Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Gailiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Telšių rajono apylinkės teismo 2012-10-22 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d., 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn.; 2) Telšių rajono apylinkės teismo 2014-01-24 nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 d. - 5 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. bausmęs subendrinus su 2012-10-22 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėn., bausmė atlikta; 3) Telšių rajono apylinkės teismo 2016-01-04 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., pritaikius BK 64¹ str. - 4 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant dirbti po 20 val. per mėnesį, kuri Telšių rajono apylinkės teismo 2016-02-18 nutartimi pakeista į 13 MGL (489,58 eurų) dydžio baudą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. 2016 m. birželio 11 d., apie 23:00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.47 promilių girtumas), K. J. bute, adresu: (duomenys neskelbtini), tarp jo ir K. J. kilusio konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą rankos kumščiu sudavė K. J. į veido sritį (nosies srityje) bei ne mažiau kaip dešimt kartų rankos kumščiais sudavė į įvairias kūno vietas, tuo K. J. padarydamas nosies kaulo lūžį ir taip nesunkiai sutrikdė K. J. sveikatą.

Kaltinamasis M. R., apklaustas kaip įtariamasis, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad atvažiavo pas seserį A. R. į namus, kur taip pat buvo M. U., K. J.. Jis kartu su ten buvusiais K. ir M. vartojo alkoholinius gėrimus. K. pradėjo sakyti, kad jis (M. R.) yra nepageidaujamas šiuose namuose ir nenori, kad jis pasiliktų, todėl tarp jo ir K. kilo žodinis konfliktas. Su K. pradėjo pyktis ir jo sesuo. Sesei ir K. išėjus į virtuvę, jis liko kambaryje su M. U., kai išgirdo virtuvėje triukšmą. Atėjusi sesuo A. R. pasakė, kad K. J. apie penkis kartus trenkė jai į galvos sritį, todėl būdamas girtas jis (M. R.) susinervino ir su K. apsistumdė rankomis. Buvo girtas, nelabai prisimena, bet jam atrodo, jog vienu metu vienas kitam sudavė smūgius. Kuris pirmas sudavė, neatsimena. Jis pripažįsta, kad kelis kartus trenkė K. į veido sritį, galbūt dėl to galėjo lūžti nosis, bet K. J. jį smaugė už kaklo, apibraižė su nagais krūtinę, veidą, sudavė nemažą kiekį smūgių. Abu su K. buvo girti ir abu vienas kitam sudavė daug smūgių rankomis į įvairias kūno vietas. Su peiliu ar dar kokiu nors daiktu negrasino ir nė vienas iš jų jokių peilių neturėjo. Savo kaltę pripažįsta ir gailisi. Žalą teritorinei ligonių kasai atlygino (b. l. 114, 117-119).

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis K. J. parodė, kad 2016-06-11, apie 23 val. pas jį į namus atėjo sugyventinės brolis M. R.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau su juo susiginčijo, nes norėjo, kad jis eitų namo. Žodinio konflikto metu M. R. sudavė jam smūgius į įvairias kūno vietas, tuo metu ir galėjo nuo smūgio lūžti jo nosis. Kuris pirmas trenkė, nepamena. Pretenzijų M. R. neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 16, 20, 22-24).

Liudytoja A. R. parodė, kad 2016-06-11 buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Su ja dar namuose buvo jos sugyventinis K. J. ir jų mažamečiai vaikai. Namuose dar buvo M. U.. Sugyventinis su Martynu kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau į svečius atėjo ir jos brolis M. R.. Bebūnant kambaryje ir vartojant alkoholinius gėrimus tarp sugyventinio ir brolio M. R. kilo žodinis konfliktas, todėl jie pradėjo pyktis ir susistumdė. Po šito K. nuėjo į virtuvę ir iš paskos nuėjo ir ji, norėjo pasikalbėti, kad nesipyktų su broliu M. Besikalbant virtuvėje su K., jis būdamas girtas trenkė jai iš delno kelis kartus, kadangi ji jam priekaištavo dėl brolio. Po šito grįžo į kambarį ir broliui pasakė, kad sugyventinis kelis kartus trenkė jai į veido sritį. Kai į kambarį atėjo jos sugyventinis, brolis jo paklausė, kodėl trenkė jai. Tarp jos brolio ir K. kilo žodinis konfliktas, kurio metu abu apsistumdė rankomis. Ji tik matė kaip jie apsistumdė ir kad vienas kitam sudavė daug smūgių į įvairias kūno vietas. Kur tiksliai ir kiek kartų jie vienas kitam sudavė, nematė, nes išėjo į kitą kambarį (b. l. 26, 28, 29-30).

Liudytojas M. U. parodė, kad yra geras K. J. draugas. Pas jį atvyko apie 20-21 val., norėjo atvažiuoti į svečius. Atvažiavo pas juos adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo K. ir jo sugyventinė A. R. ir jų bendri du vaikai. Jis kartu su K. J. kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus, kai pas K. J. taip pat atėjo ir M. R.. Jiems visiems begeriant K. J. norėjo, kad M. R. eitų į namus, todėl tarp jų abiejų prasidėjo žodinis konfliktas. K. su M. apsistumdė tarpusavyje. K. ir A. nuėjo į virtuvę. Jis girdėjo, kad A. su K. barėsi. Kas ten vyko, nematė, nes buvo kitame kambaryje. A. verkdama parėjo iš virtuvės ir kažką pasakė M. R.. Parėjus K. vėl prasidėjo žodinis konfliktas tarp K. ir M. R.. Konflikto metu abu kartu pradėjo muštis, vienas kitam sudavė daug smūgių į įvairias kūno vietas. Kai vyko muštynės, vaikai miegojo kitame kambaryje ir nieko negirdėjo bei nematė (b. l. 32).

Iš 2016-06-12 apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Nuotraukose užfiksuotas bendras įvykio vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambario vaizdas bei namo laiptinėje ant laiptų esančių rausvų dėmių (panašių į kraują) vaizdas (b. l. 10-14).

Iš alkotesterio parodymų kvitų matyti, kad 2016-06-11, 23 val. 38 min. M. R. nustatytas 2,47 promilių girtumas, o 23 val. 43 min. K. J. nustatytas 1,64 promilių girtumas (b. l. 18, 107).

Iš specialisto išvados Nr. G 1245/2016(03) matyti, jog K. J. nustatytas nosies kaulų lūžis. Sužalojimas padarytas sumušus nosį buku daiktu, galimai, suduodant kumščiu. K. J. padarytas nosies kaulų lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 40).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad M. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarp jo ir K. J. kilusio konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą rankos kumščiu sudavė K. J. į veidą nosies srityje, taip pat ne mažiau kaip dešimt kartų rankos kumščiais sudavė K. J. į įvairias kūno vietas, tuo K. J. padarydamas nosies kaulo lūžį ir taip nesunkiai sutrikdė K. J. sveikatą, todėl veika kvalifikuota pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį teisingai, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Motyvuojamoji dalis

M. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. M. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, neišnykus teistumui, anksčiau taip pat teistas už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus, niekur nedirba. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus arešto bausmę. Bausmės trukmė nustatytina atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes.

Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (LR BK 64¹ str.).

M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 121).

Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 40,42 Eur turtinės žalos yra atlygintas (b. l. 58), todėl žalos atlyginimo klausimas nespręstinas (b. l. 48-52, 58, 59).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, LR BK 64¹ straipsniu, teismas

nusprendė:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę ir Telšių rajono apylinkės teismo 2016-01-04 baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą 6 mėn. viešųjų darbų bausmę, kuri Telšių rajono apylinkės teismo 2016-02-18 nutartimi pakeista į 13 MGL (489,58 eurų) dydžio baudą, subendrinti visiško sudėjimo būdu ir M. R. galutinę subendrintą bausmę paskirti areštą 30 (trisdešimčiai) parų ir 13 MGL (489,58 eurų) dydžio baudą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. R. faktinio sulaikymo bausmės atlikimui.

M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti M. R., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.