- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-16
- Bylos Nr.
- 2S-1298-460/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00480-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- N. L.
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1298-460/2013
Teisėja Vida Butanavičiūtė (Proceso Nr. 2-42-3-00480-2012-8)
NUTARTIS
2013 m. rugsėjo 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. L. (apelianto) atskirąjį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-280-799/2013 pagal atsakovo N. L. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
atsakovas N. L. 2013-04-10 kreipėsi į Šilalės rajono apylinkės teismą ir prašė išdėstyti Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-20-799/2013, patvirtintos taikos sutarties 4 (ketvirto) punkto įvykdymą dvidešimt keturiems mėnesiams, nustatant, kad atsakovas N. L. ieškovės L. L. atstovei pagal įstatymą D. L. turimą 4 303,81 Lt išlaikymo įsiskolinimą dengs kas mėnesį mokamomis 179,33 Lt dydžio įmokomis. Atsakovas nurodė, kad jo turtinė padėtis neleidžia tinkamai vykdyti susitarimo su ieškovės atstove pagal įstatymą D. L., kadangi jis turi kitą mažametį vaiką, kurį turi išlaikyti, turi mokėti ieškovės atstovei išlaikymą 400 Lt kas mėnesį, išlaikyti nuomojamą butą. Teigia, kad pragyvena iš 1 485 Lt atlyginimo. Kitų pajamų neturi. Su ieškovės atstove pagal įstatymą 2013 m. vasario 26 d. sudarymas taikos sutartį tikėjosi, kad įsiskolinimą jam padės padengti tėvai. Tačiau atėjus laikui mokėti įsiskolinimą, tėvai atsisakė padėti, todėl pirmos įmokos sumokėjimui paėmė paskolą. Atsakovas teigia negalintis sumokėti 4 303,81 Lt sumos per šešis mėnesius, todėl prašo išdėstyti šios įsiskolinimo sumos mokėjimą 24 mėnesiams.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė pagal įstatymą D. L. nesutiko su atsakovo prašymu ir prašė jį atmesti, nes jos pačios turtinė padėtis labai sunki, todėl ji nori įsiskolinimą atgauti per sutartą 6 mėnesių terminą. Jos pajamų šaltinis – 466,24 Lt dydžio motinystės pašalpa ir ieškovo mokamas 400 Lt išlaikymas dukrai. Be to, ji privalo atiduoti savo broliui 2 000 Lt skolą, kuriuos iš jo pasiskolino bylai dėl tėvystės nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi atsakovo N. L. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė. Nurodė, jog išdėstyti išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą dvidešimt keturiems mėnesiams, kai atsakovas gauna pakankamas pajamas gražinti įsiskolinimą per taikos sutartimi sutartus 6 mėnesius, o šią skolą atgauti turinti ieškovės atstovė 2 000 Lt sumą privalo grąžinti savo kreditoriui, reikštų abiejų šalių lygiateisiškumo, proporcingumo ir ieškovės atstovės pagal įstatymą teisėtų lūkesčių principų pažeidimą, todėl atsakovo prašymo netenkino.
Šalies argumentai
Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą. Juo prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartį ir perduoti klausima pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog po taikos sudarymo atsirado naujos ginčo išsprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės – (duomenys neskelbtini) N. L. gimė antras vaikas – sūnus G. L., t. y. N. L. atsirado papildoma išlaikymo prievolė. Teigia, kad teismo argumentas, kad ieškovės atstovės turtinė padėtis yra daug blogesnė nei atsakovo yra visiškai nepagristas. Tikina, kad sudarant taikos sutarti atsakovas net nenumanė, kad liks be žadėtos tėvų finansinės paramos. Priešingu atveju jis nebūtų prisiėmęs įsipareigojimo per toki trumpą laikotarpi, t. y. per šešis mėnesius išmokėti 4 303,81 Lt sumą, kadangi iš gaunamu pajamų jis vienas yra finansiškai nepajėgus kas mėnesi vaikui teikti 400 Lt išlaikymą bei vaiko motinai mokėti 717 Lt išlaikymo įsiskolinimo dalį. Visiškai nepagristai teismas nurodo, kad ieškovės atstovė pagal įstatymą D. L., turinti 2 000 Lt skolą savo broliui, todėl nori kuo greičiau atgauti atsakovo jai turimą 3 586,81 Lt įsiskolinimą ir negalinti laukti ilgą laiką. Teismas, nurodydamas, kad išdėsčius skolos išmokėjimą ilgesniam laikui bus pažeisti ieškovės atstovės teisėti lūkesčiai kuo greičiau atgauti atsakovo skolos sumą, kadangi iš jos ji turi padengti kreditoriui įsiskolinimą – savo broliui, pažeidžia prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principą, kadangi, kaip minėta anksčiau, teismas prioritetą suteikė menamam ieškovės atstovės kreditoriui, o ne atsakovo antro vaiko, kuriam būtinas atsakovo išlaikymas, interesams.
Atsiliepimas
Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Juo prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-280-799/2013 palikti nepakeistą, o atsakovo N. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog vaiko gimimas nebuvo faktinė aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti. Atsakovo argumentas, kad jis liks be žadėtos tėvų finansinės paramos yra nepagrįstas. Kadangi taikos sutarties pasirašymo metu apie tai nebuvo net užsiminta, atsakovas yra pilnametis, dirbantis, gaunantis nuolatines pajamas ir pats atsakingas už savo veiksmus ir sprendimus, todėl neturėtų remtis vien tik neva žadėta tėvų finansine parama.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria nutarta atsakovo N. L. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-20-799/2013 atsakovas N. L. ir ieškovės atstovė pagal įstatymą D. L. Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-02-26 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punktu susitarė dėl 4 303,81 Lt išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo išdėstymo šešių mėnesių laikotarpyje. Iš įsiskolinimo sumos atsakovas sumokėjo 717 Lt ieškovės atstovei pagal įstatymą. Likusi nesumokėta išlaikymo įsiskolinimo dalis –3 586,81 Lt.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, jog sudarant taikos sutartį 2013 m. vasario 26 d. atsakovas teismui teigė, kad balandžio antroje pusėje jam gims antras vaikas. Taigi, vaiko gimimas nebuvo faktinė aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti. Faktas apie antro vaiko gimimą taikos sutarties pasirašymo metu buvo žinomas. Tai reiškia, jog sudarydamas taikos sutartį bei aptardamas jos sąlygas apeliantas privalėjo įvertinti, ar būsimo vaiko gimimas įtakos jo prisiimamas prievoles. Taigi po vaiko gimimo apeliantas remtis tuo, kad pasikeitė faktinės aplinkybės – gimė vaikas, neturi jokio pagrindo, kadangi apie tai jam buvo žinoma (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
Aktualu pažymėti, jog apeliantui jau esant iškeltai civilinei bylai Nr. 2-20-799/2013 dėl vaiko tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, tačiau dar prieš taikos sutarties su atsakove sudarymą – 2013-01-10 buvo suteiktas 2 328,75 Lt kreditas baldams įsigyti (b. l. 10). Tą patvirtina vartojimo sutartyje nurodytas prekės pavadinimas „baldai“ bei tarpininkė – UAB „Ingada“ – baldų projektuotoja ir gamintoja. Vadinasi apelianto finansinė padėtis kredito gavimo metu buvo stabili ir gera, kadangi kreditus suteikiančios įmonės patikrina kreditų gavėjų finansines galimybes. Be to, gaudamas kreditą apeliantas turėjo įvertinti savo galimybes, racionaliai priimti sprendimus, kadangi žinojo bei privalėjo suprasti, kad taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus privalės vykdyti. Pabrėžtina, jog apeliantas jau 2012-12-08 teismo posėdžio metu apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-20-799/2013 dėl vaiko tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo pareiškė, kad bylą nori užbaigti taikos sutartimi. Byloje įrodymų apie tai, jog apeliantui įsigyti baldus buvo gyvybiškai svarbu, nepateikta (CPK 178 straipsnis).
Vienas iš pagrindinių apelianto argumentų yra tas, kad jis taikos sutarties įvykdymui neteko tėvų finansinės paramos. Šiuo aspektu svarbu yra tai, jog CK 6.257 straipsnyje nustatyta, jog skolininkas, pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas. Tai reiškia, jog apeliantas, tvirtindamas, kad tėvai buvo pažadėję teikti jam finansinę paramą, tačiau vėliau atsisakę, pats yra atsakingas už tinkamą prievolės įvykdymą ir negali tikėtis gauti tam tikrų jam naudingų nuolaidų.
Negalima nepaminėti to, kad byloje apeliantas iš viso nepateikė jokių duomenų apie savo pajamas. Tik iš civilinės bylos Nr. 2-20-799/2013 galima matyti, jog apeliantui už ne pilnai dirbtą 2012-rugsėjo mėnesį išmokėta 1 415,88 Lt (b. l. 54). Naujesnių duomenų apie savo pajamas, išskyrus atskirajame skunde deklaruojamą 1 485 Lt sumą, apeliantas teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nėra pateikta jokių duomenų ir iš 2012-06-09 nuomos sutarties pagrindu kylančių prievolių įvykdymą (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis) (b. l. 5). Apeliantas tik deklaratyviai nurodo, kad moka 250 Lt per mėnesį nuomos mokestį, tačiau jokių rašytinių įrodymų, kad realiai sumokėjo minėtą nuomos mokestį, nepateikia.
Apibendrindamas, kas anksčiau išdėstyta, teismas mano, jog apeliantas teismui nepateikė reikšmingų duomenų, kuriuos išanalizavus ir įvertinus būtų galima manyti, kad jo turtinė padėtis po taikos sutarties sudarymo pasikeitė iš esmės ir apie tai apeliantas negalėjo numanyti, tikėtis bei imtis atitinkamų veiksmų racionaliai naudoti savo finansines lėšas. Be to, jeigu apeliantas su taikos sutarties sąlygomis sutiko rizikuodamas ir tik norėdamas ją sudaryti bet kokia kaina, turi prisiimti iš to išplaukiančias pasekmes, kadangi suteikus apeliantui jo prašomą lengvatą – vykdymo išdėstymą, neproporcingai būtų pažeistos išlaikymo gavėjos teisės bei jos teisėti lūkesčiai, o apeliantui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas.
Kiti apelianto argumentai neturi jokios teisinės reikšmės teisingam, bylos išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.