- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- I1-613-289/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02517-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Virginijus Stankevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atlyginti už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2020-02-10 (1 t., b. l. 1-9).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad nuo 2018-01-01 iki 2020-02-10 gydėsi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir Ligoninė, LAVL). Nurodytą laikotarpį nebuvo jam tiekiamas maistas, pažeidžiant maitinimo organizavimo tvarką, maistas būdavo atšalęs, sugedęs, dažnai mažesniais nei priklauso kiekiais, dažnai negaudavo jam priklausančio dietinio maitinimo, kartais vietoj karšto maisto gaudavo sausą davinį, kartais negaudavo nei karšto maisto, nei sauso davinio, kartais maitinimas gerokai vėluodavo. Dėl minėtų atsakovės veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais ir fiziniais išgyvenimais, pažeminimu bei sveikatos pablogėjimu, jam išsivystė įvairios vidaus organų ligos, depresija ir pan. Prašo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime (1 t., b. l. 127-130) su pareiškėjo skundu nesutiko, nurodė, kad pareiškėjas, ginčui aktualiu laiku Ligoninėje buvo gydomas:
1. nuo 2018-03-23 iki 2018-03-31 Konsultacijų ir diagnostikos skyriuje;
Atsiliepimas
2. nuo 2018-08-06 iki 2018-08-08 Konsultacijų ir diagnostikos skyriuje;
3. nuo 2018-09-03 iki 2018-09-06 Konsultacijų ir diagnostikos skyriuje;
4. nuo 2018-09-12 iki 2018-09-19 Konsultacijų ir diagnostikos skyriuje;
5. nuo 2018-10-10 iki 2018-10-16 Konsultacijų ir diagnostikos skyriuje;
6. nuo 2018-11-16 iki 2018-12-04 Vidaus ligų skyriuje;
7. nuo 2018-12-14 iki 2019-01-02 Konsultacijų ir diagnostikos skyriuje;
8. nuo 2019-02-01 iki 2019-02-08 Konsultacijų ir diagnostikos skyriuje;
9. nuo 2019-02-22 iki 2019-03-05 Vidaus ligų skyriuje;
10. nuo 2019-04-25 iki 2019-05-17 Vidaus ligų skyriuje;
11. nuo 2019-05-31 iki 2019-06-14 Konsultacijų ir diagnostikos skyriuje;
12. nuo 2019-09-09 iki 2019-09-12 Konsultacijų ir diagnostikos skyriuje;
13. nuo 2019-10-17 iki 2019-10-21 Konsultacijų ir diagnostikos skyriuje;
14. nuo 2019-10-28 iki 2019-11-07 Konsultacijų ir diagnostikos skyriuje;
15. nuo 2020-02-03 iki 2020-02-10 Konsultacijų ir diagnostikos skyriuje.
Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, - pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Šio straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Ligoninėje suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis. Šių Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktas nustato, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą - pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose“, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Iš esmės analogiška nuostata dėl ligonių maitinimo organizavimo yra įtvirtinta ir Maitinimo organizavimo taisyklių 65 punkte.
Asmenų konvojavimas į kitas įstaigas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246, patvirtintomis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis. Pagal Konvojavimo taisykles konvojuojamojo asmens byla turi būti užklijuotame pakete. Ant paketo turi būti priklijuota asmens bylos pažyma, patvirtinta Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos vadovybės parašu ir antspaudu. Draudžiama atplėšti paketą su asmens byla (Konvojavimo taisyklių 63 p.). Prie asmens bylos pažymos turi būti priklijuota konvojuojamojo nuotrauka ir nurodyti duomenys tokie kaip gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada apie konvojuojamojo sveikatą, o jei reikia, įrašas apie sveikatos problemas (ypatybes), į kurias būtina atsižvelgti, ir visuomenės sveikatos saugos priemones, kurias būtina vykdyti (Konvojavimo taisyklių 64.11 pap.).
Informuoja, kad pareiškėjui gydymosi Ligoninėje metu, gydytojo paskirta dieta (ginčui aktualiu laikotarpiu) buvo paskirta ir išduota ir tai patvirtina Ligoninės Mitybos raciono užsakymo žiniaraščiai.
Ginčo laikotarpiu Ligoninėje suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo paslaugas teikė VšĮ „Kretingos Maistas“ 2016-01-28 Nuteistųjų maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 747/57-7 pagrindu, vėliau VšĮ „Bruneros“ 2019-01-24 Maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 57-7 pagrindu. Remiantis šių sutarčių nuostatomis tiekėjas įsipareigojo teikti nuteistųjų maitinimo paslaugas pagal minėtų sutarčių prieduose nurodytas technines specifikacijas. Pagal jas taip pat įsipareigota teikti maitinimo paslaugą ir nuteistiesiems, kuriems paskirtas dietinis maitinimas. Remiantis sutarčių techninių specifikacija pagaminto maisto išdavimas suimtiesiems ir nuteistiesiems yra galimas tik leidus įstaigos budėtojams, remiantis įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybų darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Šiomis sutartimis imperatyviai nurodytas draudimas išduoti maistą be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir budėtojų leidimo. Maitinimo paslaugų sutartyse yra numatytas maitinimo paslaugos kokybės užtikrinimo mechanizmas (2016 m. Sutarties 6 skyrius. Techninės specifikacijos bei 2019 m. Sutarties 5 skyrius ir Techninės specifikacijos), maitinimo paslaugos teikimas yra užtikrinamas sutarčių įvykdymo užtikrinimu (2016 m. Sutarties 4 skyrius, 2019 m. Sutarties 3 skyrius), netesybomis (2016 m. Sutarties 5 skyrius, 2019 m. Sutarties 4 skyrius). Šiuo atveju 2016 m. Sutarties ir 2019 m. Sutarties šalys Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė, maitinimo paslaugos buvo teikiamos pagal teisės aktų reikalavimus, 2016 m. Sutarties bei 2019 m. Sutarties nuostatas ir vadovaujantis geriausiais visuotinai pripažįstamais profesiniais, techniniais standartais ir praktiką bei patvirtintus valgiaraščius. Pažymėtina, kad prieš pateikiant pagamintą maistą suimtiesiems ir nuteistiesiems, maistas pereina tam tikras stadijas, nuo produktų maisto gaminimui pristatymo, jų išfasavimo, maisto paruošimo bei pagaminto maisto išdalijimo suimtiesiems ir nuteistiesiems. Šioje procedūroje yra visiškai eliminuojama bet kokia galimybė pateikti netinkamos kokybės maisto produktus ar pagamintus patiekalus.
Pareiškėjo skunde minimi išgyvenimai, emocinė būsena nėra susijusi su Ligoninės neva neteisėtu veikimu, ar ne veikimu pareiškėjo atžvilgiu. Todėl Ligoninės vertinimu, pareiškėjo deklaratyvūs pareiškimai dėl netinkamai suteikto maitinimo negali būti vertinami ir nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos, ko pasėkoje jis galėjo patirti neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
LR BVK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Ligoninė yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems būtinas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 20 d. nutartyje pažymėjo, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė už žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, nenustačius neteisėtų valdžios institucijos (Ligoninės) veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A"-1064/2007).
Taip pat svarbu paminėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą nuostatą, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 straipsnio prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 straipsnio prasme) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-l46-1527-12).
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad Ligoninės darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra gana reliatyvus, kuris priklauso nuo aplinkybių visumos, kaip antai tokio elgesio trukmės, fizinio ir psichinio poveikio, sveikatos būklės ar net amžiaus. EŽTT spręsdamas, ar elgesys pagal 3 straipsnį yra žeminantis orumą, atsižvelgia i tai, ar tokio elgesio tikslas yra pažeminti asmenį, ar tai neigiamai paveiks asmenį su 3 straipsniu nesuderinamu būdu.
Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindę priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 5000,00 EUR neturtinės žalos suma. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
LR Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2020-02-10 Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jam buvo tiekiamas nekokybiškas maistas, pažeidžiant maitinimo organizavimo tvarką.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo laikomas laikotarpiais nuo 2018-03-23 iki 2018-03-31, nuo 2018-08-06 iki 2018-08-08, nuo 2018-09-03 iki 2018-09-06, nuo 2018-09-12 iki 2018-09-19, nuo 2018-10-10 iki 2018-10-16, nuo 2018-11-16 iki 2018-12-04, nuo 2018-12-14 iki 2019-01-02, nuo 2019-02-01 iki 2019-02-08, nuo 2019-02-22 iki 2019-03-05, nuo 2019-04-25 iki 2019-05-17, nuo 2019-05-31 iki 2019-06-14, nuo 2019-09-09 iki 2019-09-12, nuo 2019-10-17 iki 2019-10-21, nuo 2019-10-28 iki 2019-11-07, nuo 2020-02-03 iki 2020-02-10 (b. l. 127-128).
Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojusiu iki 2018 m. sausio 1 d., toliau – Įsakymas).
Nuo 2018 m. sausio 1 d. galioja valgiaraščiai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 ,,Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“.
Būtinybė užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą taip pat įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas visavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 p.).
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 128) nurodė, kad pareiškėjui gydymosi ligoninėje metu, gydytojo paskirta dieta (ginčui aktualiu laikotarpiu) buvo paskirta ir išduota ir tai patvirtina Ligoninės Mitybos raciono užsakymo žiniaraščiai. Ginčo laikotarpiu Ligoninėje suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo paslaugas teikė VšĮ „Kretingos maistas“. Nuteistųjų maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 747/57-7 pagrindu, vėliau VšĮ „Bruneros“ 2019-01-24 Maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 57-7 pagrindu. Remiantis šių sutarčių nuostatomis tiekėjas įsipareigojo teikti nuteistųjų maitinimo paslaugas pagal minėtų sutarčių prieduose nurodytas technines specifikacijas. Pagal jas taip pat įsipareigota teikti maitinimo paslaugą ir nuteistiesiems, kuriems paskirtas dietinis maitinimas. Remiantis sutarčių techninių specifikacija pagaminto maisto išdavimas suimtiesiems ir nuteistiesiems yra galimas tik leidus įstaigos budėtojams, remiantis įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybų darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Šiomis sutartimis imperatyviai nurodytas draudimas išduoti maistą be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir budėtojų leidimo. Maitinimo paslaugų sutartyse yra numatytas maitinimo paslaugos kokybės užtikrinimo mechanizmas (2016 m. Sutarties 6 skyrius. Techninės specifikacijos bei 2019 m. Sutarties 5 skyrius ir Techninės specifikacijos), maitinimo paslaugos teikimas yra užtikrinamas sutarčių įvykdymo užtikrinimu (2016 m. Sutarties 4 skyrius, 2019 m. Sutarties 3 skyrius), netesybomis (2016 m. Sutarties 5 skyrius, 2019 m. Sutarties 4 skyrius). Šiuo atveju 2016 m. Sutarties ir 2019 m. Sutarties šalys Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė, maitinimo paslaugos buvo teikiamos pagal teisės aktų reikalavimus, 2016 m. Sutarties bei 2019 m. Sutarties nuostatas ir vadovaujantis geriausiais visuotinai pripažįstamais profesiniais, techniniais standartais ir praktiką bei patvirtintus valgiaraščius. Pažymėtina, kad prieš pateikiant pagamintą maistą suimtiesiems ir nuteistiesiems, maistas pereina tam tikras stadijas, nuo produktų maisto gaminimui pristatymo, jų išfasavimo, maisto paruošimo bei pagaminto maisto išdalijimo suimtiesiems ir nuteistiesiems. Šioje procedūroje yra visiškai eliminuojama bet kokia galimybė pateikti netinkamos kokybės maisto produktus ar pagamintus patiekalus.
Į pareiškėjo skundus Ligoninės administracija atsakė raštais 2018-04-24 Nr. 7-292 dėl pareiškėjui skirto atšalusio maisto dešrelių su bulvių koše ir neišvirta sriuba, 2018-10-04 Nr. 7-686 dėl ligoninėje nepatiektos vakarienės dietinio meniu, nes pamaitino dirbančių vyrų meniu, 2018-10-11 Nr. 7-704 dėl neišduotos baltos duonos, 2018-10-16 Nr. 7-719 dėl LAVL neišduotų pietų, 2018-12-21 Nr. 7-848 dėl patiekto sauso maisto davinio ir kt. (1 t., b. l. 12-13, 19, 22, 24, 26). Pagal minėtus skundus Ligoninės administracija atliko tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo skunduose minimais laikotarpiais pažeidimų neužregistruota, kitų asmenų, laikomų Ligoninėje, nusiskundimų negauta.
Laisvės atėmimo vietų ligoninės raštai buvo pareiškėjo skundžiami Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo ministerijos, kuris savo ruoštu 2019-01-17 raštu Nr. 2S-282 informavo pareiškėją, kad anksčiau minimi LAVL raštai yra išsamūs ir pagrįsti, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus (1 t., b. l. 42).
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2019-05-13 raštu Nr. 33S-(33.6)-732 informavo pareiškėją J. S., kad Kauno VMVT kartu su Kaišiadorių VMVT 2019-02-26 atliko Laisvės atėmimo vietų ligoninės maisto tvarkymo skyriaus neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatė, jog nuteistųjų asmenų maitinimas vykdomas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 ,,Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“, patvirtintais valgiaraščiais. Patikrinimo dieną vertintų pietums atvežtų patiekalų (žirnių sriuba, virtos dešrelės, miežinių kruopų košė, burokėlių salotos, kompotas), konsistencija, sudėtis, juslinės savybės buvo būdingi tos rūšies gaminiams ir naudotoms žaliavoms. Patiekalų išdalinimo vietoje (trečiame aukšte) užfiksuota temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus. Savikontrolės dokumentuose, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-02-26, įrašų apie patiekalų neatitikimą reikalavimams nėra. Vadovaujantis paskutiniu VšĮ „Bruneros“, 2019-03-06 maisto tyrimo protokolu dietinio maitinimo (R, B dieta) energinė vertė atitinka fiziologines mitybos normas (1 t., b. l. 51).
Į pareiškėjo skundą dėl neišduoto dietinio maisto (vietoje dietinio maitinimo buvo išduoti kiaulienos konservai) Ligoninės administracija savo 2019-03-29 raštu Nr. 7-242 atsakė, kad prieš pareiškėjui išvykstant iš Ligoninės jam buvo išduotas numatytas skiriamas maisto produktų kiekis ir kad nuteistiesiems, vežamiems iš įstaigos, apie tai, kad būtų įdedamas maistas pagal priskirtą atskirą maitinimą, teisės aktai nenumato (1 t., b. l. 43).
Tačiau Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos, savo 2019-05-17 raštu Nr. 2S-2032 informavo pareiškėją, kad dėl dietinio maitinimo neišdavimo pareiškėjui šiam išvykstant iš Ligoninės, Kalėjimų departamento nuomone, Ligoninė pažeidė tvarką, nustatytą Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 ,,Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Nurodytu įsakymu buvo patvirtintas Skiriamų maisto produktų vidutinis kiekis vienam asmeniui, kuriam paskirtas dietinis maitinimas, vežamam iš laisvės atėmimo vietos arba atvykusiam į laisvės atėmimo vietą, kuriuo Ligoninė turėjo vadovautis skiriant pareiškėjui maisto davinį. Kiaulienos konservai tokiems asmenims tarp skiriamų maisto produktų nepaminėti (1 t., b. l. 44).
Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjui išvykstant iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės jam vietoj dietinio maitinimo buvo išduoti kiaulienos konservai, kurie nėra minimi skiriamų maisto produktų sąraše, o tai CK 6.271 straipsnio prasme reiškia, kad atsakovės atstovas - Laisvės atėmimo vietų ligoninė neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pareiškėjui nagrinėjamu laikotarpiu, kada jam buvo paskirtas dietinis maitinimas pagal valgiaraštį, ne visada maistas buvo tiekiamas pagal patvirtintą dietinį valgiaraštį, todėl tinkamo maisto tiekimo neužtikrinimas pareiškėjui sukėlė atitinkamas pasekmes (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir kt.), ir taip atsakovės atstovas Ligoninė savo veiksmais pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.
Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl nesuteikto tinkamo maitinimo jis jautė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, pažeminimą bei sveikatos pablogėjimą, tačiau nenurodė, kokie įrodymai tokias aplinkybes gali patvirtinti ir tokių įrodymų į bylą nepateikė. Todėl teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog kalinimo sąlygos Ligoninėje galėtų būti vertintinos kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų (negavo tinkamo dietinio maitinimo pagal patvirtintą valgiaraštį), pažeidimo trukmę ir mastą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jam būtų skirtas tinkamas maitinimas.
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT (žr. pvz., 2018 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2295-442/2018), gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų analizę, atsižvelgęs į LVAT suformuotą praktiką dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro išvadą, kad, nors pareiškėjas buvo kalinamas netinkamomis kalinimo sąlygomis, nesant įrodymų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, yra pagrindas šioje byloje nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Ligoninėje sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo J. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.