimas kita nuobaudos rūšimi ATPK nėra numatytas.

Pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17?103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1?1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. M. D. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų bei įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę ir jo materialinę bei socialinę padėtį. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais patenkinti skundą, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus esančius byloje, nubaustosios asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

M. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Romualdas Lincevičius