Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovei I. S., ieškovės atstovei – advokatei M. S. , institucijos, teikiančios išvadą byloje, Klaipėdos miesto Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui E. K., institucijai, teikiančiai išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo ir nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra jai (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus N. S. biologinis tėvas, o vaikas yra jo sūnus. Tėvystei patvirtinti prašo skirti DNR ekspertizę. Priteisti iš atsakovo kas mėnesį po 100,00 Eur nepilnamečio sūnaus išlaikymui, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki jo pilnametystės.

Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį visiškai palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) besimokydama Klaipėdos verslo ir paslaugų mokykloje susipažino su E. K.. Jie nusprendė kartu gyventi, vesti bendrą ūkį, išsinuomojo butą. Gyvenant kartu ieškovė pradėjo lauktis, o (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus. Atsakovas į nėštumą reagavo gerai, pasikeitė jo elgesys, prieš tai vartojęs alkoholį, tai daryti nustojo. Gimus vaikui, jie gyveno kartu, tačiau praėjus maždaug 2 metams po vaiko gimimo, atsakovas buvo suimtas už atliktą nusikalstamą veiką. Nurodė, kad atsakovas iki sulaikymo apie 5 metus slapstėsi, todėl ji tvarkydama vaiko gimimo dokumentus tėvo nenurodė. Išsiskyrimas įvyko ieškovės iniciatyva, ji jam neatsakinėjo į iš įkalinimo įstaigos siųstus laiškus. Sulaikytas E. K., viename iš jai siųstų laiškų rašė, kad ieškovė sutvarkytų visus dokumentus, susijusius su vaiko tėvystės įregistravimu, tačiau tuo metu ji dirbo ir neturėjo laiko. Po atsakovo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, su juo bendravo labai nedaug, tačiau E. K. kategoriškai nesutiko su tėvystės vaikui nustatymu, dabartinio jo adreso nežino, anksčiau atsakovas gyveno pas mamą.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į paskirtą teismo posėdį neatvyko. Teismas 2015-06-23 ieškovės ieškinį su priedais išsiuntė atsakovui paštu ieškinyje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) ir įpareigojo per 14 dienų terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovo tėvai procesinius dokumentus priimti atsisakė ir nurodė, kad E. K. šiuo adresu negyvena (b. l. 18). Patikrinus Gyventojų registro duomenis nustatyta, kad E. K. gyvenamosios vietos nedeklaravęs (b. l. 19), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis – nedirba (b. l. 20). 2015-08-13 nutartimi atsakovui paskelbta paieška. Paieškos metu surastas ir 2015-09-13 apklaustas E. K. nurodė gyvenantis (duomenys neskelbtini), jam įteiktas šaukimas atvykti 2015-09-24, 10.00 val., į Klaipėdos miesto apylinkės teismą pasiimti procesinių dokumentų (b. l. 28, 30). E. K. 2015-09-13 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog policijos pareigūnų apie ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo žino (b. l. 29). Pranešimai dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo dar kartą siųsti 2015-09-28, 2015-10-13, tačiau atsakovui procesiniai dokumentai neįsiteikė, palikti pranešimai (b. l. 35-36), todėl teismas 2015-11-16 nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje, pripažino E. K. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Šaukimai į 2015-12-28 posėdį liko neįteikti (b. l. 43, 44, ). Pakartotinai neįteikus atsakovui siųstų procesinių dokumentų, teismas 2015-12-30 nutartimi skyrė atsakovui E. K. baudą ir nutarė atvesdinti atsakovą į 2016-01-26 teismo posėdį (b. l. 48). E. K. į 2016-01-26 teismo posėdį neatvesdintas, todėl 2016-01-28 nutartimi teismas pakartotinai skyrė E. K. atvesdinimą (b.l. 56). Pakartotiniai siųstas pranešimas, atsakovo E. K. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), neįsiteikė (b. l. 62). Teisme gautas tarnybinis pranešimas, kuriuo Klaipėdos apskrities VPK vyriausiasis postinis A. L. paaiškino tai, kad nuvykus adresu į (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė T. D., kuri paaiškino, kad E. K. nepažįsta, minėtame bute gyvena nuo 2015 m. birželio mėn. (b. l. 64). Teismas, išnaudojęs visus būdus įteikti procesinius dokumentus atsakovui, juos įteikė viešo paskelbimo būdu (b. l. 69-70).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad apie nagrinėjamą bylą atsakovui yra žinoma, bet jis teismui nepateikė atsiliepimo, priešpriešinių įrodymų dėl ieškinio reikalavimų, vengė atvykti į teismą. Svarbu paminėti, kad teismas turi imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, t. y. siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo įmanoma per trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Kadangi byloje dalyvaujantys asmenys privalo sąžiningai naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje, nurodant nedalyvavimo priežastis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis teisėmis: rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, todėl darytina išvada, kad atsakovui buvo suteiktas pakankamas laikas pateikti atsiliepimą į ieškinį ar pateikti ieškinio reikalavimus paneigiančius leistinus rašytinius įrodymus ir dalyvauti teismo procese.

Nustatyta, kad atsakovas apie iškeltą bylą dėl tėvystės nustatymo iš išlaikymo vaikui priteisimo žinojo, apie posėdį jam pranešta tinkamai, CPK 130 str. nustatyta tvarka, todėl išskirtinai atsižvelgus į nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CK 3.146, 3.148, 3.149 straipsniai, CPK 6-8, 42, 56, 72, 246, 249 - 250 straipsniai).

Liudytoja E. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovės sesuo, atsakovo beveik nepažįsta, labai mažai apie jį žino. Matė du kartus, per krikštynas ir kada lankėsi pas seserį, tą kartą atsakovas buvo apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš seserį, todėl ji iškvietė policiją. Tuo metu vaikas jau buvo gimęs. Ieškovės su E. K. kartu bendraujančių mačiusi nėra, nes atsakovas jos vengdavo. Kada ji lankydavo seserį jo namuose dažniausiai nebūdavo. Kad atsakovas yra vaiko tėvas žino tik iš I. S. pasakojimų ir iš to, kad vaikas labai panašus į atsakovą, jis pats prisistatęs kaip N. S. tėvas jai nėra. Vienintelis kartas kuomet E. K. savo vaiką pripažino – krikštynų ceremonija.

Institucijos, ginančios vaikų interesus atstovė V. S. ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo palaikė. Atkreipė dėmesį tik į tai, kad prašoma priteisti išlaikymo suma yra per maža, kadangi MMA šiuo metu siekia 350 Eur, todėl turėtų būti priteistini 175,00 Eur, nes visgi, vaikas augs, jo poreikiai keisis ir tik didės. Mano, jog ieškinys yra pagrįstas, todėl turi būti patenkintas.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurio gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenyse apie motiną įrašyta I. S., o duomenų apie tėvą nėra (b. l. 6). (duomenys neskelbtini) Krikšto Sakramento pažymėjime N. S. tėvu nurodytas E. K. (b. l. 12). Pateiktos ir vaiko bei atsakovo foto nuotraukos, iš kurių matyti, kad atsakovas su vaiku bendravo, juo rūpinosi (b. l. 14-15). Iš atsakovo laiško, siųsto būnant laisvės įkalinimo įstaigoje, kurį teismui pateikė ieškovė, nustatyta, kad atsakovas siūlė I. S. sutvarkyti visus dokumentus, susijusius su tėvo pavardės vaikui suteikimu, laiške atsakovas prisipažįsta mylintis vaiką, rašo jo pasiilgęs (b. l.84-85).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. Pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (LR CK 3.148 str. 1 d.).

Ieškovė prašė teismo skirti ekspertizę vaiko N. S. tėvystei nustatyti. Kadangi atsakovas į teismo posėdžius nevyko, teismas neturėjo galimybės paskirti ekspertizės vaiko tėvystei nustatyti. Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (LR CK 3.148 str. 3 d.). Kadangi atsakovas apie pareikštą ieškinį žinojo, tačiau į bylos nagrinėjimą nevyko, teismas laiko, jog atsakovas atsisakė nuo ekspertizės ir teismas įvertinęs atsakovo procesinį elgesį, bei kitus byloje surinktus įrodymus tokį atsakovo atsisakymą vertina kaip vieną iš tėvystės įrodymų (CPK 185 str., 389 str.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog šalys nuo (duomenys neskelbtini) gyveno kartu, ir vedė bendrą ūkį. Ieškovei (duomenys neskelbtini) šalims gyvenant kartu gimė vaikas N. S.. Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad gimus vaikui atsakovas gyveno kartu su ieškove ir vaiku, su juo bendravo, kartu leisdavo laiką. N. S. krikštynos įvyko (duomenys neskelbtini), išduotame Krikšto Sakramento pažymėjime tėvu nurodytas E. K.. Tiek iš ieškovės, tiek iš liudytojos E. K. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, darytina išvada, jog atsakovas vaiką pripažino, Krikštynų ceremonijos metu pats prisistatė kaip tėvas. Byloje nėra jokių duomenų, kad šiai aplinkybei E. K. prieštarautų, be to atsakovo laiškas, siųstas iš įkalinimo įstaigos tik patvirtina, kad jis vaiku domėjosi, išreiškė rūpestį, siūlė ieškovei susitvarkyti vaiko tėvystės klausimus. Nesant duomenų, kad atsakovas nesutinka su pareikštais ieškovės reikalavimais, pripažintina, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko N. S. biologiniu tėvu yra atsakovas E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), o berniukas N. S., gimęs (duomenys neskelbtini) – jo sūnus.

Atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės, liudytojos E. K. paaiškinimus, į tai, kad atsakovas E. K. žinodamas apie teisme nagrinėjamą bylą, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius nevyko, laikytina, jog pilnai įrodyta, kad atsakovas E. K. yra ieškovės sūnaus N. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas (CK 3.146 str. 1 d., CK 3.148 str., CPK 185 str., 389 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo

Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šis kriterijus turi būti taikomas ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Pažymėtina, kad CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai yra turtinės asmeninės prievolės, kurių vykdymo atsisakyti negalima. Pažymėtina, kad sunki vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra pagrindas juos visiškai atleisti nuo išlaikymo prievolės, kadangi nepilnametis yra nedarbingas, tėvų teikiamas išlaikymas yra vienintelis jo gyvenimo šaltinis, todėl išlaikymas gali būti priteisiamas ir iš tėvų, kurie gauna minimalias pajamas ar jų neturi. Ta aplinkybė, kad atsakovas nepateikė duomenų apie savo pragyvenimo lygį ir kitus išlaikytinius, neatima atsakomybės ir prievolės rūpintis savo sūnumi.

Nustatyta, kad šiuo metu atsakovas jokio materialinio išlaikymo sūnui neteikia, visiškai juo nesidomi ir gera valia, neteisminiu būdu nepilnamečio vaiko nepripažįsta. Vaiką išlaiko pati ieškovė, kuri dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke - pardavėja, mėnesinis atlyginimas – 350,00 Eur (MMA). Išskaičius visus mokesčius ieškovei lieka apie 250 Eur, iš kurių 216 Eur reikalingi N. S. išlaikymui (b. l. 14). Ieškovė nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto bei transporto priemonių neturi (b. l. 9, 10). Nustatyta, kad ieškovė su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini) priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Už socialiniam būstui tenkančias komunalines paslaugas, šaltuoju metų laiku ieškovė moka apie 40,00 Eur dydžio sumą, sūnus lanko darželį, už kurį taip pat reikia mokėti. Atsakovas E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, Gyventojų registro pateikta informacija patvirtina, kad atsakovo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta - Klaipėdos m. (b. l. 10). Iš Sodros pažymos nustatyta, jog E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje nedirba (b. l. 20).

Ieškovė nurodo, jog vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra būtina apie 216 Eur. Sūnaus darželiui – 60,00 Eur, maistui -100,00 Eur, vaistams, vitaminams – 8,00 Eur, drabužiams ir avalynei -8,00 Eur, komunalinėms paslaugoms – 40,00 Eur (b.l.11).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, jog atsakovas nepateikė duomenų apie kitus jo išlaikytinius, jo gaunamas pajamas, ieškovės prašomas priteisti kas mėnesį išlaikymo N. S. dydis – po 100,00 Eur - teismo laikomas pagrįstu. Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė prašė teismo peržengti ieškinio ribas ir iš atsakovo priteisti 175,00 Eur išlaikymo dydį, tačiau teismas, atsižvelgdamas į šiuo metu esančius vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, daro išvadą, kad šio amžiaus vaikui, atsižvelgus į tai, kad jo mėnesiniam išlaikymui reikalingi 216,00 Eur, ir ieškovės prašoma priteisti suma yra pakankama, jo minimaliems poreikiams patenkinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Šiuo metu MMA yra 350 Eur, o 100 Eur per mėnesį išlaikymo vaikui iš vieno iš tėvų suma, objektyviai įvertinus nepilnamečio vaiko poreikius, jo amžių, abiejų šalių pragyvenimo lygį ir realų išlaikymo išieškojimą, teismo įsitikinimu, yra pakankama, kad būtų užtikrinamas minimalus vaiko vystymasis, todėl priteistina iš atsakovo nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (2015-06-10) prašoma suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis piniginėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. (CK 3.192, 3.194, 3. 196, 3.200 straipsniai). Visgi, ieškovei išaiškintina, kad pasikeitus vaiko poreikiams, šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal tėvo arba motinos arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba formą (CK 3.196, 3.198, 3.201 straipsniai).

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nustatyta, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 77 Eur žyminio mokesčio (41 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 36 Eur žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 7 d., 85 str. 3 p., 96 str. 1 d.). Ieškovei sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-654-15 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (b. l. 4-5), pažyma Nr. NTP-7-3370, patvirtina 165,02 Eur dydžio išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, todėl ieškinį patenkinus, šio dydžio suma taip pat priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271 ir 282 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Nustatyti, kad atsakovas E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra ieškovės I. S. sūnaus N. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o N. S. yra atsakovo E. K. sūnus.

Priteisti iš atsakovo E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2015-06-10 nepilnamečio sūnaus N. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį po 100,00 Eur (vienas šimtas Eur ir 00 ct) išlaikymui iki jo pilnametystės. Priteistas lėšas, atsižvelgus į infliaciją, kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti nepilnamečio N. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise jo motiną I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 77 Eur (septyniasdešimt septyni Eur) žyminio mokesčio.

Priteisti Valstybei iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 165 Eur už antrinę teisinę pagalbą išlaidų Valstybės naudai, kurią reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui išieškojimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.