- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-30
- Bylos Nr.
- 1S-240-348/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- K. B.
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo K. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 95-11 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam K. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 187 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta 17 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2005 m. gegužės 29 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 29 d.2018 m. sausio 29 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis K. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį ir patvirtinti 2018 m. sausio 29 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-11 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Nuteistojo teigimu, apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta. Apeliantas pažymi, kad jau nuo 2018 m. vasario 28 d. jam yra galimybė taikyti lygtinį paleidimą be intensyvios priežiūros, tačiau įvertinęs, tai, jog jis atlieka laisvės atėmimo bausmę nuo 2005 m. gegužės 29 d., prašė taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Anot apelianto, lygtinis paleidimas, tai nėra atleidimas nuo bausmės, asmuo yra intensyviai stebimas, prižiūrimas.Skundo autorius pažymi, kad Komisija, objektyviai įvertinusi visas aplinkybes, pritarė jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Anot apelianto, nuteistasis neturi pareigos dalyvauti socialinės reabilitacijos užsiėmimuose, mokytis bendrojo lavinimo ar profesinėje mokykloje, dalyvauti bet kokiuose kituose pataisos namuose organizuojamuose užsiėmimuose, kursuose ir panašiai. Toks asmens elgesys turi būti vertinamas kaip jo iniciatyva ir noras keisti gyvenimo būdą bei daugiau nenusikalsti.Taip pat skunde nurodo, kad teismas negali atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą dėl praeities elgesio. Be to, ankstesnių nusikaltimų skaičius, jų sunkumas nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir netgi neišnyksta atlikus bausmę. Nuteistasis pažymi, jog yra atlikęs beveik 13 metų laisvės atėmimo bausmės. Neatlikta bausmės dalis – mažiau nei 4 metai 4 mėnesiai. Vien tik nusikaltimo sunkumas ir likęs neatliktos bausmės laikas nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo metu nuteistasis supranta savo padarytas klaidas, pripažįsta kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Svarbiausias to įrodymas yra 2014 m. balandžio 30 d. pasirašyta susitaikymo sutartis su nukentėjusiąja D. O.. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltės pripažinimas bei galėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis už kurias jis atlieka bausmę. Todėl žengdamas žingsnį susitaikymo su nukentėjusiąja link, jis jau buvo įvertinęs atliekamos bausmės prasmę ir prisiėmęs visą atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas. Be to, šios aplinkybės rodo, kad pritaikius lygtinio paleidimo institutą nebus pažeisti nukentėjusiosios interesai. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, 42 balai pagal „OASys“ vertinimo metodiką. Ši rizika nuosekliai mažėja, be to didžiąją dalį balų sudaro statiniai, kurių jis jokiomis priemonėmis pakeisti negali. Apeliantas pažymi ir tai, kad nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. nėra baustas drausminėmis nuobaudomis. Apeliantas, suprasdamas galinčias kilti problemas, daugiau nei 6 metus lankosi pas psichologę. Taip pat lanko kitus užsiėmimus, kreipėsi į C. nuteistųjų konsultavimo centrą. Šiuo metu dirba ir moka susidariusias skolas. Be to, skundo autorius nurodo, kad iš tarptautinių teisės aktų seka, jog lygtinis paleidimas yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui. Nuteistojo K. B. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. B. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo K. B. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad nors ji ir sumažėjo, tačiau visgi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 42 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad Komisija pritarė lygtinio paleidimo taikymui, tačiau teismas pažymi, kad atliekant nuteistojo elgesio pokyčių vertinimą, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant – nesuteikiant joms jokio prioriteto, t. y. vertinant jas ir kitų nuteistojo asmens byloje esančių, jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, be viso ko, nustatytų ir teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad Komisijos nutarime konstatuotos išvados teismo neriboja. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymima, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriamas K. B. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus. Skunde pagrįstai pažymima, kad tai yra statinis veiksnys, kurio nuteistasis negali pakeisti. Tačiau kaip matyti iš pateiktos medžiagos jam yra nustatyta ir 7 dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis dar gali mažinti. Be to, iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad šis teistumas K. B. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo ne kartą teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad praeityje nuteistajam buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto. Nors buvę nuteistojo teistumai ir negali būti laikomi absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą K. B., kadangi jie jau būna įvertinti asmeniui skiriant bausmę, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad ankstesni jo nusikaltimai Socialinio tyrimo išvadoje priskiriami jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti kriminogeniniams veiksniams. Pagrįstai nuteistasis skunde akcentuoja, kad jis nors ir buvo baustas drausminis nuobaudomis, tačiau tai buvo labai seniai ir jos yra negaliojančios. Tačiau pateikti duomenys rodo, kad per bausmės atlikimo laiką K. B. padarė net 36 vidaus tvarkos pažeidimus, už ką 28 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Teisėjų kolegijos nuomone, nors minėtos nuobaudos nėra galiojančios, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Be to, pažymima, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių pradėjo nepažeidinėti tik tuomet kai artėjo lygtinio paleidimo taikymo galimybė. Skunde apeliantas akcentuoja, kad padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas bei neatliktos bausmės dydis, jokiu būdu negali būti pripažįstami pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visas aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį K. B. aplinkybių nepakanka daryti neabejotinai išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skunde nuteistasis cituoja jam palankias teismų nutartis, tačiau kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai, kuriuos skunde cituoja apeliantas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis K. B. padarė pakankamą pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jis lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priėmė pagrįstą sprendimą, todėl nepažeidė nei nacionalinės, nei tarptautinės teisės aktų. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo K. B. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo K. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos.