Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Sauliaus Jakaičio ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Mažeikių skyrius) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba ar atsakovė) 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr.(9.8) 1-5636 (toliau – skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti Fondo valdybą išnagrinėti jo skundą dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. liepos 9 d. sprendimo Nr.(8.20)DV_S-24319.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad į Fondo valdybą su skundu kreipėsi dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. liepos 9 d. sprendimo Nr.(8.20)DV_S-24319. Teigia, kad skundo, adresuoto Fondo valdybai, dalykas buvo naujas (priimtas Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. liepos 9 d. sprendimas Nr.(8.20)DV_S-24319), dėl kurio Fondo valdyba sprendimo priėmusi nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigia, kad Fondo valdyba neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti nagrinėti jo skundą (b. l. 1-2).

Atsakovė Fondo valdyba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Fondo valdyba atsiliepime nurodo, kad skundžiamu sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2019 m. liepos 16 d. skundą „Dėl 2019-07-09 Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyriaus sprendimo Nr. (8.20) DV_S-24319“ remdamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – Taisyklės), 30 punktu.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Fondo valdyba, kaip privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, 2018 m. rugsėjo 4 d. priėmė sprendimą Nr. (9.8) I-5243 „Dėl 2018-07-26 Fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimo“. Šis Fondo valdybos sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundą „Dėl 2018-07-26 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimo Nr. (8.20)-I-14151 panaikinimo“. Minėtą skundą pareiškėjas grindė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatomis ir buvo nurodęs šias aplinkybes: nekilnojamo turto ir pajamų neturėjimas, sunki ekonominė (socialinė) padėtis, kurios jo manymu sudarė pagrindą pripažinti jo vaikų išlaikymo išmokų, apskaičiuotų palūkanų ir delspinigių skolą beviltiška.

Atsakovės teigimu, 2019 m. liepos 16 d. skunde „Dėl 2019-07-09 Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyriaus sprendimo Nr. (8.20) DV_S-24319“ pareiškėjas nurodė tas pačias teisės aktų nuostatas ir nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. skunde „Dėl 2018-07-26 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimo Nr. (8.20)-I-14151 panaikinimo“. Atsakovės nuomone, pareiškėjas remdamasis tais pačiais teisės aktais ir nurodydamas tas pačias aplinkybes 2019 m. liepos 16 d. skundu „Dėl 2019-07-09 Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyriaus sprendimo Nr. (8.20) DV_S-24319“ pakartotinai siekė pripažinti jo vaikų išlaikymo išmokų, apskaičiuotų palūkanų ir delspinigių skolą beviltiška.

Fondo valdyba, nesutikdama su pareiškėjo skundu, tvirtina, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 16 d. skundu „Dėl 2019-07-09 Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyriaus sprendimo Nr. (8.20) DV_S-24319“ prašė panaikinti Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. liepos 9 d. raštą Nr. (8.20) DV_S-24319 „Dėl prašymo netenkinimo“. Šiuo raštu Fondo valdybos Mažeikių skyrius netenkino pareiškėjo 2019 m. birželio 20 d. prašymo užbaigti priverstinio išieškojimo procedūras. Pareiškėjas šį prašymą grindė tomis pačiomis teisės aktų nuostatomis bei nurodė tą pačią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei nurodė tas pačias aplinkybes ir teikė tuos pačius reikalavimus: nutraukti vaikų išlaikymo išmokų išieškojimą arba pripažinti skolas beviltiškomis, kurie jau buvo nagrinėti Fondo valdybos Mažeikių skyriaus ir Fondo valdybos, kaip privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos.

Atsakovė mano, kad pareiškėjas neteisingai aiškina VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatą. Pareiškėjas, teikdamas skundus, reiškia tuos pačius reikalavimus: nutraukti vaikų išlaikymo išmokų išieškojimą dėl senaties arba pripažinti skolą beviltiška. Atsakovė pažymi, kad pareiškėjo vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų palūkanų skola išieškoma pagal Vaikų išlaikymo išmokų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. V3-220 ir 2016 m. kovo 23 sprendimą Nr. V3-221, o ne pagal Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. liepos 9 d. raštą Nr. (8.20) DV_S-24319 „Dėl prašymo netekinimo“. Todėl, atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. liepos 9 d. raštas Nr. (8.20) DV_S-24319 „Dėl prašymo netekinimo“ jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms neturi (b. l. 15-18).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdybos Mažeikių skyrius su pareiškėjo skundu taip pat nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad Fondo valdybos Mažeikių skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-650, 2 straipsnio 1 punktu (toliau – Pakeitimo įstatymas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. V-562 „Dėl funkcijų, susijusių su Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo įgyvendinimu, paskirstymo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ 1.1 punktu, nuo 2018 m. sausio 1 d. centralizuotai vykdo vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir neišmokėtų išmokų išmokėjimą, prašymų, gautų iki 2017 m. gruodžio 31 d., kai dėl jų iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo priimti sprendimai, nagrinėjimą, išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir išmokėjimą bei pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą (toliau – Įstatymas) paskirtų ir išmokėtų išmokų bei apskaičiuotų palūkanų išieškojimą iš skolininkų. Fondo valdybos Mažeikių skyrius nurodo, kad iki 2017 m. gruodžio 31 d. šias funkcijas buvo pavesta vykdyti Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, negalima apsiriboti vien tik lingvistiniu teisės normų aiškinimu (Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 7 dalis), o būtina atsižvelgti į tikruosius įstatymo leidėjo ketinimus, kuriuos įstatymų leidėjas turėjo priimdamas Pakeitimo įstatymą. Pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte nurodyta, kad perduodant vaikų išlaikymo išmokų administravimą Fondo valdybai buvo siekiama pagerinti išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų išieškojimą, tikintis, jog išmokėtų išmokų išieškojimas iš skolininkų gali siekti 25 proc. Taigi, remdamasis įstatymų leidėjų ketinimų metodu aiškinant Pakeitimo įstatymą, trečiasis suinteresuotas asmuo daro išvadą, kad įstatymų leidėjas, keisdamas vaikų išlaikymo išmokų administratorių, siekė efektyvesnio vaikų išlaikymo išmokų skolininkų skolų išieškojimo ir neturėjo tikslo iki 2017 m. gruodžio 31 d. išmokėtoms išmokoms taikyti išieškojimo senaties termino.

Fondo valdybos Mažeikių skyrius, atsiliepime taip pat nurodo, kad pagal bendrąją materialinių teisės normų galiojimo laike taisyklę, teisės normos yra taikomos tiems teisiniams santykiams, kurie atsiranda jų galiojimo metu, jeigu įstatymų leidėjas nenustato kitaip. Pakeitimo įstatyme nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d., t. y. šio įstatymo galiojimas atgal nenustatytas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimui, atsiradusiam iki 2017 m. gruodžio 31 d. priverstinio skolos išieškojimo senaties terminas, Fondo valdybos Mažeikių skyriaus įsitikinimu, netaikytinas. Taip aiškindamas Valstybinio socialinio draudimo įstatyme įtvirtinto 5 metų priverstinio išieškojimo senaties termino taikymą yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 19 d. administracinėje byloje Nr. A-220-552/2015.

Fondo valdybos Mažeikių skyrius pažymi, kad pagal iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusį vaiko išlaikymo išmokų išieškojimo teisinį reglamentavimą vaiko išlaikymo išmokų ir palūkanų išieškojimo senaties terminas nei Įstatyme, nei Išmokėtų iš Vaikų išlaikymo fondo išmokų atgavimo iš skolininkų tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. Al-179 (toliau – Tvarkos aprašas), nebuvo reglamentuojamas. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas V. M. iki 2017 m. gruodžio 31 d. negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad po 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo redakcijai, jo prievolei, kurios jis pažeisdamas teisės normas, nevykdo, bus taikomas priverstinio išieškojimo senaties terminas.

VSDFV Mažeikių skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo V. M. 2 718,80 Eur vaiko išlaikymo išmokų ir palūkanų įsiskolinimas atsirado iki 2017 m. gruodžio 31 d., o iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Įstatyme bei Tvarkos apraše nebuvo nustatytas vaiko išlaikymo išmokų ir palūkanų priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl Fondo valdybos Mažeikių skyrius neturėjo teisinio pagrindo taikyti Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytą penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminą iki 2017 m. gruodžio 31 d. atsiradusiems įsiskolinimams.

Fondo valdybos Mažeikių skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio (galiojusio iki 2017 m. gruodžio 31 d.) nuostatomis, teigia, kad Fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis Fondo išmokas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Fondo išmokas, įgyja teisę ne tik iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas, bet ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų Fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, delspinigiai skaičiuojami nuo 2018 m. sausio 1 d., vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 6 punktu, nes įsigaliojus šiam įstatymui nutraukiamas palūkanų nuo iki šio įstatymo įsigaliojimo išmokėtų ir negrąžintų Fondo išmokų skaičiavimas pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą ir pradedami skaičiuoti delspinigiai pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalis nuo negrąžintos Fondo išmokų sumos. Delspinigių dydis nustatytas Lietuvos Respublikos finansų ministro už kiekvieną įsiskolinimo dieną (0,03 % už 1 dieną), skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų po išmokų išmokėjimo dienos (b. l. 54-61).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo Fondo valdybos atsisakymo nagrinėti pareiškėjo skundą.

Byloje nustatyta, kad V. M. 2019 m. birželio 20 d. Fondo valdybai pateikė prašymą užbaigti priverstinio išieškojimo procedūras (b. l. 102).

Fondo valdyba V. M. 2019 m. birželio 20 d. prašymą 2019 m. birželio 28 d. raštu Nr.(9.24) I-4290 persiuntė pagal kompetenciją Fondo valdybos Mažeikių skyriui (b. l. 101).

Fondo valdybos Mažeikių skyrius 2019 m. liepos 9 d. raštu Nr. (8.20) DV-S-24319 pareiškėjo prašymą tenkinti atsisakė (b. l. 21-22, 31-32, 103-104).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. (8.20) DV-S-24319, 2019 m. liepos 16 d. pateikė skundą Fondo valdybai (b. l. 19-20, 106-107).

Fondo valdyba V. M. 2019 m. liepos 16 d. skundą nagrinėti atsisakė. Fondo valdyba 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. (9.8) I-5636 motyvavo tuo, kad Fondo valdyba jau yra priėmusi sprendimus dėl skunde nurodytų aplinkybių, o pareiškėjas nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti anksčiau priimtus sprendimus (b. l. 33-34, 110-111).

Pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį valstybės mokamų išmokų, skirtų vaikams išlaikyti, administratorius yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga.

Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išmokų administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyto dydžio delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Išmokų administratorius pradeda skaičiuoti delspinigius kitą dieną po išmokų išmokėjimo ir baigia skaičiuoti išmokėtų išmokų grąžinimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų po išmokų išmokėjimo dienos. Delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministras. Antstolis pagal vykdomąjį dokumentą iš skolininko išieškomą vaiko išlaikymo lėšų skolą mažina išmokų administratoriaus išmokėtų išmokų dydžiu.

Išmokėtos išmokos ir apskaičiuoti delspinigiai iš skolininko išieškomi Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais. Išmokų administratoriaus sprendimas iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas ir (arba) delspinigius kartu yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Įstatymo 14 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau šiame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 „Dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ (2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-247 redakcija) patvirtino Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisykles (toliau – Taisyklės) reglamentuojančias draudėjų, apdraustųjų asmenų bei kitų suinteresuotų asmenų (toliau – pareiškėjai) skundų dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių (toliau – Fondo valdybos teritoriniai skyriai) bei kitų Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų (toliau – kitos Fondo įstaigos) individualių administracinių aktų ir kitų konkrečiam asmeniui ar konkrečiai nurodytai asmenų grupei skirtų administracinių sprendimų (toliau – sprendimai) ir veiksmų (neveikimo), kurie, pareiškėjų manymu, pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus, pateikimo ir jų nagrinėjimo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisykles.

Taisyklių 30 punkte nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu Fondo valdyba arba teismas jau yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu ir pareiškėjas nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti anksčiau priimtą sprendimą. Apie sprendimą nenagrinėti skundo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo/ sužinojimo apie priimtą teismo sprendimą pranešama pareiškėjui.

Pagal Taisyklių 2 punktą (2013 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. V-28 redakcija) šių Taisyklių nustatyta tvarka nagrinėjami tik tie pareiškėjų skundai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, priklauso Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, kompetencijai.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 9 punktą Fondo valdyba turi teisę pripažinti socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolas beviltiškomis, jeigu jų neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba jas priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (ar) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta socialinio draudimo įmokų mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolą; netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidas), asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir (ar) reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jam jau teikiama.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pagal J. M. prašymus valstybė buvo perėmusi pareiškėjo V. M. pareigą mokėti lėšas vaikams išlaikyti, t. y. nuo 2008 m. sausio 3 iki 2009 m. birželio 3 d. mokėjo vaikų išlaikymo išmokas V. M. bei nuo 2008 m. sauso 3 d. iki 2012 m. sausio 26 d. – vaikui V. M. (b. l. 64, 65, 67, 68, 69).

V. M. valstybės biudžetui įsiskolino 3 536,71 Eur, iš jų: 2 475,26 Eur vaikų išlaikymo išmokų skola, 958,83 Eur palūkanų skola, 102, 62 Eur delspinigių skola.

Vykdant skolos išieškojimą, Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2016 m. kovo 23 d. priėmė sprendimus Nr. V3-220 bei Nr. V3-221 dėl iš vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko V. M., kuriuos 2016 m. balandžio 20 d. lydraščiu Nr. (1.34-3)D2-8693 vykdymui išsiuntė antstoliui (b. l. 50-51, 52-53, 70-71, 72-73).

Antstolis, vykdydamas skolos išieškojimą, iki 2019 m. kovo 21 d. į Vaikų išlaikymo fondo administracijos bei Fondo valdybos sąskaita iš viso pervedė 817,91 Eur. Taigi, skolininko V. M. skola valstybės biudžetui sudaro 2 718,80 Eur, iš jų: 1 657,35 Eur vaikų išlaikymo išmokų skola, 958,83 Eur palūkanų skola, 102, 62 Eur delspinigių skola (b. l. 74, 77).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nei pačios skolos valstybės biudžetui fakto, nei jos dydžio neginčija. Tačiau, pareiškėjas siekia, kad ši skola būtų pripažinta beviltiška ir šios skolos išieškojimui būtų pritaikytas senaties terminas. Tuo tikslu pareiškėjas 2018 m. gegužės 22 d., 2018 m. birželio 08 d., 2018 m. birželio 29 d. ir 2018 m. liepos 18 d. su prašymais kreipėsi į Fondo valdybos Vilniaus skyrių (b. l. 76, 84-85, 89) .

Fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškėjo 2018 m. gegužės 22 d., 2018 m. birželio 08 d., 2018 m. birželio 29 d., 2018 m. liepos 18 d. prašymus persiuntė nagrinėti Fondo valdybos Mažeikių skyriui (b. l. 80, 83).

Fondo valdybos Mažeikių skyrius pareiškėjo prašymus išnagrinėjo ir jam motyvuotai atsakė 2018 m. gegužės 29 d. raštu Nr. (8.20)I-10541, 2018 m. birželio 18 d. raštu Nr. (8.20)I-11892, 2018 m. liepos 23 d. raštu Nr. (8.20)I-13904 ir 2018 m. liepos 26 raštu Nr. (8.20)I-41451 (b. l. 78-79, 86-88, 90-91).

Kaip matyti iš Fondo valdybos 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. (9.8) I-5243, 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. (9.8)I-5210, Fondo valdyboje buvo nagrinėjami pareiškėjo V. M. prašymai pripažinti jo skolą beviltiška ir ją nurašyti. Fondo valdyba pripažino pagrįstais ir teisėtais Fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimus, kuriais buvo atsisakyta nepripažinti pareiškėjo skolą beviltiška ir ją nurašyti (b. l. 35, 45-46). Fondo valdyba 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendime Nr. (9.8) I-5210 pasisakė ir dėl išmokų bei palūkanų išieškojimo senaties termino taikymo. Minėti Fondo valdybos ir Fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimai galioja (b. l. 92-95, 96-100).

Fondo valdyba, atsisakydama nagrinėti pareiškėjo 2019 m. liepos 16 d. skundą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto ir Taisyklių 30 punkto nuostatų nepažeidė. Fondo valdybos 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr. (9.8) I-5636 yra teisėtas ir pagrįstas. Panaikinti Fondo valdybos 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. (9.8) I-5636 remiantis skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. liepos 9 d. sprendimas Nr. (8.20) DV-S-24319 šioje byloje nėra ginčijamas, todėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus atsiliepime nurodyti argumentai nevertinami.

Teismui pripažinus, jog Fondo valdyba pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo pakartotinį prašymą, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. įpareigoti Fondo valdybą išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. liepos 16 d. skundą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo V. M. (V. M.) skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.