Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-04-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-175-327/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2018-04-19
Bylos Nr.
AN2-175-327/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02304-2017-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-175-327/2018
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02304-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNutarIMAsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsa­komybėn traukiamo E. A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutarties E. A. G. administracinio nusi­žen­gimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. A. G. 2017 m. rugsėjo 21 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir ANK 417 straipsnio 8 dalį už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 21 d., 22.20 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz S 320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,50 promilės) ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. A. G. už pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalį buvo nubaustas 375 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių ir už pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą skirta 11 eurų bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skirta galutinė subendrinta nuobauda – 375 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių.Nesutikdamas su nutarimu, E. A. G. pateikė skundą Kauno apylinkės teis­mui, kuriame prašė 2017 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti. Kau­no apylinkės teismas 2018 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas kons­ta­tavo, kad nutarimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes. Teismui nekilo abe­jonių dėl E. A. G. kaltės padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numa­ty­tą pažeidimą. Paskirta nuobauda atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavo­jin­gumo laipsnį, pareiškėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamą nuta­rimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą E. A. G. atžvilgiu dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo nutraukti skunde nurodytais mo­tyvais nėra pagrindo.Apeliaciniame skunde E. A. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo nutraukti.Skunde teigiama, jog nutarimas pripažinti E. A. G. padarius adminis­tra­ci­nį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, buvo priimtas remiantis vien al­ko­testerio parodymais, nežiūrint to, kad su jais nesutiko ir kreipėsi į gydymo įstaigą dėl krau­jo tyrimo, apie ką bylą tyrę pareigūnai buvo informuoti.Skunde nurodoma, kad, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teigia, kad rūkymas esminės reikšmės ir įtakos alkotesterio parodymams neturėjo. Tokiai išvadai pa­daryti reikalingos specialios žinios, tačiau teismas rūkymo įtakai alkotesterio parodymams įvertinti nepasitelkė jokių specialistų, taip pat nenurodė ir teismų prak­tikos, kaip pa­grin­do tokiai nuostatai dėl šios aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad teis­mų praktikoje, kuri nu­ro­dyta skundžiamoje nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys adminis­tra­ci­nių tei­sės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41/2013, 2AT-42-507/2016), kaip tik pabrėžta, kad nors versija dėl rūkymo įtakos tyrimo rezultatams kiekvienu kon­kre­čiu atveju šiose bylose ir buvo atmesta, tačiau prieš priimant tokį sprendimą ši versija teis­muose buvo ištirta. Tuo tarpu E. A. G. pateikti duomenys apie galimą rūkymo įta­ką tyrimo re­zultatams buvo atmesti formaliai, tiesiog teigiant, kad rūkymas įta­kos alko­tes­terio pa­ro­dy­mams neturėjo, bet nenurodant jokio teisinio tokios išvados pa­grin­do, ar kitų duomenų, kuriais remiantis padaryta tokia išvada.Pirmosios instancijos teismas teigia įsitikinęs byloje alkotesterio parodymų objektyvumu ir pakankamumu vadovaudamasis „moksliškai patvirtinta formule“, kurios pagrindu atlikęs „ele­mentarius matematinius skaičiavimus“, įrodžiusius, kad per 1 val. 35 min. alkoholio koncentracija E. A. G. kraujyje tikrai galėjo sumažėti nuo 0,50 iki 0,31 promilių. Pati deklaruojama formulė ir skaičiavimų esmė skundžiamoje nutartyje liko neatskleisti, apsiribojant teiginiu, kad „vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės/val.“. Minėtas teiginys į skundžiamą nutartį persikėlė iš Lietuvos Aukš­čiau­siojo Teismo nutarties Nr. 2AT-51-746/2016, kur šių duomenų šaltiniu yra nurodytas 2015 m. spalio 13 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kon­kre­tus procesinis dokumentas konkrečioje by­loje, kuriuo buvo nustatinėjamos būtent tos bylos aplinkybės, skaičiavimus atliekant spe­cialių žinių turintiems ekspertams, o ne pačiam teis­mui, kuris tokius duomenis turi vertinti, bet ne pats juos teikti ir kurti. Pabrėžtina ir tai, kad toje byloje minėti duomenys buvo įvertinti būtent administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.Pati naujausia teismų praktika administracinio teisės pažeidimo bylose, nurodyta skundžia­mo­je nutartyje, yra ta pati Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. AT-51-746/2016, ku­rioje išdėstyta nuostata, jog tais atvejais, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alko­tes­te­riu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos spe­cia­listo išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, prieštaravimams šalinti administracinio tei­sės pažeidimo byloje paprastai skiriama ekspertizė; šiai nuostatai pagrįsti nurodytoje nutartyje be kitos teismų prak­tikos remiamasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teis­mo nutartimi Nr. 2AT-41/2013, kuria skundžiamoje nutartyje nepagrįstai motyvuojama nuos­tata dėl ekspertizės neskyrimo na­gri­nėjamu atveju. Nei vienoje iš šių abiejų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių nėra jokių išvadų apie nebūtiną ekspertizės skyrimą esant minėtiems prieštaravimams.Skunde taip pat atkreiptas dėmesys, kad vienas iš skundžiamos nutarties motyvų atsisakant tenkinti E. A. G. skundą buvo teiginys, jog jo kraujo mėginys buvo paimtas ne po valandos, o praėjus valandai ir 35 minutėms. Pirmosios instancijos teismas tuo pačiu metu niekaip neįvertino bylos nagrinėjimo eigoje E. A. G. pabrėžtos kitos aplinkybės: administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo su­rašytas tik 23 val. 5 min. ir iki to laiko dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo jo valios, jis neturėjo ga­li­my­bės pasišalinti iš sustabdymo vietos, o pareigūnams užbai­gus visas reikalingas pro­ce­dū­ras ir leidus pasišalinti, sveikatos priežiūros įstaigą pasiekė ir kraujo mė­ginį davė per rea­liai ir protingai vertinant mažiausią laiko tarpą, t. y. 23 val. 56 min.Skunde taip pat pažymėta dar viena Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties Nr. 2AT-51-746/2016 nuostata, kad „administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo pre­zumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl admi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymo nepateikimo ir abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai“, toliau šioje nutartyje pabrėžiant, kad nagrinėjamoje byloje insti­tu­ci­ja niekaip neįvertino ekspertizės akto, kurio išvados turi esminę reikšmę sprendžiant kal­tės klausimą, taip ignoruodama įrodymų naštos paskirstymo taisykles, pagal kurias visa aukš­čiau minėta rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad situacija E. A. G. byloje vertintina kaip analogiška.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veik­los skyriaus atsiliepime prašoma apelianto skundo netenkinti ir palikti 2018 m. vasario 26 d. Kauno apylinkės teismo priimtą nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

E. A. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pa­grįstumą. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižen­gi­mo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remda­mie­si administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusi­žen­gimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, at­sakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai iš­nagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsi­tikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vado­vaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įver­tinta byloje su­rinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, ati­tinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visa­pu­siš­kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nuro­dy­to ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nus­­ta­tyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplin­ky­bių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio regu­lia­vi­mo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis admi­nis­tracinio nu­sižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įma­nomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima ope­ra­tyviai, vi­sa­pusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą spren­di­mą. Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali pri­klau­syti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo by­los medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nu­tarties motyvus, spręstina, kad E. A. G. administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo kaltę inkri­mi­nuo­jamų admi­nis­tracinių nusižengimų padaryme, neišklausius įvykį fiksavusių pareigūnų pa­ro­dymų, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas pirmosios ins­tan­cijos teismo nu­tartis yra neteisėta bei nepagrįsta, todėl naikintina.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. A. G. neigia padaręs administracinį nu­sižen­gi­mą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, nurodo, kad neblaivumą jam tikrino iš kar­to po rūkymo. Šios apelianto versijos pirmosios instancijas teismas netyrė, nors šis argumentas bu­vo nurodytas E. A. G. skunde, kurį nagrinėjo apylinkės teismas. Pir­mo­sios instancijos teismas nesiaiškino, ar ši aplinkybė buvo, ar pareiškėjas ją deklaravo poli­cijos pareigūnams, ar ji turėjo įtakos alkotesterio parodymams. Byloje ne­buvo apklaustas ekspertas, kuris galėtų paaiškinti, per kiek laiko žmogaus organizme suma­žėja alkoholio koncentracija (pro­milių kiekis). Administracinio nusižengimo byloje nėra ape­lian­tą sustabdžiusių ir pažeidimą užfiksavusių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, jie nebu­vo apklausti teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių ob­jektyvių aplin­ky­bių, kurios galėtų pa­tvir­tinti arba paneigti apelianto keliamą versiją bei pašalinti abejones dėl sumažėjusių pro­mi­lių kie­kio. Įvertinus išdėstytas aplin­ky­bes, pripažinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį teisėta ir pa­grįsta, nėra jokio objektyvaus pagrindo.Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra priimamas galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Ka­dan­gi apylinkės teismas netyrė įro­dymų ir neatliko jokių veiksmų siekiant išsiaiškinti galimai pa­da­ry­to pažeidimo aplinkybes, todėl juos visapusiškai įvertinus aukštesnės instancijos teismui, būtų atim­ta galimybė šį spren­di­mą apskųsti apeliacine tvarka, kas nepagrįstai suvaržytų admi­nis­tra­ci­nėn atsakomybėn traukiamo asmens procesines teises ir lemtų šiurkštų proceso teisės pa­žeidimą.Administracinių nusižengimų bylų teisenos paskirtis – greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsa­miai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius as­me­nis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtik­rin­ti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis), lemia tai, jog šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas privalo iš naujo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kartu įvertinti ir ape­­lia­ciniame skunde išdėstytus argumentus, tam, kad teismo sprendimo motyvai sudarytų prie­laidas as­meniui veiksmingai pasinaudoti įstatymo garantuojama apeliacijos teise. Todėl ape­lia­cinės ins­tan­cijos teismas, vengdamas iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo bylą nagrinėsiančio apy­linkės teismo sprendimui, šiame nutarime išsamiau apie E. A. G. gali­mai padarytą pažeidimą nepa­sisako.Dėl aukščiau nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo priimta nutartis naikinama, o E. A. G. administracinio nusižengimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

E. A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą E. A. G. atžvilgiu nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Preikšas