Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Ingrida Krušienė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėda, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Palanga, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai: 2025-09-10, apie 13 val., ties namu (duomenys neskelbtini), Palangoje, vairuodamas automobilį „Suzuki SX4 4WD MT“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į pakelės griovį ir automobilio kairės pusės veidrodėliu ir priekiniu bamperiu kliudė namą juosiančią tvorą ir prie jos augančią pušį, apgadino tvorą, išvertė medį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, policijos pareigūnų iškviestas ir 17.28 val. atvykęs į įvykio vietą vengė, neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

V. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2025-09-10, apie 12:30 - 13 val., jam priklausančiu automobiliu „Suzuki“, v. n. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo parduotuvės „Aibė“, Užkanavės g. 46, Palanga, link namų. Važiuojant (duomenys neskelbtini) tak., ties namu pažymėtu (duomenys neskelbtini), nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, nuvažiavau nuo kelio į pakelės griovį ir automobilio kairės pusės veidrodėliu ir bamperiu kliudė namą juosiančią tvorą ir šalia augančią pušį ir juos apgadino. Po įvykio iš automobilio neišlipo, sustresavo ir nusprendė iš įvykio vietos važiuoti namo, (duomenys neskelbtini), Palanga. Grįžęs namo, ėjo darbuotis į kiemą, darbuojantis nusprendė išgerti alaus, išgėrė du buteliukus 0.33 l. talpos alaus, tada atsidarė trečia buteliuką ir pradėjo jį gerti, kai prie jo atėjo mama ir pasakė, kad nueitų pas kaimynus atlyginti žalą. Nuo įvykio buvo praėjusios 4-5 valandos. Kiek žino, mamai paskambino kaimynai ir pasakė, kad vairuodamas jis padarė žalą jų tvorai ir šalia augančiam medžiui. Tada nuėjo į (duomenys neskelbtini), Palanga. Priėjęs pamatė, kad pas kaimynus yra atvykęs policijos ekipažas. Policijos pareigūnas nurodė, kad turi pasitikrinti blaivumą po eismo įvykio, tačiau jis atsisakė tikrintis, nurodė, kad automobilį vairavo ne jis. Policijos pareigūnai kelis kartus siūlė tikrintis neblaivumą, tačiau tą daryti jis atsisakė. Atlygino kaimynams, padarytą žalą, sumokėdamas jiems 500 eurų. Tada 2025-09-22 atvyko pats į Palangos miesto policijos komisariatą ir pripažino padaręs nusikalstamą veiką, įvykio vietoje pamelavo pareigūnams, nes buvo vartojęs alkoholio ir bijojo prisipažinti dėl sukelto eismo įvykio. Dėl tos pačios priežasties atsisakė ir pasitikrinti neblaivumą. Dėl šio įvykio labai gailisi (e. b. l. 61-64).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais bei teismo ištirtais įrodymais:

Tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo patvirtina, kad 2025-09-10 Klaipėdos apskrities VPK Palangos m. PK buvo gautas pranešimas PRĮR ROIK: 0125000535737, jog 2025-09-10, apie 15:30 val., Palangoje, (duomenys neskelbtini), namo savininkai pastebėjo apgadintą namo tvorą ir medį. Šalia pamestas valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Pareigūnams nuvykus į įvykio vietą, policijos duomenų Polis II pagalba nustatyta, kad valstybinis numeris priklauso V. S. vardu registruotam automobiliui. Paskambinus V. S. atėjo į įvykio vietą ir teigė, kad automobilio jis nevairavo, o vairavo nepažįstamas asmuo, su kuriuo kartu šventė. Paklausus, kur yra automobilis, šis nurodė, kad nežino. Automobilis V. S. gyvenamosios vietos adresu ir aplinkinėse gatvėse nepastebėtas. Bendraujant su V. S., nuo jo sklido alkoholio kvapas, bet pasitikrinti neblaivumą jis kategoriškai atsisakė, teigdamas, jog jis nevairavo. Dėl šio įvykio buvo užregistruotas eismo įvykis Nr. 07-25-9646223 ir pradėta administracinio nusižengimo byla ROIK: 25284698328 pagal ANK 426 str. 1d. Tyrimo metu, 2025-09-22 paskambinus V. S., šis atvyko į Palangos m. PK ir paaiškino, kad jam priklausantį automobilį „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2025-09-10 vairavo ir eismo įvykį, kurio metu apgadino (duomenys neskelbtini) namą juosiančią tvorą ir pušį, sukėlė jis pats. Pasak V. S. 2025-09-10, apie 13:00 val., (tikslaus laiko nepamena) jam važiuojant (duomenys neskelbtini) taku, Palangoje nesuvaldė automobilio ir ties (duomenys neskelbtini), nuvažiavęs į pakelės griovį automobilio kairės pusės veidrodėliu ir priekiniu bamperiu kliudė namą juosiančią tvorą ir prie jos augančią pušį ir apgadino. Automobilį vairavo blaivas. Po eismo įvykio patyrė stresą, todėl išsigandęs išvažiavo namo. Grįžęs namo, stresui numalšinti, išgėrė keturis butelius 0,33 l talpos alaus „Vilniaus“, nefiltruotas šviesus, 5,2 laipsnių stiprumo. Maždaug po keturių valandų pas jį atėjo mama ir liepė nueiti pas kaimynų, kuriems padarė žalą. Pasiėmęs pinigų, nuėjo pas kaimynus į (duomenys neskelbtini) takas 4. Einant matė, kad prie kaimynų namo yra atvykusi policija, todėl nusprendė pameluoti pareigūnams, kad jo automobilį vairavo jo pažįstamas, kurio duomenų nenurodė. Taip pasakė, nes buvo vartojęs alkoholio ir bijojo prisipažinti dėl sukelto eismo įvykio. Dėl tos pačios priežasties atsisakė pasitikrinti blaivumą. Padarytą žalą atlygino. Kaimynui, kurio duomenų nežino, padavė 500 eurų (penkis šimtus eurų), kaimynui suma tiko ir jis pinigus paėmė. Pasak V. S. eismo įvykio metu apgadino ir savo automobilį „Suzuki“(e. b. l. 1-2).

2025-09-10 neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad nustačius neblaivumo požymius V. S. atsisakė tikrintis neblaivumą (e. b. l. 21).

AB „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „SUZUKI SX4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. S. (e. b. l. 36).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų duomenų visumą, kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis 2025-09-10, apie 13 val., ties namu (duomenys neskelbtini), Palangoje, vairuodamas automobilį „Suzuki SX4 4WD MT“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į pakelės griovį ir automobilio kairės pusės veidrodėliu ir priekiniu bamperiu kliudė namą juosiančią tvorą ir prie jos augančią pušį, apgadino tvorą, išvertė medį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, policijos pareigūnų iškviestas ir 17.28 val. atvykęs į įvykio vietą vengė, neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. T. y., jis vairavo motorinę transporto priemonę, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, todėl jo padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

V. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, yra neteistas, baustas administracine tvarka. Aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nenustatyta, vadinasi kaltinamasis suvokė savo nusikalstamo elgesio pasekmes ir jo elgesys nebuvo atsitiktinis. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, tai rodo, kad jis savo poelgį vertina neigiamai. Dėl padaryto nusikaltimo sunkių pasekmių nekilo. Kaltinamasis nurodo vienas auginantis nepilnametį vaiką, yra bedarbis, kitų neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta, sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant didesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas šios bausmės minimumas.

Kaltinamasis V. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis prašo leisti baudą sumokėti per 24 mėnesius. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį, būtent teismas nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Tačiau nustatytų bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant juos tik su kaltinamo asmens interesais ir pageidavimais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Todėl atsižvelgiant į bausmės tikslus ir paskirtį, skiriamos baudos dydį, tai, kad kaltinamasis nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jam turėtų būti nustatytas toks ilgas baudos sumokėjimo terminas, tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba, baudžiamuoju įsakymų skiriamą baudą nustatoma sumokėti per aštuoniolika mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kaltinamasis privalo sumokėti baudą iki termino pabaigos ją mokėdamos dalimis arba visą sumą iš karto.

Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tą atlikti vairuotojas prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023).

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Šiuo atveju V. S. galis vairavo motorinę transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, tačiau po to, kai pasišalino iš eismo įvykio vietos, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį, ir atvykus policijos pareigūnams tikrinimo metu, nustačius jam neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminui, didesniam nei sankcijos minimumas, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-09-29.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininkui priklausančio turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad automobilis yra būtinas nusikalstamai veikai padaryti pagal BK 281¹ straipsnį, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs sukelti eismo įvykio ir vartoti alkoholio iki aplinkybių nustatymo. Todėl kelių transporto priemonė, vertinant BK 72 straipsnio aspektu, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, dėl ko tokiu atveju privaloma skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-171-387/2022).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo atveju automobilis „SUZUKI SX4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra V. S., yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė. Kadangi minėtos transporto priemonės savininkas yra pats kaltinamasis, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto – automobilio „SUZUKI SX4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2025-09-25 nutarimu V. S. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į turtą – keleivinį automobilį „SUZUKI SX4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatant nuo 2025-09-25 iki 2026-02-25, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos. Įvykdžius baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, – laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti bausmę 75 MGL, t. y., 3 750 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti – 50 (penkiasdešimties) MGL, t. y. 2500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Nustatyti, kad nurodytą baudą V. S. savanoriškai privalo sumokėti per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui (S. Daukanto g. 8., Klaipėda) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025-09-29.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, V. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „SUZUKI SX4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam V. S. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Po to kardomąsias priemones panaikinti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2025-09-25 nutarimu V. S. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „SUZUKI SX4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo, po to laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.