Kauno apylinkės teismo nutarimas, A2.3.-4-986/2016

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2016-02-01
Bylos Nr.: A2.3.-4-986/2016
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Mindaugas Nekrašas
Suinteresuotas asmuo: Kėdainių rajono savivaldybės administracijos
Pažeidėjas: V. Z.
Advokatai: Vytautas Bučius

Kategorijos

2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio teisės pažeidimo byla

Nr. A2.3.-4-986/2016

Teisminio proceso Nr. 4-22-3-01088-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.4.; 2.14.3. 3.3.3.;

KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. vasario 1 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovėms V. G. ir L. M.,

suinteresuoto asmens Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovui D. R.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Vytautui Bučiui,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje jis kaltinamas pažeidimų, numatytų ATPK 85 str. 1 d., 7 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė

V. Z. būdamas medžiotojas (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)), 2015-11-03, 16.00 val., ties Užžartėlės k., Kėdainių rajone:

- medžiotojų klubo „Šventybrastis“ medžioklės ploto vienete vaikėsi automobiliu Mitsubishi Pajero Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po šūvio sužeistą šerną, jį prisivijęs išlipo iš automobilio ir priėjęs šerną nušovė, tokiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių 58.5.5 p.;

- medžioklės metu neturėjo visų medžioklei reikalingų dokumentų: medžiotojo bilieto, leidimo laikyti ir nešioti medžioklinius ginklus, tokiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių 58.9 p.;

- prieš išlipant iš tykojimo bokštelio neištaisė medžioklinio ginklo CZ 555, t. y. neišėmė iš medžioklinio ginklo dėtuvės su šoviniais ir šovinio iš ginklo vamzdžio, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių 70 p.;

- automobilyje vežėsi medžioklinį ginklą CZ 555 neįdėtą į dėklą, tokiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių 63 p.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Z. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad išlipęs iš bokštelio neištaisė ginklo- neišėmė šovinių, neišėmė iš dėtuvės, kad medžioklės metu neturėjo medžiotojo bilieto, leidimo nešioti ginklą, kad neturėjo dėklo ginklui. Dėl kitų pažeidimų kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2015-11-03, apie 16 val. prasidėjo medžioklė Užžartėlės kaime esančiame kukurūzų lauke. Jis medžiojo iš bokštelio, nesėlino, tik išlipęs iš bokštelio ėjo prie mašinos, o automobiliu šerno nepersekiojo, nesivaikė. Jis iš kukurūzų lauko išbėgusį šerną, esantį maždaug už 100 metrų nuo jo, ant ražienos, pašovė, po ko jis pradėjo šlubuoti, lėtėti, bei pabėgęs dar 250- 300 m. sustojo. Jis matė, kad šernas nejuda, nulipo iš bokštelio, ištaisė ginklą, padėjo ant galinės sėdynės ir važiavo automobiliu Mitsubishi Pajero Sport, kuris priklauso Kėdainių rajono savivaldybei, pažiūrėti šerno. Jam ne visai privažiavus, šernas pradėjo judėti ir atsistojo ant priekinių kojų. Išlipęs iš mašinos paėjo į šoną ir dar kartą iššovė, tačiau prastai kliuvo, dėl ko šovė dar kartą. Grįžus atgal su automobiliu, jam paskambino medžioklės vadovas ir pasakė, kad medžioklę baigiam. Jie kalbėjo, kad nušauti 3 šernai, jis pasakė, kad gana ir išvažiavo. Šernas, prie kurio jis važiavo, buvo susmukęs, jis buvo įsitikinęs kad jis negyvas. Be jo ir B. niekas daugiau medžioklėje nedalyvavo. Medžioklės būdas buvo tykojant, ne sėlinant, jam buvo paskirta vieta bokštelyje. Medžioklės lape nesirašo medžioklės būdas, nuspręsta buvo žodiškai. Mano, kad įstatymas nedraudžia, kad gali būti ir mišrus medžioklės būdas- sėlinant ir tykojant. Per ražienas su šautuvu nevaikščiojo, prie šerno privažiavo, nes buvo įdomu. Tuo metu kaip lipo iš bokštelio, prieš pareigūnų pasirodymą ginklą turėjo rankoje, ginklas buvo su šoviniais, neištaisytas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Vytautas Bučius paaiškino, kad jo atstovaujamas asmuo neginčija, kad neturėjo visų medžioklei reikalingų dokumentų su savimi, kad išlipant iš medžioklės bokštelio, neišėmė šovinių iš ginklo, išlipo su neištaisytu šautuvu, kad vežėsi ginklą neįdėtą į dėklą, automobilyje. Tačiau V. Z. nepripažįsta, kad medžiojęs sėlinant, nors tą dieną medžioklės būdas tykojant. Taip pat nepripažįsta, kad vaikėsi automobiliu sužeistą šerną, jį prisivijo, išlipo iš automobilio ir priėjęs šerną nušovė. Dėl sėlinimo- medžioklės vadovas V. B. patvirtino, kad buvo sutarta, kad bus medžiojama tykojant. V. Z. nesėlino, t. y. tokio medžioklės būdo netaikė. Nenustatyta, kad jis vaikščiojo su šautuvu tam tikrą ilgesnį atstumą, ar tam tikrą laiką. Tai vyko todėl, kad jis turėjo nueiti tam tikrą atstumą iki automobilio. Vėliau išlipęs iš automobilio turėjo nueiti tam tikrą atstumą iki įlipant į bokštą. Be to liudytojas R. D., kuris vairavo kombainą paaiškino, kad jis stovėjo su šautuvu pasiėmęs po pažastim šautuvo buožę, tačiau negalėjo pasakyti kiek ilgai buvo, kokį atstumą V. Z. vaikščiojo. Dėl to mano kad šioje situacijoje kaltinimas yra nepagrįstas ir neįrodyta, kad buvo naudojamas sėlinimo būdas. Kaltinimo dalis kad jis vaikėsi automobiliu sužeistą šerną ir paskui jį pribaigė yra nelogiška. Jeigu kaip nurodoma kaltinime, kad V. Z. vijosi sužeistą šerną ir judantį į priekį, tai šis šernas turėjo bėgti, o V. Z. turėjo važiuoti iš paskos kol šernas sustos. Gi šioje situacijoje akivaizdu, kad kaltinimas, teigiant, kad prisivijo šerną ir išlipo rodo, kad šernas nebėgo. Taigi V. Z. privažiavo prie gulinčio šerno. Pareigūnams buvo aišku, kad tuo metu šernas nebėgo. V. Z. sužeidus šerną ir šernui nubėgus tam tikrą atstumą, jis įlipo į automobilį ir važiavo pažiūrėti kaip atrodo šernas, tai ir buvo važiavimo tikslas. Niekas neneigia, kad šernas bėgo. Liudytojas D. J. nei bėgančio šerno, nei kaip važiavo V. Z. lauku, nei kokioje padėtyje buvo šernas, nei kitų aplinkybių, kurios būtų susiję su tuo įvykiu nematė. Jis privažiavimo, vijimosi, ar užvažiavimo, kelio užkirtimo nematė. Belieka tikėti tik V. Z. paaiškinimu apie tai, kad šernas jau buvo nugriuvęs, sukniubęs. Jam privažiavus ir išlipus iš automobilio, šernas atsistojo ant priekinių kojų, reiškia dar buvo pakankamai gyvybingas ir tada V. Z. niekur neidamas, du kartus iššovė, šerną sumedžiojo ir pribaigė jo kančias. Prašo šitoje dalyje bylą nutraukti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė V. G. paaiškino, kad 2015-11-03 nustatyta, kad V. Z. neteisėtai, pažeisdamas Medžioklės taisyklių reikalavimus, medžiojo Užžartėlės k., medžiotojų klubo Šventybrastis medžioklės ploto vienete draudžiamuoju būdu. Tai yra vaikėsi, automobiliu po šūvio sužeistą šerną ir jį prisivijęs automobiliu, išlipęs iš automobilio, jį nušovė. Taip pat nustatyta, kad V. Z. medžiojo sėlinant, nors vadovaujantis medžioklės vadovo V. B. 2015-11-03 pateiktu rašytiniu ir žodiniu paaiškinimu, tos dienos medžioklės būdas buvo tykojant, ši veika kvalifikuotina pagal ATPK 85 str.7 d. Taip pat V. Z. medžioklės metu neturėjo visų reikalingų medžiotojui dokumentų: medžiotojo bilieto, leidimo laikyti ir nešioti medžioklinius ginklus, prieš išlipant iš tykojimo bokštelio neištaisė medžioklinio ginklo, t.y. iš medžioklinio ginklo neišėmė šovinių ir šovinio neišėmė iš ginklo vamzdžio, automobilyje vežėsi medžioklinį ginklą neįdėtą į dėklą. Paaiškino, kad medžioklės būdas yra numatomas medžioklės lape. Medžiotojas negali pats savarankiškai nuspręsti kokiu būdu gali toliau medžioti. Medžioklės vadovas nebuvo informuotas, kad medžiotojas V. Z. palieka medžiotojo bokštelį, kur jam buvo nurodyta medžioklės vieta, ir jis pats savarankiškai su šautuvu lipo, vaikščiojo kukurūzų lauke. Taip pat lipo iš mašinos ir ėjo su medžiokliniu ginklu. Šios aplinkybės pagrindžia, kad medžiotojas medžiojo ne iš bokštelio, bet vykdė sėlinimą ir tokiu būdu atliko jam tuo metu neleistą draudžiamąjį veiksmą. V. Z. medžiojimo vieta buvo nurodyta bokštelis, tokiu būdu V. Z. negalėjo savarankiškai vykdyti sėlinimo. Yra draudžiama medžioti iš transporto priemonių, taip pat vaikant medžiojamuosius gyvūnus. Pagal V. Z. veiksmus, kad jis išlipo iš bokštelio ir nušovė šerną, įrodo, kad šernas buvo gyvas. V. Z. turėjo tikslą jį pasivyti ir pribaigti. Medžiotojai turi eiti, organizuoti to gyvūno suradimą ir nušovimą, ir tą turi daryti medžioklės vadovas. Šioje situacijoje nebuvo pagrindo sėsti į automobilį ir važiuoti prie to šerno, jį pasivyti ir pribaigti. Vien toks veiksmas, kad privažiuoti ir nušauti gyvūną yra traktuojamas, kaip vaikymas automobiliu. Turi žinoti medžioklės vadovas ir jis organizuoja sužeisto gyvūno apiešką ir pribaigimą. V. Z. neinformavo medžioklės vadovo, o pats savarankiškai sėdo į automobilį ir vijosi. Toks veiksmas traktuojamas kaip gyvūno persekiojimas, vaikymas automobiliu Šioje byloje visa eiga įvykių rodė, kad jis siekė gyvūną sumedžioti jį vaikant automobiliu.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė L. M. prašo V. Z. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 85 str. 1 d. ir 7 d. Parodė, kad V. Z. medžioklės metu neturėjo privalomų turėti dokumentų, t.y. medžiotojo bilieto, leidimo laikyti ir nešioti medžioklinį ginklą. Taigi buvo pažeistos Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklės. Taip pat buvo pažeistas Taisyklių 58.5.5. p., remiantis kuriuo buvo draudžiama medžioti iš transporto priemonių, taip pat vaikant, ar transporto priemonėmis, Šioje situacijoje V. Z. nebuvo būtinybės transporto priemone vytis sužeistą šerną. V. Z. parodymai prieštarauja vieni kitiems. V. Z. 2015 m. lapkričio 3 d. elgesys nesuderinimas su Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu „Dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo"- jis elgėsi visiškai nederamai, o būtent- darbo metu, antradienį. 16.00 val., naudodamas tarnybinį automobilį, medžiojo neleistinu būdu ir neturėdamas su savimi dokumentų, kurie reikalingi medžiojant.

Suinteresuoto asmens Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovas D. R. prašo nekonfiskuoti automobilio. Paaiškino, kad automobilis reikalingas savivaldybės administracijos padalinio funkcijoms vykdyti, tai yra viešajam tikslui. kiekvienoje byloje būtina nustatyti, ar savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės naudojimą pažeidimo padarymo metu. Esminę reikšmę turi savininko elgesys, tai yra kokiu būdu pažeidėjas užvaldė automobilį, ar pažeidimo padarymo metu savininkas leido pažeidėjui valdyti automobilį, juo naudotis ir kokiu tikslu, ir kokia apimtimi leido naudotis ir valdyti kitam asmeniui, ar savininkas perdavė pažeidėjui raktelius, dokumentus ir kt. Nuo 2016-01-01 įsigaliojo ATPK 26 str., pakeitimai. Seniūnas pagal pareigas nėra biudžetinės įstaigos vadovas, nėra juridinio asmens vadovas ir šį paaiškinimą grindžia LR Vietos savivaldos įstatymo 31 str. 1d., CK 2.53 str.2 d., Savivaldybės struktūroje seniūnija yra savivaldybės administracijos, kuri yra biudžetinė įstaiga ir juridinis asmuo, įstaigos struktūrinis padalinys ir neturi juridinių asmens teisių. Todėl 26 str.2d. 4p., 5p., kur kalba apie juridinio asmens vadovą, netaikintinas šioje byloje. Sutinkamai su ATPK 8 str., įstatymo pakeitimai yra taikomi šioje byloje, nes lengviną taikomą sankciją ir todėl turi atgalinę veikimo galią, nepaisant kad pažeidimas padarytas 2015 m. LR Valstybės savivaldybių turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo įstatymas numato principus kurias naudojamas valstybės ir savivaldybių turtas. Tai pirmiausiai teisėtumo, ekonomiškumo ir viešo intereso principais. Iš šių principų yra patvirtinti poįstatyminiai aktai, tai 1998-11-17 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1341 ,,Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“, taip pat LR Vyriausybės nutarimas 2009-05-27 Nr.543 ,,Pavyzdinės tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo biudžetinėse įstaigose“ taisyklės. Šios taisyklės ir šie nutarimai, taip pat ir minėtas įstatymas, numato kokiu tikslu įstaigos gali naudoti tarnybinius automobilius- tik tarnybinėms reikmėms, seniūnijos funkcijoms vykdyti. Seniūnijos funkcijos yra nustatytos LR vietos savivaldos įstatyme 30 str., ir tai yra funkcijos, kurios reikalingos viešojo administravimo įstaigų veiklai užtikrinti t. y. viešam interesui. Kalbėti apie tai, kad juridinis asmuo savo padaliniui galėjo suteikti automobilį tam pažeidimui daryti šitoje byloje, tikrai papildomai įrodinėti nereikia. Tai yra neteisėtas, teisės aktams prieštaraujantis veikimas. Savivaldybė, kaip savininkas, tokio automobilio valdymo tikslo, kaip pažeidimui daryti ar medžioklei, negali duoti nei pagal įstatus, nei įstatymus.

Liudytojas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas D. J. parodė, kad jis su žiūronais stebėjo medžiotoją, sėdintį bokštelyje. Prie bokštelio stovėjo juodos spalvos džipas. Pirmiausia matė, kad medžiotojas išlipo iš bokštelio, įsėdo į automobilį, pavažiavo iki vidurio lauko, apsisuko ir vėl įlipo į bokštelį. Tada V. Z. paleido šūvį į šerną. Girdėjo šūvį, tai pirmas girdėtas šūvis. Šūvį leido į gyvenvietės, pagrindinio kelio pusę. Paleidęs šūvį po sekundės, kol susirinko šautuvą, apsisuko ir išlipo. Nebuvo, kad sėdėtų ar dairytųsi. Tada jis sėdo į tą patį džipą ir apsisukęs nulėkė tolyn nuo kukurūzų lauko. Nematė važiuojančio automobilio, trukdė reljefas, tik girdėjo 2 šūvius. Nuo matomumo dingimo praėjo apie minutę, tada buvo paleistas vienas šūvis ir minutės bėgyje antras šūvis. Maždaug po 10 min., medžiotojas grįžo atgal, įlipo į bokštelį. Grįžęs pas kolegą pareigūną nutarė važiuoti į vietą ir stabdyti medžioklę. Kitą medžiotoją jie matė tik atvažiuojant ir vėliau jo nematė. Nuvažiavę prie stebėto medžiotojo pradėjo patikrinimą. V. Z. aiškino, kad medžioklė vyksta, nesibaigusi. Patikrino medžioklinį ginklą, jis buvo užtaisytas, šoviniai buvo dėtuvėje ir vamzdyje. Paprašius pateikti medžioklėje privalomus dokumentus, V. Z. jų neturėjo. V. Z. aiškino, kad pirmu šūviu jis sužeidė šerną, kuris išbėgo iš kukurūzų, tada jis sėdo į automobilį ir nusivijo šerną lauku. Jis paaiškino, kad šernas negalėjo bėgti, nes šūviu buvo peršauti galiniai kumpiai, šernas bėgo ant priekinių kojų, jis jį vijosi, tada išlipęs iš automobilio dviem šūviais pribaigė. Taip pat V. Z. pasakė, kad medžioklei vadovauja V. B., kurio tuo metu nesimatė, jis buvo išvažiavęs. Šautuvo dėklo V. Z. neturėjo, į medžioklę atvyko ginklą padėjęs ant galinės sėdynės. Susisiekus su medžioklės vadovu jam pasakyta, kad reikia grįžti, tuo metu medžioklė dar vyko. Medžioklės vadovas pasišalino iš medžioklės jai nesibaigus, apie tai nepranešė V. Z.. Atvykęs V. B. paaiškino, kad jis išvyko iki medžiotojų namelio surašyti į lapą dar daugiau į medžioklę prisijungiančių medžiotojų. Jis taip pat paaiškino, kad medžioklės būdas buvo tykojant. D. J. mano, kad šernas buvo sužeistas, kitaip jo medžiotojas nebūtu prisivijęs automobiliu. Susidarius tokiai situacijai reikia laikytis medžioklės taisyklių, skambinti medžioklės vadovui ir pasakyti, kad yra sužeistas šernas, kurį reikia pribaigti. Medžioklės vadovas arba leidžia, ar neleidžia. Jeigu leidžiama, tai V. Z. turėjo išlipti iš medžiotojo bokštelio, eiti prie šerno ir jį nušauti. Buvo panaudotas draudžiamas medžioklės būdas, šernas buvo vaikomas automobiliu, automobiliu draudžiama vaikyti sužeistus gyvūnus. Pats V. Z. pradžioje paaiškino, kad jis vijosi šerną kol jis negalėjo bėgti. Vėliau V. Z. ir kombaino vairuotojas paaiškino, kad jis buvo išlipęs iš medžiotojo bokštelio ir vaikščiojo su šautuvu prie kukurūzų. Vadinasi taikytas medžioklės būdas sėlinant. Jeigu medžioklės vadovas prieš tai nurodė, kad medžioklės būdas tykojant, tai medžiotojas negali pats nuspręsti kokiu būdu jis gali medžioti, pasirinkti medžioklės būdo. Įtraukti du momentai, kai medžiotojas vaiko šerną su automobiliu ir kaip su ginklu sėlina aplink kukurūzus. Tarnybiniame pranešime viskas nurodyta teisingai, nes tą dieną pilnai buvo apklausti ir V. Z., ir V. B.. V. Z., sužeidęs žvėrį, turėjo telefonu informuoti medžioklės vadovą, kad jis sužeidė šerną ir prašyti leidimo šerno paieškai, šerno pribaigimui. Jeigu šernas tinkamu atstumu, tai galėjo pribaigti ir iš bokštelio. Jeigu būtų ieškota gyvūno nepranešus, tai būtų pažeidimas, numatytas ATPK 85 str. 1 d. Gyvūno kančios nutrauktos ne pagal teisės aktus, nes vaikytis medžiojamuosius gyvūnus autotransporto priemone yra draudžiama. Kai atvyko traktorius ir sustojo prie V. Z., jis jiems aiškino, kad medžioklė nesibaigus. Jeigu šernas gulėtų vietoje ir prie jo privažiuotų, tai būtų privažiavimas, bet jeigu šernas bėga, o iš paskos važiuoja, tai yra vaikymas. Tarp šūvio vietos ir šerno sumedžiojimo vietos daugiau kaip 300 m., o V. Z. paaiškino, kad tik išlindo iš kukurūzų ir buvo padarytas šūvis.

Liudytojas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos A. M. parodė, kad 2015-11-03 apie 16 val. buvo gautas pranešimas iš bendros pagalbos centro, kad Kėdainių r., ties Truskavos kaimu yra medžiojama, Jis su D. J. buvo Kėdainių rajone, nuvyko į vietą. Atvykus prie kukurūzų lauko buvo matyti kaip kombainas kulia kukurūzų lauką ir 2 medžiotojai sustoję kampuose. Jis išleido D. J. stebėti medžioklės, pats su tarnybiniu automobiliu pasitraukė nuo pagrindinio kelio, prie netoli esančios sodybos. Po kurio laiko atėjo D. J. ir informavo, kad medžioklę gali būti greitai baigiama, todėl nuvyko patikrinti. Pirma privažiavo prie medžiotojo V. Z.. Medžioklės vadovas V. B. buvo jau išvykęs. Nustatė, kad V. Z. nesilaikė saugos elgesio medžioklėje reikalavimų, išlipo iš bokštelio su neištaisytu šautuvu, taip pat neturėjo medžioklės dokumentų- medžioklės bilieto, leidimo nešioti ginklus, dėklo šautuvui. V. Z. aiškino, kad šovė į šerną, jį sužeidė, šernas bėgo nuo jo, jis sėdo į automobilį ir jį pasivijęs nušovė. Vėliau atvyko medžioklės vadovas V. B., kadangi buvo iškviestas. A. M. girdėjo 2 šūvius. Medžiota buvo iš graižtvinio šautuvo, jis šaudo tolimais atstumais, tačiau gulintį šerną sudėtinga nušauti iš tos vietos. Gyvūno vaikymą automobiliu traktuoja kaip draudžiamą būdą, nes vaikytis gyvūnų automobiliu negalima. Pats medžiotojas jiems nurodė, kad šernas buvo pašautas. Mano, kad pasivyti per lauką ir nušauti nesužeistą žvėrį nebūtų galima

Liudytojas V. B. parodė, kad lauke buvo baigiami kulti kukurūzai. Susirašė lapą ir pradėjo medžioklę. Buvo parinktas medžioklės būdas tykojant iš bokštelio, apie tai buvo informuotas V. Z.. Jie sustojo lauko gale atskirai ir pradėjo medžioklę. Jis nušovė 1 šerną, o V. Z. 2 šernus, po ko paskambino V. Z. ir pasakė, kad organizuojam šernų surinkimą, nes jau temsta, o jis važiuoja surašyti į medžioklės lapą kitus medžiotojus. Medžioklei dar vykstant išvažiavo surašyti kitus medžiotojus į medžioklės lapą. Paskambinus inspektoriui grįžo. Jis nematė, kaip buvo vaikomas šernas. V. Z. galėjo pasirinkti kitą medžioklės būdą. Pribaigti gyvūną galima pranešus medžioklės vadovui, jis turėjo pranešti, kad nori pribaigti šerną. Prieš išvykstant pas kitus medžiotojus, kalbėjosi su V. Z., jis jam sakė, kad 2 nušauti šernai.

Liudytojas R. D. parodė, kad jis tą dieną nuiminėjo kukurūzus. Apie 15 val., atvažiavo 2 mašinos, apylinkės seniūnas ir V. B. Žinojo seniūno mašiną, suprato, kad atvyko į medžioklę. Pradžioje stovėjo prie kelio, paskui seniūnas nuvažiavo prie bokštelio. V. B. sustojo nuo kaimo pusės. Matė kaip seniūnas stovėjo bokštelyje, o V. B. stovėjo kitoje pusėje. Nematė kad V. Z., išlipęs iš bokšto, kažkur važiuotų. Matė kaip jis vaikščiojo prie bokštelio, apie 10 m. spinduliu. Vieną kartą matė, kaip jis sėdėjo bokštelyje. V. Z., vaikščiodamas prie bokštelio, laikė šautuvą po pažastimi, buožė aukštyn.

L. N. K. parodė, kad tą dieną važinėjo su traktoriumi. Jis dirba seniūnijoje, V. Z. yra jo viršininkas. Atvažiavo pasižiūrėti kaip sekasi medžioklė Matė, kad seniūnas buvo išlipęs iš bokštelio ir stovėjo. Jam nespėjus išlipti iš traktoriaus privažiavo gamtosaugininkai.

Liudytojas R. M. parodė, kad jis vežė kuliamus kukurūzų grūdus. Jo mašina stovėjo prie kelio, ant ražienų. Tame gale, kur buvo medžiojama, nebuvo, nuo kelio nematė nei medžiotojų, nei jų mašinų. Vaizdus trukdė matyti aukšti kukurūzai.

Iš 2015-11-03 ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolo matyti, kad iš V. Z. buvo paimtas ginklas CZ555 Nr. 839620, spyna, ginklo priedėlis- optinis taikiklis Elite 4200, šaudmenys- 4 vnt. cal 30-06 S.B, prožektorius, medžioklinis diržas, dėtuvė, žalias medžiaginis dėklas (b. l. 12).

Iš Kėdainių rajono medžiotojų klubo ,,Šventybrastis“ medžiolės lapo Nr. 15-095 matyti, kad leidžiama medžioklės vadovui (medžiotojui) V. B. organizuoti medžioklę (medžioti) Kėdainių r. savivaldybėje esančiame Medžioklės klubo ,,Šventybrastis“ medžioklės plotų vienete nuo 2015-11-03 iki 2015-12-31, į medžiotojų sąrašą taip pat įtrauktas V. Z., taip pat nurodyta, kad sumedžiotas 1 šernas (b. l. 5).

2015-11-03 patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinus 2015-11-03 medžiotojų klubo „Šventybrastis“ organizuotą medžioklę nustatyta, kad medžioklėje dalyvavo 2 medžiotojai, sumedžioti 3 šernai. Prieš medžioklę V. B. nepatikrino V. Z. medžioklės dokumentų, medžiotojo bilieto, leidimo nešiotis ir laikyti ginklą. V. Z. vykdė medžioklę tykojant bokštelyje, po to išlipo iš bokštelio, sėdo į visureigį Mitsubishi Sport , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vaikėsi šerną. Prisivijus išlipo iš visureigio ir nušovė šerną. V. Z. ginklas buvo užtaisytas, 1 šovinys vamzdyje, 3 vnt. dėtuvėje. V. B. skundų dėl šio akto neturi (b. l. 3-4).

Medžioklės schemoje užfiksuota medžiotojo V. Z. automobilio stovėjimo, jo tykojimo vieta, V. B. automobilio stovėjimo vieta, pareigūnų stebėjimo vietos, šernų sumedžiojimo vietos ir V. Z. sumedžioto šerno vaikymo automobiliu kryptis (b.l. 10).

Atlikus medžiotojo V. Z. paiešką medžiotojų registre nustatyta, kad teisė medžioti jam suteikta nuo 1992-01-01, medžiotojo bilieto Nr. 033176, jis 2010 m. buvo nubaustas už pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 1 d.

Iš 2015-11-20 VĮ Regitra pažymos matyti, kad automobilio Mitsubishi Pajero Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas nuo 2012-07-13 yra Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Truskavos seniūnija.

Šalies argumentai

V. Z. 2015-11-03 rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis 16 val. su vadovu V. B. susitiko prie kukurūzų lauko, užpildė medžioklės lapą. Jis atsistojo gale kukurūzų lauko esančiame bokštelyje, vadovas stovėjo vidury lauko. Kai pradėjo medžioti, kombainas jau kūlė. Jis sumedžiojo du šernus, vieną sumedžiojo V. B.. Į pirmą šerną iššovė 3 kartus, į antrą irgi 3 kartus. Antrą šerną sužeidė, kai jis išėjo iš kukurūzų. Jis šlubuodamas bėgo, pasivijo jį automobiliu ir išlipęs šovė dar kartą. Šernes sustojo ir liko stovėti ant priekinių kojų. Užėjo iš šono ir šovė dar kartą. Kai važiavo prie antro šerno, šautuvas buvo ant galinės sėdynės, ne dėkle, neužtaisytas. Kai sužeidė antrą šerną, važiuodamas nuo bokštelio nepranešė vadovui. Su mašina vieną kartą važiavo link kelio, bet grįžo atgal į bokštą. Kai atvyko pareigūnai, medžioklė buvo baigta. Jo šautuvas tuo metu nebuvo ištaisytas. Vadovas sakė, kad važiuoja įrašyti į lapą medžiotojus, kurie atvažiavo vėliau. Medžioklės bilieto ir leidimo ginklui, pildant lapą, neturėjo. Dokumentai yra namie. Šautuvą turėjo be dėklo (b. l. 6).

V. Z. 2015-11-24 paaiškinime nurodyta, kad 2015-11-03 į medžioklę atvyko prieš 16 val. su automobiliu Mitsubishi Pajero Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Truskavos seniūnijai. Ginklą į medžioklę atsivežė be dėklo. Kai atvažiavo į vietą, vadovas V. B. jau buvo užpildęs medžioklės lapą, ten ir pasirašė. V. B. nurodė jam sėsti gale kukurūzų lauko į bokštelį. Medžioklės būdas buvo tykojant. Ginklą užtaisė įlipęs į bokštelį. Kai šovė į antrą šerną, ištaisė ginklą ir nulipo iš bokštelio. V. B. paskambino, kad važiuoja surašyt į lapą atvykusių medžiotojų. Jis padėjo ginklą ant galinės sėdynės. Šernas buvo nubėgęs apie 250-300 m. ir nejudėjo. Jis sėdo į automobilį ir važiavo link šerno. Privažiavus šernas pakilo ant priekinių kojų. Jis išlipo iš mašinos, užtaisė ginklą ir iššovė dar kartą. Šernas pradėjo suktis ratu ir jis šovė dar kartą. Po to šernas nebejudėjo, jis su mašina grįžo prie bokštelio. Vieną kartą buvo išlipęs iš bokštelio ir sėdo važiuoti link pirmo nušauto šerno, bet persigalvojo ir grįžo atgal. Kai atvažiavo inspektoriai, V. B. nuvažiavo surašyti naujai atvykusių medžiotojų ir išvažiuodamas pasakė, kad medžioklę baigiam. Šautuvas, kai jis išlipo iš bokšto dar nebuvo ištaisytas. Medžioklės dokumentai buvo likę namie. Pripažįsta, kad medžioklės metu buvo išlipęs iš bokštelio ir važiavo link kelio, kad neturėjo medžiotojo bilieto ir leidimo ginklui, kad ginklas buvo ne dėkle, kad išlipdamas iš bokštelio neištaisė ginklo. Nepripažįsta, kad antrą šerną vaikėsi su automobiliu (b. l. 9-10).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialisto D. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuvykus į vietą, matė, kaip kukurūzų lauką pjauna kombainas, o 2 medžiotojai tykoja iš kukurūzų bėgančių šernų. Medžioklės vadovas (V. B.) tykojo šalia sidabrinės spalvos visureigio, ant žemės. Medžiotojas V. Z. medžiojo iš tykojimo bokštelio. Vėliau pastebėjo, kaip V. Z. išlipo iš bokštelio ir, laikydamas rankose medžioklinį ginklą, vaikščiojo (sėlino) šalia kukurūzų. Vėliau V. Z. su juodos spalvos visureigiu (Mitsubishi Pajero Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiavo šalia kukurūzų kelio link ir apsisukęs grįžo prie tykojimo bokštelio. Įlipęs į jį netrukus paleido šūvį į šerną. Tuomet išlipo iš bokštelio, sėdo į visureigį ir vijosi šerną per lauką. Tada išlipo iš visureigio ir eidamas šerno link paleido 2 šūvius. Nušovęs šerną grįžo per lauką su visureigiu ir vėl įlipo į bokštelį. Pradėjus patikrinimą paaiškėjo, kad V. Z. prieš išlipant iš tykojimo bokštelio neišėmė šovinių iš ginklo, taip pat dalyvavo medžioklėje neturėdamas jokių reikalingų dokumentų (medžiotojo bilieto, leidimo laikyti ir nešioti medžioklinius ginklus), vežiojosi automobiliu medžioklinį ginklą neįdėtą į dėklą (b. l. 17).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialisto A. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuvykus į vietą jis matė, kaip kukurūzų lauką pjauna kombainas, o 2 medžiotojai tykoja iš kukurūzų bėgančių šernų. Medžioklės vadovas (V. B.) tykojo šalia sidabrinės spalvos visureigio, o kitas medžiotojas V. Z. tykojo iš bokštelio, prie kurio stovėjo juodos spalvos visureigis. Privažiavus prie V. Z., kitame lauko gale buvęs V. B. jau buvo išvykęs. Patikrinimo metu nustatyta, kad V. Z. nesilaikė saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų, t. y. prieš išlipdamas iš bokštelio neištaisė ginklo, dalyvavo medžioklėje neturėdamas medžioklės dokumentų bei medžioklinį ginklą vežiojo automobilyje neįdėtą į dėklą, kurio neturėjo. Be to, V. Z. nurodė, kad vykusios medžioklės metu sumedžiojo 2 šernus, o vieną jų sužeidęs pasivijo automobiliu ir išlipęs iš jo nušovė (b. l. 18).

Šalies argumentai

V. B. 2015-11-03 paaiškinime nurodyta kad jis ir V. Z. užpildė medžioklės lapą, 16 val. pradėjo medžioklę tykojant šernus prie kukurūzų pasėlių. Jis tykojo šernus viduryje lauko, V. Z. tykojo sėdėdamas bokštelyje. Jis paleido 6 šūvius ir sumedžiojo 1 šerną. Tykojimą nutraukė 17.10 val., dėl to, kad išvažiavo užpildyti lapą kitiems medžiotojams, esantiems Petkūnų k. Jis nieko nežino apie šernų vaikymą su mašina (b. l. 7).

Iš peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad įvykio vietoje kombainu pjaunami kukurūzai, ant lauko stovi sunkvežimis, toliau kairėje stovi sidabrinės spalvos automobilis. Pareigūnams privažiavus prie V. Z. jis paaiškino kad ant palaukimo dviese gal nuo 16 val. medžioja šernus. Jo šautuvas užtaisytas, kulka lizde, prie jo stovi juodos spalvos automobilis Mitsubishi Pajero. Jis užvažiavo iš priekio, ne iš mašinos, šovė į sužeistą šerną. Šernas buvo sužeistas, reikėjo jį imti. Jis šerno nevaikė, tik užkirto kelią ir viskas. Važiuojant šautuvą vežėsi ant galinės sėdynės, ne dėkle. Šautuvo išlipęs iš bokštelio tiesiog neištaisė. V. B. paaiškino, kad medžiojo tykojant dviese, medžioklė dar nepasibaigusi. Jis nematė, kad vaikytųsi šerną. Jis skambino Z., kad penktą valandą važiuos surašyti medžiotojus.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustato medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus, medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, <..> saugaus elgesio medžioklėje ir kitus medžiojimo reikalavimus. Medžiojami gyvūnai medžiojami Taisyklių nustatyta tvarka- Taisyklių 4 p.

ATPK 85 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę asmenims už medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje ir septintojoje dalyse numatytus pažeidimus. ATPK 85 str. 7 d. numato administracinę atsakomybę už medžiojimą draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Ši norma yra blanketinė, todėl sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės klausimą šios normos pagrindu, būtina aptarti ir kitų teisės aktų, į kuriuos nukreipia komentuojamo straipsnio dispozicija, turinį.

Dėl šerno vaikymosi automobiliu:

Motyvuojamoji dalis

V. Z. neigia padaręs jam inkriminuotą ATPK 85 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. neigia faktą, jog 2015-11-03, 16.00 val., ties Užžartėlės k., Kėdainių rajone, medžiotojų klubo „Šventybrastis“ medžioklės ploto vienete vaikėsi automobiliu Mitsubishi Pajero Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po šūvio sužeistą šerną ir jį prisivijęs išlipo iš automobilio ir priėjęs šerną nušovė, t. y. tokiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių 58.5.5 p.

Iš bylos medžiagos matyti, jog 2015 m. lapkričio 3 d. gavus pranešimą iš bendrojo pagalbos centro, kad Kėdainių r., ties Truskavos k., yra medžiojama, pareigūnams esant Kėdainių r., buvo nuvykta medžioklės vietą. Pareigūnas D. J. per žiūronus stebėjo bei filmavo, kaip vėliau paaiškėjo ten medžiojusį V. Z.. Jis girdėjo kaip iš bokštelio buvo paleistas šūvis. Šį faktą taip pat patvirtina paties V. Z. rašytiniai paaiškinimai, tiek jo paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu. Tai kokioje vietoje buvo šernas šio šūvio paleidimo metu, nei pareigūnas, stebėjęs medžiotoją, nei kiti asmenys, be paties V. Z. nematė. Pats V. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis šerną sužeidė jam esant nuo kukurūzų lauko apie 100 m. (2015-11-03 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad šerną sužeidė kai jis išėjo iš kukurūzų). V. Z. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad jis šerno nepersekiojo, jo nesivaikė, nes jis pabėgęs 250- 300 m., sustojo, ir po ko, šernui jau nejudant, išlipo iš bokštelio ir važiavo automobiliu jo pažiūrėti; šernas prie kurio jis važiavo, buvo susmukęs ir jis buvo įsitikinęs, kad jis negyvas. 2015-11-24 paaiškinime (3 savaitės po įvykio) V. Z., kaip ir teismo posėdžio metu nurodė, kad šernas buvo nubėgęs 250- 300 m. ir nejudėjo. Šiems V. Z. parodymams prieštarauja jo 2015-11-03 rašytiniame paaiškinime, surašytame jo ranka tuoj pat po medžioklės, duoti parodymai, kad šernas šlubuodamas bėgo į Dvariškių kaimo pusę, jį pasivijo automobiliu ir išlipęs šovė, po ko šernas sustojo ir liko stovėti ant priekinių kojų.

Siekiant pašalinti šiuos prieštaravimus vis tik pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties požymius, remtis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, nėra teisinga, kadangi natūralu, jog žinodamas apie jo atžvilgiu gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas išvengti su jos taikymu susijusių pasekmių, jis neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo teisės pažeidimo aplinkybių. Juo labiau įvertinus ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui už melagingų parodymų davimą nei baudžiamoji, nei administracinė atsakomybė nekyla. Tokiu būdu, esant esminiams prieštaravimams administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymuose bei siekiant juos pašalinti, ypatingą reikšmę įgyja kitų nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje apklaustų liudytojų parodymai bei rašytinė administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, galinti patvirtinti/paneigti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

Šiuo aspektu analizuojant nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad tiesiogiai analizuojamą įvykį stebėjęs D. J. bylos nagrinėjimo metu teisme metu paaiškino, kad jis betarpiškai matė, kad V. Z. iš bokštelio paleidus šūvį link gyvenvietės pusės į šerną, po sekundės, nesėdėjus ir nesidairius, kol susirinko šautuvą, jis išlipo, sėdo į džipą ir apsisukęs nulėkė tolyn nuo kukurūzų lauko; jis važiuojančio automobilio nematė, nes trukdė reljefas, tik nuo matomumo dingimo praėjus apie minutę girdėjo pirmą šūvį ir minutės bėgyje antrą šūvį. Iš esmės analogiškai šio įvykio aplinkybės nurodomos ir šio liudytojo tarnybiniame pranešime, kur nurodoma, kad po šūvio V. Z. išlipo iš bokštelio, sėdo į mašiną ir vijosi šerną (b. l. 17). Taigi gretinant liudytoju apklausto pareigūno D. J. parodymus su V. Z. parodymais matyti, kad jie, priešingai nei V. Z., viso proceso metu buvo nuoseklūs. Aplinkybę, kad šernas buvo vaikomas, taip pat patvirtina ir teismo posėdžio metu duoti D. J. paaiškinimai, o būtent kad V. Z. tuoj pat po medžioklės aiškino, kad šernas negalėjo bėgti, nes šūviu buvo peršauti galiniai kumpiai, šernas bėgo ant priekinių kojų, jis jį vijosi, tada išlipęs iš automobilio dviem šūviais pribaigė. Iš esmės analogiškai teisme parodė ir liudytojas D. M., kuris parodė, kad V. Z. patikrinimo metu aiškino, kad šovė į šerną, jį sužeidė, šernas bėgo nuo jo, jis sėdo į automobilį ir jį pasivijęs nušovė. Iš esmės panašiai apie šį įvykį nurodyta 2015-11-23 A. M. tarnybiniame automobilyje (b. l. 12).

Taigi V. Z. teismo posėdžio metu iškelta versija, kad jam dar būnant bokštelyje jis galėjo matyti, kad šernas, pabėgęs 250- 300 m., buvo sustojęs ir nejudėjo, yra paneigta liudytojų D. J. ir A. M. parodymais- nes kaip minėta V. Z., nieko nelaukdamas, skubiai išlipo iš bokštelio. Tai vertintina kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad liudytojai D. J. ar A. M. galėtų būti šališki ir asmeniškai suinteresuoti duoti netikslius parodymus V. Z. atžvilgiu. Netikėti ar abejoti pareigūnais nėra jokio pagrindo- jie pažeidimo aplinkybes nuosekliai išdėstė savo paaiškinimuose, jas patvirtino teismo posėdžio metu. Tai kad šernas buvo galutinai sumedžiotas toliau nuo V. Z. tykojimo vietos, patvirtina ir byloje esanti judėjimo schema (b. l. 10), su kuria V. Z. buvo pasirašytinai supažindintas ir prieštaravo tik dėl aplinkybės, kad jis vaikėsi šerną.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų pakanka teigti, kad šerno medžioklė buvo vykdoma pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Taisyklių 15.3. p. numato, kad medžioklės plotų naudotojai, norėdami nutraukti sužeisto medžiojamojo gyvūno, kuriam yra nustatytas jo medžiojimo terminas, kančias, turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti šį medžiojamąjį gyvūną. Medžioklės taisyklės nereglamentuoja, kokiu būdu turi būti sumedžiojamas sužeistas žvėris, tačiau vertinat šių taisyklių nuostatas sistemiškai, o taip pat ir atsižvelgiant į gėrius, kuriuos siekiama apginti minėtais teisės aktais, darytina neabejotina išvada, jog pagal minėtų medžioklės taisyklių 15.3 p. sužeisti žvėrys turi būti medžiojami, vykdomas jų persekiojimas tik leistinais būdais. Taisyklių 24.15 p. numato, kad medžioklės vadovas, kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklės vadovas privalo organizuoti medžioklės metu sužeistų gyvūnų paiešką. Ieškoti sužeisto medžiojamojo gyvūno leidžiama tik gavus medžioklės vadovo leidimą ir pranešus apie tai kitiems medžiotojams (Taisyklių 71.8 .p). Taisyklės numato, kad draudžiama medžioti iš transporto priemonių, taip pat vaikant ar transporto priemonėmis numušant medžiojamuosius gyvūnus (Taisyklių 58.5.5 p.), kas laikoma šiurkščiu Taisyklių pažeidimu (Taisyklių 74.1. p.).

V. Z. veiksmai po šūvio patvirtina, kas jis iš karto, nieko nelaukiant, paskubomis, išlipo iš bokštelio, sėdo į automobilį ir važiavo šerno bėgimo kryptimi. Šie V. Z. veiksmai patvirtina jog jis tyčia, panaudojant automobilį, siekė prisivyti nuo jo sprukusį sužeistą šerną ir jį sumedžioti. Tai, kad V. Z. jau privažiavus prie šerno automobiliu, jis galimai jau gulėjo ir nejudėjo, netrukdo V. Z. veiksmų traktuoti kaip šerno vaikymosi, nes jis, kaip teismo posėdžio metu patvirtino ir pats V. Z., tuo metu dar buvo gyvybingas, stojosi ant kojų, o po dar vieno šūvio taip pat sukosi ratu, t. y. transporto priemonė- automobilis padėjo greičiau prisivyti ir sumedžioti sužeistą šerną, ką kategoriškai draudžia įstatymas- tokio medžioklės būdo taisyklės nenumato. Šioje situacijoje, dar vykstant medžioklei, nebuvo jokio pagrindo skubiai, neatsiklausus medžioklės vadovo, juolab automobiliu važiuoti link šerno ir jį pribaigti. Šioje situacijoje svarbu ir tai, kad laiko tarpas tarp pirmojo šūvio, po ko šernas buvo sužeistas, ir antroje šūvio, padaryto jau privažiavus prie šerno, buvo labai trumpas- anot liudytojo D. J., paleidus šūvį iš karto išlipta iš bokštelio, sėsta į automobilį ir nulėkta tolyn nuo kukurūzų lauko- ši aplinkybė parodo medžiotojo V. Z. veiksmų intensyvumą skubant šerną kuo greičiau prisivyti, juolab kad toliau, šerno bėgimo kryptimi, buvo automobiliui neįveikiama kliūtis- griovys. Be to iš peržiūrėtos vaizdo medžiagos matyti, kad V. Z., žvelgiant šerno judėjimo kryptimi, jį apvažiavo iš tolimesnės pusės, tokiu būdu galimai užkirstas šerno bėgimas tolyn. Teismo posėdžio metu V. Z. savo užvažiavimą iš šios pusės motyvavo tuo, kad šauti iš kitos pusės- būtų nepatogu, nes šūvis būtų į kaimo pusę. Taigi šūvis buvo atliktas į priešingą, t. y. lauko pusę, kuriame tuo metu vyko derliaus nuėmimo darbai, tačiau tai nesutrukdė atlikti šūvio. Be to teismas pažymi, kad šaunant iš nedidelio atstumo (t. y. tokio, kokiu galutinai sumedžiotas šernas), šūvio kampas yra ženkliai didesnis, nei šaunant iš toli, dėl ko šūvio saugumas yra užtikrinamas. Fiksuojant V. Z. parodymus iš karto po įvykio vaizdo kamera, jis paaiškino, kad šernas buvo sužeistas, jį reikėjo imti, bei kad jam buvo užkirstas kelias. Tai kad tuo metu medžioklė dar buvo nepasibaigusi patvirtina paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, medžioklės vadovo V. B., D. J. ir A. M. parodymai, filmuota bylos medžiaga. Visiškai neįtikinanti yra ir V. Z. ir jo advokato iškelta gynybinė versija, kad sužeidus šerną ir šernui nubėgus tam tikrą atstumą, jis važiavo pažiūrėti kaip atrodo šernas, nes medžiotojams įdomu pažiūrėti nušautą šerną; ji prieštarauja anksčiau aptartiems įrodymams. Pastebėtina, kad Taisyklių reikalavimai asmeniui, kurio medžiotojo stažas yra 23 metai, o nuo 2011 m. jam suteikta medžiotojo selekcininko kvalifikacija (b. l. 13), neabejotinai patvirtina, kad jis yra ypatingai patyręs ir kvalifikuotas medžiotojas, kuris privalo gerai išmanyti Taisyklių reikalavimus.

Aplinkybė, kad privažiavus prie šerno jis jau galimai nebebėgo, buvo gulintis ar negalėjo judėti, neturi reikšmės sprendžiant dėl Taisyklių 58.5.5. p. pažeidimo- esminę reikšmę turi tai, kad šernas spruko tolyn nuo medžiotojo, o medžiotojas jį iš karto po šūvio, nieko nelaukiant, skubiai vijosi, tam panaudojant transporto priemonę (liudytojas D. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. Z. automobiliu nulėkė tolyn). Kaip paaiškino liudytojas D. J. šerno biologinis vidutinis greitis yra 25- 30 km/h, kas maždaug atitinka 7- 8 metrus per sekundę. Pats V. Z. to neneigia, kad šernas buvo pašautas ne toliau kaip šimtą metrų nuo lauko ir galutinai sumedžiotas apie 250- 300 metrų nuo šios vietos, tam neprieštarauja filmuota medžiaga, liudytojų paaiškinimai. Taigi sveikas (nesužeistas) šernas šį atstumą, bėgdamas tiesiąja, galėjo vidutiniškai įveikti ne mažiau kaip per 30- 40 sekundžių, dėl ko V. Z. iš medžiojo bokštelio po šūvio iškarto išlipus, medžiotojo bokštelyje niekaip negalėjo matyti toli nubėgusio ir ant jo, gulinčio šerno. Be to sužeisto gyvūno paieška yra reglamentuota Taisyklių 24.15 p., kuris numato, kad tik medžioklės vadovas, kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, privalo organizuoti medžioklės metu sužeistų gyvūnų paiešką, o ieškoti sužeisto medžiojamojo gyvūno leidžiama tik gavus medžioklės vadovo leidimą ir pranešus apie tai kitiems medžiotojams (Taisyklių 71.8 p). V. Z. veiksmų intensyvumas- jo ypatingai skubūs veiksmai po šūvio patvirtina, kad toks leidimas nebuvo gautas, be to jis sužeisto šerno neieškojo- prie jo iš karto buvo važiuota automobiliu.

Konstatuotina, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Z. padarė šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą, t. y. 2015-11-03, 16.00 val., ties Užžartėlės k., Kėdainių rajone medžiotojų klubo „Šventybrastis“ medžioklės ploto vienete vaikėsi automobiliu Mitsubishi Pajero Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po šūvio sužeistą šerną ir jį prisivijęs išlipo iš automobilio ir priėjęs šerną nušovė, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių 58.5.5 p., ir padarė ATPK 85 str. 7 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Dėl medžiojimo sėlinant:

V. Z. kaltinamas tuo, kad medžiojo sėlinant, nors, pagal medžioklės vadovo V. B. 2015-11-03 rašytinį ir žodinį paaiškinimą, tos dienos medžioklės būdas buvo tykojant. Institucija šį V. Z. pažeidimą kvalifikuoja pagal ATPK 85 str. 7 d., nes toks medžioklės būdas nebuvo sutartas. Byloje nustatyta, ginčo dėl to nėra, tai patvirtino tiek V. Z., tiek medžioklei vadovavęs V. B., medžioklės būdas buvo parinktas tykojant, apie tai V. Z. žinojo.

Medžioklės būdai yra nurodyti medžioklės taisyklių 11 p. Medžioklės būdas tykojant- kai medžiojamųjų gyvūnų laukiama tam skirtame medžioklės bokštelyje, slėptuvėje, valtyje, specialiai įrengtoje priedangoje ar be jos (Taisyklių 11.1. p.). Kitas medžioklės būdas, nurodytas Taisyklių 11.2. p. yra sėlinimas- kai prie medžiojamojo gyvūno prisėlinama <..>. Institucijos atstovė paaiškino, kad sėlinimas, t. y. V. Z. taikytas medžioklės būdas yra leidžiamas, tačiau medžioklės metu toks medžioklės būdas buvo priskiriamas prie draudžiamo, nes dėl jo nebuvo susitarta, o medžiotojas savarankiškai negali pasirinkti medžioklės būdo, dėl to V. Z. veiką kvalifikuoja pagal ATPK 85 str. 7 d. Teismas su tokiu teisiniu situacijos vertinimu nesutinka. ATPK 85 str. 7 d. numato administracinę atsakomybę už medžiojimą draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Taigi norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 87 str., reikia nustatyti bent vieną iš alternatyvių veikos požymių, numatytų ATPK 85 str. 7 d., šiuo atveju medžiojimą draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Taisyklėse. Kaip jau minėta Taisyklės leidžia medžioti tiek tykojant, tiek sėlinant, t. y. medžioklės būdas sėlinant Taisyklių nėra draudžiamas.

Medžioti draudžiamų naudoti įrankių, priemonių ir draudžiamų medžioklės būdų, baigtinis sąrašas yra nurodytas taisyklių 58.5 p. Jis numato, kad draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais: automatiniais šaunamaisiais ginklais; naudojant medžioklėje elektrinius aparatus, skirtus gyvūnams apsvaiginti ar užmušti; naudojant sprogmenimis, nuodus, užnuodytą ar anestezuojantį jauką arba jaukui ir masalui naudojant gyvus gyvūnus; dūmais, dujomis ar ugnimi varant gyvūnus iš jų slėptuvių; iš transporto priemonių, taip pat vaikant ar transporto priemonėmis numušant medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus atvejus, kai keliuose transporto priemonės susiduria su medžiojamaisiais gyvūnais); iš oro transporto priemonių; iš judančių vandens transporto priemonių, varomų varikliu; šviečiant iš transporto priemonių bet kokiais dirbtiniais šviesos šaltiniais; naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose; statant kilpas gyvūnams gaudyti; medžioti varant medžioklės plotų vienetuose, esančiuose savivaldybėse, kuriose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. B1-875 „Dėl medžioklių organizavimo“ uždrausta medžioti varant. Taigi šiame sąraše, medžioklės būdas sėlinant, nėra priskiriamas prie draudžiamų medžioklės būdų. Taigi net nustačius, kad V. Z. būtų medžiojęs sėlinant jam nesuteikus tokios teisės, toks pažeidimas negalėtų būti priskiriamas prie šiurkščių medžioklės taisyklių pažeidimų (Taisyklių 74.1 p.) ir tokie veiksmai negalėtų būti kvalifikuojami pagal ypatingai griežtą atsakomybę numatančią ATPK 85 str. 7 d. Taigi V. Z. veiksmuose dėl jam inkriminuojamo pažeidimo, nėra nustatyta visų pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 7 d., objektyviosios pusės sudėties požymių. Pažymėtina, kad Taisyklių 19 p. net nenumato, kad medžioklės lape turi būti nurodomas medžioklės būdas.

Šis V. Z. inkriminuojamas pažeidimas galėtų būti vertinamas kaip kito, švelnesnio pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 1 d. padarymas, tačiau turi būti nustatyta jo tyčia sėlinti prie gyvūno. Medžiojami gyvūnai turi būti medžiojimai nustatyta tvarka (Taisyklių 4 p.). Nors institucijos atstovė nurodė, kad V. Z. vaikščiojo kukurūzų lauke, tačiau tokių duomenų byloje nėra- visi bylos duomenys nurodo į tai, kad jis vaikščiojo po ražienas. Pats V. Z. patvirtino, kad medžioklės būdas buvo tykojant, jam buvo paskirta vieta bokštelyje, tačiau neigia sėlinęs. Patvirtino, kad kelis sykius ėjęs link automobilio, taip pat nuo jo kelis kartus grįžęs atgal prie bokštelio. Liudytojas R. D., kuris vairavo kombainą parodė, kad V. Z. vaikščiojo prie bokštelio apie 10 m. spinduliu, šautuvo buožė po pažastimi (paaiškinime (b. l. 8) nurodė, kad vaikščiojo po ražienas). Tačiau jis dėl darbo kombainu pobūdžio negalėjo pasakyti, kiek ilgai tai tęsėsi, be to jį matydavo tik kas 20 min. (per tiek apvažiuojamas kuliamas ratas). Liudytojas D. J. matė kaip V. Z. kelis sykius buvo išlipęs iš bokštelio, lipo į automobilį ir juo važiavo, bei grįžęs vėl lipo į bokštelį; taip pat V. Z., prieš jiems atvažiuojant tikrinti, matė išlipant iš bokštelio ir vaikščiojant trečią sykį, tačiau tai taip pat truko labai trumpą laiko tarpą. Taigi byloje nėra duomenų, kad V. Z. su šautuvu būtų sėlinęs prie medžiojamo gyvūno, kaip tai apibrėžta Taisyklių 11.3. p. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad V. Z. veiksmai, jam trumpą laiką vaikščiojant po ražienas, negali būti vertinami kaip sėlinimas prie medžiojamo gyvūno. Esant šiai situacijai administracinio teisės pažeidimo byla dalyje kad V. Z., būdamas medžiotojas (medžiotojo bilieto Nr. 033176), 2015-11-03, 16.00 val., ties Užžartėlės k., Kėdainių rajone medžiojo sėlinant, nors, pagal medžioklės vadovo V. B. 2015-11-03 rašytinį ir žodinį paaiškinimą, tos dienos medžioklės būdas buvo tykojant, nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties- ATPK 250 str. 1 p.

Dėl kitų medžioklės taisyklių pažeidimų:

Taisyklių 16 p. numato, kad medžioklės metu privaloma turėti medžiotojo bilietą, galiojantį medžioklės lapą, galiojantį leidimą laikyti (nešiotis) ginklą ir ginklo, kuriuo medžiojama, pažymėjimą (jei asmeniui toks išduotas), jeigu medžiojama su šaunamuoju ginklu. Draudžiama medžioti medžiokliniu ginklu, neturint su savimi galiojančio leidimo laikyti (nešiotis) ginklą ir ginklo, kuriuo medžioja, pažymėjimo (Taisyklių 58.9 p.). Ne medžioklės metu medžioklinis ginklas turi būti įdėtas į dėklą, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimti, mušamasis mechanizmas nuleistas ir, jeigu yra techninių galimybių, šautuvas turi būti išnarstytas (Taisyklių 63 p.). Prieš išlipant iš bokštelio, būtina išimti šovinius iš ginklo vamzdžių ir užmegzti kontaktą su medžiotojais, esančiais gretimuose bokšteliuose (taisyklių 70 p.).

V. Z. kaltinamas tuo, kad medžioklės metu neturėjo visų medžioklei reikalingų dokumentų: medžiotojo bilieto, leidimo laikyti ir nešioti medžioklinius ginklus, tokiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių 58.9 p.; prieš išlipant iš tykojimo bokštelio neištaisė medžioklinio ginklo CZ 555, t. y. neišėmė iš medžioklinio ginklo dėtuvės su šoviniais ir šovinio iš ginklo vamzdžio, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių 70 p.; automobilyje vežėsi medžioklinį ginklą CZ 555 neįdėtą į dėklą, tokiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių 63 p. Jis kaltu dėl šių pažeidimų prisipažino, jo kaltė dėl šių pažeidimų taip pat įrodyta filmuota medžiaga (V. Z. paaiškino kad nuo 16 val. medžioja šernus, prieš važiuojant šautuvą vežėsi ant galinės sėdynės, ne dėkle, šautuvo išlipęs iš bokštelio tiesiog neištaisė; taip pat matyti, kad jo šautuvas užtaisytas, kulka lizde), V. Z. 2015-11-03 paaiškinimu (jis nurodė, kad medžioklės bilieto ir leidimo pildant medžioklės lapą neturėjo, jie yra namie, šautuvą turėjo be dėklo), jo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad išlipęs iš bokštelio neišėmė šovinių, dėtuvės, medžioklės metu neturėjo medžiotojo bilieto ir leidimo nešioti ginklą, neturėjo dėklo ginklui; liudytojų D. J. ir A. M. tarnybiniais pranešimais ir parodymais teisme.

Konstatuotina, kad V. Z. medžiotojų klubo „Šventybrastis“ medžioklės ploto vienete medžioklės metu neturėjo visų medžioklei reikalingų dokumentų: medžiotojo bilieto, leidimo laikyti ir nešioti medžioklinius ginklus, tokiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.9 p.; prieš išlipant iš tykojimo bokštelio neištaisė medžioklinio ginklo CZ 555, t. y. neišėmė iš medžioklinio ginklo dėtuvės su šoviniais ir šovinio iš ginklo vamzdžio, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių 70 p.; automobilyje vežėsi medžioklinį ginklą CZ 555 neįdėtą į dėklą, tokiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių 63 p., bei tokias veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 1 d. Šiuo nagrinėjimu atveju visi trys minėti pažeidimai yra padaryti vienos medžioklės metu, tuo pačiu laiku ir vietoje, jie nukreipti į vieningą objektą, dėl ko visus šiuos Taisyklių pažeidimus teismas vertintina kaip tęstinį pažeidimą ir kvalifikuoja kaip ATPK 85 str. 1 d. padarytą pažeidimą.

Dėl papildomos nuobaudos- transporto priemonės konfiskavimo:

Už pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 7 d., ir dėl kurio V. Z. pripažintas kaltu, padarymą, numatyta papildoma nuobauda- transporto priemonių, kuri buvo panaudota gyvūnams sumedžioti, konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad V. Z. medžiotojų klubo „Šventybrastis“ medžioklės ploto vienete vaikėsi automobiliu Mitsubishi Pajero Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po šūvio sužeistą šerną. Bylos duomenimis šis automobilis priklauso Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Truskavos seniūnijai (b. l. 23- 24), šį faktą taip pat patvirtino trečiojo asmens- Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdžio metu.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos ATPK 26 straipsnio nuostatos dėl daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimo. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas <...> ATPK 85 str. 7 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip 50 proc. juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos narys ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Taigi konfiskavimas pažeidėjui nepriklausančio daikto, kaip papildoma nuobauda galimas nustačius bent vieną iš ATPK 26 str. 2 d. 1- 5 p. numatytų alternatyvių sąlygų.

ATPK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje. Tačiau pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, <...>. Nagrinėjamu atveju 2015-11-19 įstatymu Nr. XII-2049 (TAR, 2015, Nr. 2015-19106) pakeistos ATPK 26 straipsnio nuostatos, lyginant jas su iki tol galiojusiomis, inter alia įtvirtino konkrečius atvejus, kuomet gali būti konfiskuojamas administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis nuosavybės teise priklausantis ne pažeidėjui, o trečiajam asmeniui. Kitaip tariant, šios nuostatos susiaurino konfiskavimo taikymo galimybes ir yra vertintinos kaip švelninančios administracinę atsakomybę. Dėl šios priežasties papildomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, klausimas spręstinas pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusias ATPK 26 straipsnio nuostatas.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 str. 1 d. numato, kad seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas veikiantis tam tikroje teritorijos dalyje. CK 53 str. 2 d. numato, kad juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo. Vieši Juridinių asmenų registro duomenys tai patvirtina- juose nurodoma, kad Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Truskavos seniūnija, esanti Kėdainių r. sav. Pavermenio k. Liepų g. 2, yra biudžetinės įstaigos filialas. Seniūnas pagal pareigas yra biudžetinės įstaigos filialo vadovas, jo funkcijos numatytos LR Vietos savivaldos įstatymo 32 str. Taigi seniūnija yra savivaldybės administracijos, kuri yra biudžetinė įstaiga ir juridinis asmuo, įstaigos struktūrinis padalinys ir juridinio asmens teisių neturi. Pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme. Pastarasis reikalavimas Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje laikomas įvykdytu, jei asmuo iš atitinkamos nuostatos teksto ir, jei reikalinga, teismų praktikoje pateikiamo jos aiškinimo, gali žinoti kokie veiksmai ar neveikimas užtrauks jam baudžiamąją atsakomybę. Negalima plečiamai aiškinti teisės aktus ir taikyti administracinę atsakomybę, plačiau negu ją numatė įstatymų leidėjas. (LVAT admin. byla Nr. N7-1148-04, Nr. N12-150/2004, N6-1313/06, Nr. N3-1257/2007, Nr. N444-220/2008 ir kt.). Vadovaujantis išdėstytomis teisės normomis bei argumentais nenustatyta, kad egzistuotų ATPK 26 str. 2 d. 1- 5 p. numatyti pagrindai, kuriems esant teismas galėtų konfiskuoti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos filialui- Truskavos seniūnijai priklausantį automobilį, kuriuo buvo padarytas teisės pažeidimas, numatytas ATPK 87 str. 7 d.

Be to Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama konstitucinė ir konvencinė asmens teisė į nuosavybės neliečiamumą. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais (Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad transporto priemonės konfiskavimas už administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti netaikomas, o ATPK 30¹ straipsnio (mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas) 1 dalies nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Taigi, norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, kad savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (LAT 2015-03-31 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-746/2015). Sutiktina su suinteresuoto asmens Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovo išreikšta pozicija, kad juridinis asmuo savo padaliniui negalėjo suteikti automobilio šiurkščiam medžioklės taisyklių pažeidimui daryti, nes tai būtų neteisėtas, teisės aktams prieštaraujantis veikimas. Toks automobilio perdavimas prieštarautų LR Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo įstatymo principams bei poįstatyminiams aktams, kurie numato kad įstaigos gali naudoti tarnybinius automobilius tik tarnybinėms reikmėms, seniūnijos funkcijoms vykdyti. Seniūnijos funkcijos yra nustatytos LR vietos savivaldos įstatymo 30 str., jomis užtikrinamas viešas interesas- viešojo administravimo įstaigų veikla. Taigi automobilis seniūnijai perduotas viešajam tikslui- tik savivaldybės administracijos padalinio funkcijoms vykdyti. Todėl teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, neturi pagrindo daryti neginčytiną išvadą, jog Kėdainių rajono savivaldybės administracija yra atsakinga už tai, kad automobiliu buvo padarytas byloje nagrinėjamas administracinis teisės pažeidimas (medžiojimo gyvūno vaikymasis transporto priemone), dėl ko skiriant nuobaudą už nurodytą administracinį teisės pažeidimą transporto priemonės konfiskavimas negali būti taikomas. Išdėstyto pagrindu konstatuotina, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje yra pagrindas ATPK 30¹ str. 1 d. taikymui bei nekonfiskuoti automobilio Mitsubishi Pajero Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ATPK 85 str. 1 d. laikytina tai, kad V. Z. pripažįsta kaltę, gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), pagal ATPK 85 str. 7 d. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra- jis už tokios pačios rūšies teisės pažeidimą baustas 2010 m., dėl ko laikytina, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 36 str.), jis neteistas (b. l. 34), dirba. Skiriant nuobaudą V. Z. ir parenkant jos dydį atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas gamtos išteklių srityje), jo padarymo aplinkybes bei pavojingumą visuomenei. Skiriant nuobaudą pagal ATPK 85 str. 7 d. atsižvelgiama į tai, kad neginčijamai nustatyta, kad sumedžiotas šernas buvo sužeistas, dėl ko gyvūną sumedžiojus, nors ir šiurkščiai pažeidžiant Taisyklių reikalavimus, jo kančios buvo nutrauktos, taip pat galimai užkirstas kelias sužeisto gyvūno keliamai grėsmei. Atsižvelgus į tai V. Z. už pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 7 d. padarymą skiriamos nuobaudos- bauda, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam ir teisės medžioti atėmimas, minimaliam terminui. Kadangi V. Z. padarė ATPK 85 str. 7 d. numatytą veiką, jam taip pat taikytina šiame straipsnyje numatyta papildoma nuobauda– jam priklausančių daiktų- medžioklės įrankių: graižtvinio šautuvo CZ555, Nr. (duomenys neskelbtini) su spyna, optinio taikiklio Elite 4200, 4 vnt. šaudmenų cal 30-06, medžiaginio diržo, dėtuvės ir žalio medžiaginio dėklo, konfiskavimas. Kadangi medžioklė vyko šviesiu paros metu, iš V. Z. paimtas prožektorius, jam nesant pažeidimo padarymo įrankiu, nekonfiskuotinas ir grąžintinas V. Z.. Už pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 1 d. skirtina sankcijoje numatyta nuobauda- minimalaus dydžio bauda bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., skirtosios nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21, 24, 26, 30, 224, 286, 287 str. 1 d., 288, 302², 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutaria

administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl ATPK 85 str. 7 d. numatyto pažeidimo (dėl to, kad V. Z., būdamas medžiotojas (medžiotojo bilieto Nr. 033176), 2015-11-03, 16.00 val., ties Užžartėlės k., Kėdainių rajone medžiojo sėlinant, nors, pagal medžioklės vadovo V. B. 2015-11-03 rašytinį ir žodinį paaiškinimą, tos dienos medžioklės būdas buvo tykojant) nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

V. Z. pripažinti kaltu ir nubausti:- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 1 d. 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda,

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 7 d. 600 Eur (šešių šimtų eurų) bauda su teisės medžioti atėmimu 1 (vieneriems) metams, konfiskuojant 2015-11-03 ginklų, ginklų priedelių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolu Nr. 00084 paimtus medžioklės įrankius: graižtvinį šautuvą CZ555 Nr. (duomenys neskelbtini) su spyna, optinį taikiklį Elite 4200, 4 vnt. šaudmenų, cal 30-06, medžiaginį diržą, dėtuvę ir žalią medžiaginį dėklą.

Taikyti ATPK 301 str. 1 d. ir nekonfiskuoti transporto priemonės Mitsubishi Pajero Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., skirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę nuobaudą– 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės medžioti atėmimu 1 (vieneriems) metams, konfiskuojant 2015-11-03 ginklų, ginklų priedelių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolu Nr. 00084 paimtus: graižtivinį šautuvą CZ555 Nr. (duomenys neskelbtini) su spyna, optinį taikiklį Elite 4200, 4 vnt. šaudmenų, cal 30-06, medžiaginį diržą, dėtuvę ir žalią medžiaginį dėklą.

2015-11-03 ginklų, ginklų priedelių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolu Nr. 00084 paimtą prožektorių grąžinti V. Z..

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui– Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK kodą Nr. 15053416663 ir įmokos kodą.

Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į Kauno apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento Rajonų mokesčių mokėtojų skyriaus Kėdainių poskyrį (Didžioji g. 17, Kėdainiai, aptarnavimo salė, 113 kab.) dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo. Prašymas dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo gali būti pateikiamas ir internetu, adresu https://www.vmi.lt/manovmi. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimo terminą atidėti ar išdėstyti, ji išieškoma priverstinai.

Teisėjas Mindaugas Nekrašas