Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, Aidai Dailidienei ir Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui, gynėjui advokatui P. M., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. J., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1971-01-12 Kaune, lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus: 1. 1988-05-11 Kauno miesto Panemunės rajono teismo pagal LR BK 146str.3d., 206str. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn., pritaikius LR BK 47¹str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2. 1995-03-14 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 86str.3d., 16str., 86str.3d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėn., paleistas 1999-05-26 lygtinai prieš terminą, 1996-04-11 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu neatlikta bausmės dalis sumažinta 1/3 ir skirta 1m. 11 mėn. laisvės atėmimo; 3. 2000-10-31 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 232¹⁰str.1d., 43str. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėn.. Pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1str.1d.1p., nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atleistas; 4. 2006-04-05 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 253str.1d. laisvės atėmimu 1 metams 8 mėn., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22str.1d., 178str.2d. ir 22str.1d., 129str.2d. 10 ir 11 p.p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis Š. J. 1989 m. vasario 11 d. apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas su savimi nelegaliai laikomą šaunamąjį ginklą - vienvamzdį, lygiavamzdį 16 mm kalibro, “ ZK” (rusiškos raidės) medžioklinį šautuvą Nr.14828, užtaisytą vienu 16 mm kalibro medžiokliniu šoviniu su 5 mm skersmens šratais, išdaužęs įėjimo durų apatinį stiklą, įsibrovė į A. Š. sodo namelį, esantį Kauno rajone, Gervėnupio kaime, sodo bendrijoje „Centrolitas“, (duomenys neskelbtini), o greta gyvenusiam E. P. išgirdus daužomo stiklo garsą ir priėjus prie minėto sodo namelio, tikslu patikrinti ar nedaromas nusikaltimas, Š. J., turėdamas tikslą nužudyti piliečio pareigas vykdantį E. P., nusitaikė į vietą už įėjimo durų viršutinio stiklo, kur pagal jo suvokimą turėjo būti E. P. gyvybiškai svarbūs organai - galva ir krūtinė, bei vieną kartą iš ne didesnio kaip 3,50 m ir ne mažesnio kaip 1,15 m atstumo tyčia iššovė į pastarąjį iš medžioklinio šautuvo, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių: dėl tamsiu paros metu buvusio blogo matomumo jis nepastebėjo, kad E. P. pasilenkė, ir todėl pataikė jam tik į viršugalvį bei nugaros viršutinę dalį, padarydamas du šautinius sužalojimus galvos plaukuotoje srityje kairėje pusėje ir nugaros kairėje pusėje, tai yra lengvą sveikatos sutrikdymą, o po šūvio pasišalino iš sodo namelio, t.y Š. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 10 p.

Kaltinamasis Š. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 1989-02-11 jis su E. U. ir R. P. iš Kauno miesto taksi automobiliu atvažiavo į Biliūno kolūkį. Iš Kauno jis atsivežė medžioklinį šautuvą, kurį buvo nusipirkęs Kauno autobusų stotyje iš nepažįstamo žmogaus už 50 rublių. Biliūno kolūkio gyvenvietėje alaus bare atsigėrė alaus. Po to trise su minėtu ginklu palei Kauno marias nuėjo iki Gervėnupio sodų. Einant palei Kauno marias nusprendė nueiti į sodus pasižiūrėti televizoriaus. Buvo savo motinos sode, kiek laiko ir ką veikė neprisimena. Apie 22 val. “Centrolito” kolektyviniuose soduose kartu su R. P. ir E. U. įsibrovė į sodo namelį, nes minėtame sodo namelyje norėjo pasižiūrėti televizorių, kadangi jo motinos sodo namelyje nebuvo elektros. Namelį pasirinko atsitiktinai. Kaip įsibrovė į sodo namelį neprisimena, bet stiklo tikrai nedaužė. Patekę į sodo namelį, iš karto pamatė, kad namelyje yra televizorius. Jie norėjo ramiai pasižiūrėti filmą. Įėjus į namelį, viskas vyko labai greitai. Kažkas iš draugų pasakė, kad kažkas ateina, pasirodė šviesos, kažkas pasakė „bėgam“. Neatsimena kur buvo padėjęs šautuvą, bet žino, jog visą laiką šautuvo rankose nelaikė. Šautuvas iššovė tuo metu, kai jis jį sugriebė, nes labai jautrus paleidimo mechanizmas. Šautuvo vamzdis buvo nukreiptas nuo jo ir jis specialiai į nieką nesitaikė bei nenorėjo į nieką pataikyti. Kokioje padėtyje šūvio metu buvo šautuvas ir kokiame aukštyje, jis neprisimena. Šautuvas atrodo iššovė į užuolaidą, girdėjo kaip dužo stiklas. Jis jokio žmogaus nematė, o matė tik šviesas. Po šūvio jis išėjo iš sodo namelio. Ar buvo sodo namelyje užsidegę žvakę, jis neprisimena, jokių daiktų pagrobti nesiruošė ir nieko sodo namelyje neėmė. Elektra sodo namelyje buvo, bet jie jos nedegė, nes nenorėjo, kad kas nors pamatytų ir trukdytų ramiai praleisti vakarą. Kai išbėgo iš sodo namelio, nematė, kad juos kas nors vytųsi ir neatsimena, kad E. P. būtų jiems grasinęs. Jis išgėrė nedaug ir girtas nebuvo.

Nors kaltinamasis Š. J. kaltu neprisipažino, jo kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiojo E. P. (pagarsinti parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui) bei liudytojų E. U., R. P., L. L., G. J., D. A., A. G. ir L. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais (1t. b.l. 4-7 ir 82-83), poėmio protokolu (1t. b.l. 8-10), balistinės ekspertizės aktu (1t. b.l. 32-36-vertimas 2t. b.l. 130), daiktinių įrodymų apžiūros protokolu (1t. b.l. 38-39), Teismo medicininės apžiūros aktais (1t. b.l. 41-42 ir 45), parodymų patikrinimo vietoje protokolais (1t. b.l. 84-85, 86-88, 2t. b.l. 27-32 ir 36-42), sodo namelio Nr. 64 apžiūros protokolu (2t. b.l. 79-84), apžiūros protokolu (2t. b.l. 87-91), specialisto išvada Nr. 4034/4035 (2t. b.l. 97-101), eksperimento protokolu (2t. b.l. 112-122), ekspertizės aktu (2t. b.l. 130-139).

Nukentėjusysis E. P. 2006-07-12 apklaustas teisme (2t. b.l. 19-22) parodė, kad, eidamas apžiūrėti sodo namelio, pasiėmė stiprią šviesą skleidžiantį halogeninį prožektorių, sodo namelyje buvo visiškai tamsu, televizorius įjungtas nebuvo, o iš sodo namelio vidaus girdėjosi ne mažiau kaip dviejų vyrų balsai. Jis iki sodo namelio ėjo neįjungęs prožektoriaus, teritorija iš dalies buvo apšviesta nuo E. P. namo įjungto apšvietimo. Sodo namelio viduje girdėjosi kažkoks bruzdėjimas, stumdymas, balsai, viduje buvusių vaikinų dialogas rišlus nebuvo, girdėjosi pasikartojantys pavieniai keiksmažodžiai, jis suprato, kad tai buvo pagėrę asmenys. Pradėjus lipti mediniais laiptais ir sustojus ties aikštele esančiomis durimis, sodo namelyje viskas nurimo, nesigirdėjo jokio garso, nes viduje buvę vaikinai girdėjo ir suprato, kad prie sodo namelio durų kažkas priėjo, todėl pastarieji pasislėpė. Jis prožektorių įjungė tik tuomet, kuomet užlipo laiptais ir norėjo pasižiūrėti į namelio vidų pro išdaužtą apatinių durų stiklą, prožektorių laikė atokiau nuo kūno, kairėje rankoje, nes bijojo, kad laikydamas prožektorių ties savimi, jis bus gerai matomas. Prožektoriumi švietė per langą stovėdamas prie durų, kurios buvo su keliais stiklais, tai truko neilgai apie 10-15 sekundžių. Galvodamas, kad stovėti priešais durų langą yra nesaugu, kadangi viduje vaikinai buvo girti, kad į jį gali mesti kokį nors daiktą ar dar ką nors padaryti, jis pritūpė, kai tik pritūpė, laikydamas įjungtą prožektorių pasilenkė į priekį, išgirdo šūvį iš vidaus. Patį prožektorių, kurį laikė rankose, galėjo laikyti tiek šiek tiek pakėlęs, kad jis matytųsi per viršutinį durų langą, tiek ir nuleidęs šiek tiek žemyn. Šūvio metu nuo durų lango jo veidas buvo apie 10-15 cm atstume. Po šūvio pajuto smūgį į galvos viršugalvį, atmetė galvą atgal, buvo toks jausmas, kad jam kažkas būtų vožęs per galvą, jį apglumino, pats šūvis buvo artimas, nes pasijautė lyg oro gūsis, lyg matė kažkokį žybsnį. Po šūvio ant galvos pribiro nedidelių degtuko galvutės dydžio stiklo šukių. Savo padėtį šūvio metu rodė kaip tyrimo metu, taip ir tuometinėje Kauno kriminalinėje laidoje “01 02 03”, kurios metu nupasakojo apie minėtos nakties įvykius bei parodė, kokioje padėtyje buvo šūvio metu, toje filmuotoje medžiagoje viskas tikslu, neabejoja, kad buvo šauta į jį, nes jei būtų likęs stovėti priešais duris ir nebūtų pasilenkęs, būtų gavęs šūvį tiesiai į krūtinę, duotu atveju pasilenkė instinktyviai, o be to buvo aišku, jog girti žmonės, kurie išgirdę jį nuščiuvo, gali imtis bet kokių veiksmų. Po šūvio atšoko į šoną bei nusirito ar nubėgo laiptais žemyn ir pasišalino iš matomumo zonos, nes bijojo pakartotinio šūvio, matė kelių žmonių šešėlius, šie žmonės peršoko tvorą už 20 ar 30 metrų nuo namelio. Neužilgo nuaidėjo dar vienas šūvis, intervalas tarp pirmo ir antro šūvio buvo apie 1,5 minutės. Jo nuomone antras šūvis buvo skirtas pagąsdinimui, šūvio krypties nenurodė. Po to per atstumą sekė minėtus vaikinus, pas vieną jų rankose matė kažką panašaus į šautuvą, sekė apie kilometrą. Vaikinams nusileidus į pakalnę, o jam stovint ant kalniuko, vienas iš vaikinų šūktelėjo, kad jei seks, tai į jį šaus. Pasakymą “jeigu dar seksi, mes į tave šausim” jis suprato kaip realų grasinimą. Vėliau sesers buvo nuvežtas į Viršužiglio kardiologinę reabilitacinę kliniką, esančią už kelių kilometrų nuo jo namo. Šalia klinikos gyvenęs chirurgas A. G. apiplovė žaizdas, dezinfekavo, nukirpo dalį plaukų, uždėjo tvarsčius bei pasakė, kad jam labai pasisekė, nes du šratai nuslydo kaukolės kaulo paviršiumi, chirurgas, atsakydamas į jo klausimą dėl stiklo šukių, paaiškino, kad sužalojimai yra šautiniai, paskui apžiūrėjęs dar petį, kur irgi buvo kažkoks įplyšimas, chirurgas liepė kitą dieną apsilankyti pas jį darbe. Kitą dieną jis pats kreipėsi į Kauno Pirmos tarybinės ligoninės traumatologinį punktą, kur buvo atliktos sužalotų vietų rentgeno nuotraukos, medikai pasiūlė kreiptis pas teismo ekspertizės medikus, kad jie užfiksuotų įvykį, kurio metu buvo panaudotas ginklas. Ekspertė nustatė, kad tai užsitraukusios žaizdos ir nieko ypatingo nėra, tokia buvo jos išvada. Kitą dieną ar dar po dienos buvo atvykę milicijos darbuotojai, kuriems jis davė nuoseklius parodymus, milicijos darbuotojai paaiškino, kad tie vyrukai nepilnamečiai, mokosi profesinėje technikos mokykloje, kad vieno iš jų motina turi sodą, kuriame jie ir buvo.

Nukentėjusysis E. P. 1989-07-06 parodymų patikrinimo vietoje ( t.1, b.l. 84-85 ) metu sodų bendrijoje “ Centrolitas” Beržynų g. 64 parodė vietą bei savo padėtį minėto šūvio metu, o būtent: užlipęs sodo namelio mediniais laiptais, atsistojo priešais pagrindines sodo namelio duris bei žemyn pasilenkęs iki 115 cm nuo žemės, t.y iki tos vietos, kur ant lango stiklo, ant užuolaidos yra skylutės nuo šratų - paaiškino, kad minėtą vakarą, taip pasilenkus ir minėtoje vietoje pro apatinį išdaužtą lango stiklą pažiūrėjęs į sodo namelio vidų, išgirdo šūvį, pajuto smūgį į viršugalvį, pasipylė stiklo šukės nuo viršutinio stiklo, nes iki šūvio buvo išdaužtas tik žemutinis stiklas, o užuolaida buvo atitraukta. Po šūvio jis nusileido laiptais. Iš kurios vietos į jį buvo šauta, nematė.

LTV laidoje “ 01 02 03” nukentėjusysis E. P. nusikaltimo vietoje, t.y sodų bendrijoje “ Centrolitas”, prie sodo namelio Nr. 64 lauko durų, kurių apatinis stiklas išdaužtas ir jo vietoje įstatytas faneros gabalas, o viršutinio durų lango apatinėje dalyje matosi šūvio pasekoje išdaužto stiklo kontūrai – analogiškai jo apklausose nurodytoms aplinkybėms pakomentavo minėtus įvykius bei pritūpęs ir pasilenkęs prie durų apatinio stiklo LTV laidos korespondentui pademonstravo padėtį šūvio metu.

Archyvinė LTV laidos “ 01 02 03” vaizdo ir garso kasetė Nr. (duomenys neskelbtini) su nukentėjusiojo E. P. komentaru nusikaltimo vietoje apžiūrėta ir pridėta prie baudžiamosios bylos (t.2, b.l. 87-91).

Liudytojas E. U. parodė, kad su Š. J. susipažino per R. P., kadangi pastarieji gyveno greta. Vieno tokio susitikimo metu 1989m.vasario mėnesyje Š. J. pasiūlė jiems nuvažiuoti pas jį (Š. J.) į sodą, esantį prie Kauno marių. Š. J. pasiūlė jo sode išgerti bei vakare pažiūrėti per televizorių siaubo filmą. Prieš išvažiuodami iš Kauno miesto jie išgėrė alaus, su savimi turėjo degtinės, Š. J. su savimi tuo metu jokio ginklo neturėjo (gerai neprisimena ar šautuvą vežėsi, ar jis buvo sode). Š. J. sode iki vakaro buvo elektra, tačiau sutemus elektra dingo. Būnant sode visi trise gėrė alkoholinius gėrimus bei žiūrėjo televizorių. Iki elektros dingimo išgėrė butelį degtinės ir buvo pakankamai girti. Išgėrus visą alkoholį ir dingus elektrai jie negalėjo pasižiūrėti televizoriaus, todėl visi nusprendė nueiti į sodus bei įsibrauti į kokį nors sodo namelį ir pasižiūrėti filmą. Su savimi pasiėmė dar pusę butelio degtinės. Š. J. tuo metu jau buvo stipriai išgėręs, paaiškino, kad nelabai orientuojasi. Išeidamas Š. J. pasiėmė su savimi ir minėtą ginklą. Paklausus pastarojo, kam ginklas, Š. J. atsakė “dėl viso pikto”. Beeidami per sodus jie priėjo prie kažkokio namelio, kuriame šventė nepažįstami asmenys. Buvo kilusi kažkokia konfliktinė situacija, tačiau nepažįstami vaikinai, pamatę pas Š. J. rankose ginklą, aprimo. E. U. neprisimena, ar Š. J. tuo metu buvo iššovęs iš ginklo, bet viskas baigėsi gerai, visi apsiramino. Tuo metu Š. J. pareiškė, kad nori įsibrauti į kokį nors prabangiai atrodantį sodo namelį. Jis, E. U., paklausė Š. J., ar šiam „aukso reikia“, ar jis tik nori pasižiūrėti televizorių, bei paaiškino pastarajam, kad nenori nemalonumų, kad nori pabaigti žiūrėti filmą ir važiuot namo. Jiems paėjus iki palapinės formos medinio namelio, Š. J. apžiūrėjo per langą namelio vidų ir pamatė viduje televizorių. Tai buvo paprastas nespalvotas televizorius. Į sodo namelį jie pateko užlipę mediniais laipteliais bei Š. J. alkūne išdaužius sodo namelio durų stiklą. Pačios durys buvo iš dalies medinės, t.y žiūrint iš apačios į viršų durys medinės, o kita dalis buvo su stiklu mediniuose rėmuose. Nuo rėmų buvo pašalinti stiklų likučiai, kad lipant niekas nesusižalotų. Įlipti pro duris problemų nebuvo, nes stiklinė durų dalis prasidėjo nuo 1 metro aukščio. Jiems patekus į sodo namelį, Š. J. pasakė, kad elektra yra, ją įjungė. Tuo metu išgirdo, kad kažkas ateina, girdėjosi kažkokie žodžiai. Š. J. ginklo buože išdaužė lemputę ir šviesa dingo. Per duris, kurias dengė permatoma užuolaida, matėsi, kaip prie sodo namelio artinosi kažkoks žmogus su prožektoriumi. Kaip minėtas vyriškis jau lipo mediniais laiptais, jis, E. U., pasakė Š. J. “ bėgam”. Tuo metu jis stovėjo prie kitų sodo namelyje buvusių durų, kurių spynoje iš vidaus buvo raktas. Tuo metu nepažįstamas vyriškis priėjo prie namelio durų ir įkišo pro jas degantį prožektorių, tuomet Š. J. iššovė iš ginklo, nes matėsi šūvio liepsna. Kurioje kambario vietoje buvo Š. J., jis nematė. Po šūvio visi išbėgo iš namelio pro kitas duris. Jis, E. U., pagalvojo, kad Š. J. nušovė minėtą žmogų, nes girdėjo bildesį mediniais laiptais, t.y pagalvojo, kad, Š. J. nušovus žmogų, pastarasis nuriedėjo mediniais laiptais. Šiuos pamąstymus jam sustiprino ir Š. J. paaiškinimas, kad jis šovė minėtam žmogui į galvą. Jis, E. U., tuo metu buvo šoko būsenoje, tegalvojo apie nušautą žmogų, kad atsidurs kalėjime, kad bus blogai. Bėgant iki pagrindinio kelio Š. J. šautuvas galimai buvo užtaisytas, nes vėlai vakare, kuomet jie buvo grįžę pasiimti išmestą šautuvą, Š. J. išardęs ginklą iš jo išėmė šovinį. Pastariesiems po šūvio išbėgus iš sodo namelio ir nubėgus iki pagrindinio kelio, Š. J. pradėjo kvailai juoktis, t.y. buvo toks jausmas, kad pastarajam viskas vienodai, akys buvo kaip “pas bulių“, atrodė, kad Š. J. nuo “šnapso” „važiuoja stogas“. Tuo metu jis, E. U., išsakė Š. J. viską, ką apie jį galvoja, apie tai, kad pastarasis nušovė žmogų, kad dabar jis ir R. P. bus bendrininkai. Tada Š. J. nukreipė į jį ginklą bei liepė jam su R. P. tylėti, nes priešingu atveju “padės juos į vietą”. Jis, E. U., susinervinęs uždėjo ranką ant į jį nukreipto ginklo vamzdžio, tuo metu Š. J. laikė pirštą ant ginklo gaiduko. Jam, E. U., atrodė, kad Š. J. realiai gali jį nušauti. Ginklą Š. J. buvo nukreipęs jam į kaklą ir jie abu stovėjo per ištiestos rankos atstumą. Bijodamas, kad Š. J. bet kuriuo momentu gali jį nušauti, jis pradėjo raminti pastarąjį, sakydamas: „ką, neužtenka, kad vieną nušovei, tai ir kitus nori nušauti“. Tuo pat metu jis, E. U., išsitraukė iš kišenės sulankstomą peilį ir Š. J. perspėjo, kad jei pastarasis į jį šaus, tai jis spės peiliu Š. J. perpjauti gerklę. Visas šis kritinis momentas truko nuo 5 iki 10 minučių ir visiškai neaišku, kuo būtų tai pasibaigę, jei jie nebūtų pastebėję link jų atvažiuojančio automobilio, t.y matėsi artėjančio automobilio šviesos. Tuo metu pro juos pravažiavo lengvasis automobilis, kurio pasirodymas apramino Š. J., o pats konfliktas išseko. Toliau eidami tuo pačiu keliu, jie pamatė iš miško išvažiuojančius du automobilius. Š. J. nieko nelaukdamas numetė ginklą į šalikelę. Automobiliams pravažiavus, Š. J. pradėjo ieškoti išmesto ginklo, tačiau patamsyje jo negalėjo rasti bei pasiūlė grįžti į jo sodo namelį prožektoriaus. Eidami link Š. J. sodo namelio, jie pamatė dar du automobilius, šiuo atveju tai buvo milicijos automobiliai. Visi trise jie buvo nuvežti į milicijos skyrių, kur buvo klausinėjami apie tai, ką veikė taip vėlai soduose, apie šaudymą soduose, apie nušautą šunį, apie sudegusį sodo namelį ir kt. Po kelių dienų laidoje “ 01 02 03” buvo komentuota, jog buvo šauta į žmogų, kad pastarasis gimęs po laiminga žvaigžde, kad šūvis kliudė tik viršutinę galvos dalį, laidoje buvo įvardintos jų trijų pavardės.

2006-05-03 parodymų patikrinimo vietoje metu E. U. nusikaltimo padarymo vietoje patvirtino jo tyrimo metu duotus parodymus ( t.2, b.l. 27-32 ).

Liudytojas R. P. parodė, kad 1989-02-11d. Š. J. ir E. U. pasiūlymu sutiko nuvažiuoti kartu į Biliūno kolūkį atsigerti alaus. Š. J. iš namų atsinešė medžioklinį šautuvą, kurio anksčiau jis, R. P., nebuvo matęs. Š. J. pasakė, kad miške galima bus pašaudyti, bet neturi šovinių. Medžioklės reikmenų parduotuvėje nepažįstamas vyriškis nupirko jiems šovinių, kuriuos turėjo E. U.. Biliūno gyvenvietėje jie nusipirko stiklainį alaus ir už kampo jį išgėrė, paskui nusipirko dar vieną stiklainį alaus ir Š. J. pasiūlė šį jo nupirktą alų išgerti jo tėvų sode. Iki Š. J. sodo ėjo per mišką palei Kauno marias. Eidami iš minėto šautuvo šaudė į tuščius butelius. Š. J. sodo namelyje jie išgėrė alų, paskui Š. J. suveikė butelį naminės degtinės, kurį jie išgėrė. Vėliau Š. J. atnešė dar vieną butelį naminės degtinės. Kadangi sodo namelyje nebuvo elektros ir buvo tamsu, Š. J. pasiūlė užeiti į kitą sodo namelį paieškoti žvakės. Viename sodo namelyje buvo išmuštas langas. Įlindę į vidų rado žvakę, kurią pasiėmė. Vėliau Š. J. parodė sodo namelį, kurio buvo įskilęs stiklas. Gerai nematė, bet kažkas iš jų išdaužė stiklą ar ant jo užlipo, t.y stiklas sudužo. Jie galvojo, kad šiame sodo namelyje bus elektra bei televizorius ir jie galės pasižiūrėti filmą. Ką nors pavogti jie tikslo neturėjo. Įlindus į sodo namelį šviesos nebuvo ir jie nespėjo jos užsidegti, nes tuo metu iš lauko pusės kažkokie žmonės priėję su prožektoriumi švietė pro langą. Jis, R. P., slėpėsi prie stalo, E. U. prie lango kitos pusės. Šūvio jis nematė, matė tik kaip švietė per langą prožektoriumi bei tuo metu išgirdo šūvį. Girdėjo žingsnius ir tie svetimi žmonės nubėgo. Po to E. U. atidarė kitas namelio duris, pro kurias jie trise pasišalino iš sodo namelio. Jiems einant nuo minėto namuko, tarp Š. J. ir E. U. kilo konfliktas, nes E. U. priekaištavo, kad Š. J. nušovė žmogų. Pasirodžius automobiliui, jie apsiramino ir Š. J. išmetė šautuvą. Tuo metu jie buvo sulaikyti milicijos darbuotojų bei pristatyti į Kauno rajono VRS. Po to, kai jie buvo paleisti, jie su taksi grįžo ieškoti šautuvo, tačiau kaip jį rado neprisimena. Parsivežę šautuvą padėjo pas Š. J. draugą rūsyje.

2006-04-27 d. apklaustas liudytoju R. P. parodė, kad Š. J. pažįsta nuo vaikystės, nes augo kaimynystėje. Maždaug 1989 metų vasario mėnesį kartu su Š. J. ir E. U. autobusu nuvažiavo į Š. J. tėvams priklausantį sodą, kuris randasi prie Kauno marių, greta Gervėnupio kaimo. Prieš išvažiuodami jie išgėrė 0,5 l degtinės, kuomet atvažiavo į sodą irgi gėrė, žiūrėjo televizorių. Š. J. sodo namelyje pastarasis ant peties užsidėjo medžioklinį šautuvą, tuomet jis, R. P., suprato, jog šį medžioklinį šautuvą Š. J. laikė sode. Apie tai, iš kur Š. J. įsigijo minėtą ginklą, jis neklausinėjo, nes jam kaip tuo metu buvusiam nepilnamečiui kur kas įdomiau buvo palaikyti ginklą rankose, nei apie jį klausinėti. Š. J. gyrėsi, kad ne kartą šaudė iš minėto ginklo į šampano butelius, kad turi šovinių, skirtų ančių medžioklei. Dar dienos metu Š. J. pasiūlė nueiti prie Kauno marių ir pašaudyti iš minėto ginklo. Š. J. prie kranto pastatė apie 10 tuščių šampano butelių bei šaudė į tuos butelius beveik iš 10 metrų atstumo. Nei jam, R. P., nei E. U. Š. J. šaudyti nesiūlė ir tik ilgų prašymų dėka leisdavo palaikyti ginklą. Po to jie vėl grįžo į sodo namelį, kur išgėrė visą degtinę. Dingus elektrai jie negalėjo žiūrėti televizoriaus, todėl nusprendė pereiti per sodus bei patekti į kokį sodo namelį, kuriame būtų televizorius, bei baigti žiūrėti filmą. Š. J. su savimi pasiėmė šautuvą, jie su E. U. siūlė pastarajam palikti šautuvą ir klausė, kam to reikia, į ką Š. J. atsakė, kad ginklą pasiėmė dėl viso pikto. Š. J. ginklą laikė rankose. Tuo metu jie priėjo prie kažkokio sodo namelio, kur keletą žmonių kažką šventė. Kilo kažkoks konfliktas, tačiau vienas iš ten buvusių vaikinų pažino Š. J., o kadangi pastarasis dar rankose laikė ir ginklą, konfliktas greit aprimo. Jie ir toliau ieškojo kokio nors sodo namelio, kuriame galėjo būti maisto bei išgerti ir kur galima būtų dar pažiūrėti televizorių. Vėliau priėjo prie trikampio formos, nedidelio medinio sodo namelio, pro kurio langą pamatė, kad jame yra televizorius. Pačio namelio durys buvo iki pusės medinės, o toliau užstiklintos su mediniais rėmais. Iki durų buvo išsidėstę mediniai laiptai. Kiek prisimena, Š. J. alkūne išdaužė durų stiklus bei tokiu būdu pateko į namelio vidų. Į vidų, pašalinę stiklo šukių likučius, jie pateko nesunkiai, pirmas pateko Š. J., o paskui ir jie su E. U.. Sodo namelyje buvo elektra, stovėjo televizorius. Staiga jie išgirdo, kad prie sodo namelio kažkas priėjo bei vyrišku balsu sušuko “ ką ten veikiat, kas čia?”. Per išdaužtą stiklą jis, R. P., pamatė vyriškio siluetą. Jiems išgirdus vyriškio balsą Š. J. šautuvo buože trenkė į lemputę ir šviesa užgeso. Matėsi, kad prie namelio artinasi žmogus, kad jis lipa laiptais, kad per skylę įkišo prožektorių. Tuo metu jie vienas kito nematė, nes buvo tamsu. Minėtam vyriškiui prakišus į namelio vidų prožektorių, jis, R. P., išgirdo šūvį, pamatė šautuvo liepsną bei suprato, kad tai šovė Š. J.. Jis, R. P., girdėjo, kaip žmogus po šūvio nukrito ant medinių laiptų, t.y aiškiai girdėjosi, kaip žmogaus kūnas atsitrenkė į medinius laiptus bei nuo jų nusirito. Po to lyg išgirdo, kaip pradėjo rėkti kažkokia moteris. Tuo metu jie jau išbėgo iš sodo namelio (kiek prisimena, pro kitas sodo namelyje buvusias duris), ir bėgo iki kažkokio pagrindinio kelio. Bėgdamas Š. J. rankose laikė ginklą. Jis, R. P., buvo išsigandęs, nes manė, kad Š. J. nušovė žmogų. Tarp E. U. ir Š. J. kilo konfliktas, kadangi E. U. šaukė ant Š. J., pastarojo klausė, ką jis padarė, išvadino Š. J. visokiais žodžiais, priekaištavo dėl pastarojo nušauto žmogaus, sakė, kad dabar jiems visiems reikės už tai atsakyti. Š. J. minėto konflikto metu E. U. pagrasino, kad jei pastarasis ant jo rėks, tai ir jį nušaus, tai sakydamas Š. J. rankose laikytą ginklą buvo nutaikęs į E. U., o pastarasis buvo išsitraukęs sulankstomą peilį bei grasino Š. J. perpjauti gerklę. Tai tęsėsi apie 5 minutes, t.y iki tol, kol pasirodė kažkokio automobilio šviesos. Vėliau, pasirodžius dar keliems automobiliams, Š. J. kažkur išmetė šautuvą. Automobiliams pravažiavus, Š. J. bandė surasti numestą šautuvą, tačiau dėl tamsos jo nerado bei pasakė, kad reikia grįžti į jo sodo namelį prožektoriais bei toliau ieškoti ginklo. Einant link Š. J. sodo namelio juos sulaikė milicijos ekipažas. Minėtame automobilyje milicijos darbuotojams Š. J. aiškino, jog buvo žvejyboje. Vėliau juos paleido iš milicijos skyriaus ir jis, R. P., grįžo namo. Tuo metu iš pokalbių jis suprato, jog žmogus, į kurį šovė Š. J., liko gyvas, kad jam buvo sužeista galva, bet jis nukentėjo nesunkiai. Juos paleidus iš milicijos skyriaus, jie taksi automobiliu nuvažiavo link minėtų sodų bei surado Š. J. šautuvą. Ginklą Š. J. atvežė į Kauno miestą, V. K. prospektą, ir paslėpė pas savo draugus rūsyje, tačiau sekančią dieną milicijos darbuotojai išsiaiškino, kur yra minėtas ginklas, jį rado ir išėmė ( t.2, b.l. 33-35 ).

2006-05-03 parodymų patikrinimo vietoje metu R. P. nusikaltimo padarymo vietoje patvirtino tyrimo metu duotus parodymus ( t.2, b.l. 36-42 ).

Liudytojas L. L. parodė, kad 1998 m. iš J. D. įgijo sodo namelį, esantį Kauno rajone, sodo bendrijoje “Centrolitas”, Beržyno g. 64. Jokių pakeitimų nei namo išorėje, nei namo viduje nedarė. Namelio viduje esančioje pertvarėlėje buvo pastebėjęs skylę, tačiau iš kur ji atsirado, nežino.

Liudytoja G. J. parodė, kad apie aplinkybes, prie kurių Š. J. “Centrolito” kolektyviniuose soduose iš medžioklinio šautuvo sužeidė E. P., nieko paaiškinti negali. Taip pat G. J. parodė, kad 1989 metais turėjo sodo namelį prie Kauno marių, kuris priklausė namų statybos kombinatui, o greta buvo išsidėsčiusi “Centrolito” sodų bendrija. Sode lankydavosi dažnai, tačiau žiemos metu ten nesilankydavo. Sodo namelyje buvo įvesta elektra, apšildymo ir televizoriaus nebuvo. Ar po 1989 metais buvusių įvykių lankėsi sode, neprisimena. Apie pačius įvykius, kuomet soduose kažkas šaudė, kažkas degė, sužinojo iš sodo pirmininko pasakojimų.

Liudytojas D. A. parodė, kad Š. J. pažinojo gerai, mokėsi su juo vienoje mokykloje. 1989 vasario mėnesį, sekmadienį, galėjo būti vasario 12 d., į vakarą pas jį į namus užėjęs Š. J. su savimi atsinešė maišą, kuriame kažkas buvo. Š. J. paprašė jo leidimo pasidėti minėtą maišą rūsyje-skydinėje, sakydamas, kad kitą dieną šį maišą pasiims. Jis nematė, kad maiše būtų šautuvas, gal jis buvo išardytas. Š. J. apie nakties įvykius nieko nepasakojo, o kitą dieną atvykęs milicijos darbuotojas su Š. J. minėtą maišą pasiėmė.

1989-02-15 poėmio protokole nurodyta, kad dalyvaujant D. A. ir D. Z., 1989-02-15 19.50 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) namo rūsyje – katilinėje rastas ir išimtas 16-o kalibro šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pateikė pil. Š. J. ( t.1, b.l. 10 ).

Liudytojas A. G. parodė, kad 1989m. vasario mėn. buvo sužeistas jo kaimynas E. P.. Sekančią dieną E. P. atvyko pas jį į ligoninę, padarė galvos nuotrauką. Jo galvoje buvo įėjimo ir išėjimo 5 cm angelė ir žaizdelė nugaroje. E. P. žaizda galėjo būti padaryta iš medžioklinio šautuvo 16 kalibro šoviniu ir yra šratinės kilmės.

Liudytoja teismo medicinos ekspertė L. K. dėl jos tyrimo metu pateiktų išvadų teismo medicininės apžiūros akte Nr. 1541, teismo medicininės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) parodė, kad dar kartą susipažino su jai pateiktais paminėtais dokumentais bei su 1989-05-03 liudytojo A. G. apklausos metu duotu paaiškinimu. Anksčiau paminėti dokumentai: teismo medicininės apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir teismo medicininės ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) surašyti jos ranka, šiuose dokumentuose yra jos parašai bei antspaudai. Pakartotinai susipažinusi su minėta medžiaga L. K. parodė, kad teismo medicinos apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė išvadas remdamasi nukentėjusiojo E. P. galvoje ir nugaroje esančių pažeidimų apžiūra, E. P. vardu užvestos traumpunkto ambulatorinės ligonio kortelės duomenimis, kurių pagrindą sudarė Raudonojo kryžiaus ligoninės traumpunkto traumatologo A. G. pateiktos išvados bei kiti ligos istorijoje buvę duomenys. Kaip matyti iš minėtos ligos istorijos, nukentėjusiojo viršugalvio viršutinėje srityje nustatyta įėjimo ir išėjimo anga apie 0,5cm dydžio, o kairės mentės srityje yra 1 cm žaizda. Pateiktoje diagnozėje nurodyta: šautinės galvos ir nugaros žaizdos. Pasak ekspertės L. K., visos šios išvados rodė, jog šiuo atveju tai yra šautinės žaizdos, tačiau kategoriškos išvados nepateikė, nes apžiūros tyrimą atlikę pareigūnai jai pateikė minėto traumatologo A. G. apklausos protokolą, kurioje pastarasis, nors ir tvirtindamas jos nustatytą išvadą dėl šautinių sužalojimų, aprašydamas dvi po 0,5 cm dydžio kraujuojančias žaizdas, iš kurių priekinėje žaizdoje įlindę plaukai rodė įėjimo angos buvimą, tuo pačiu konstatavo, kad šiuos sužalojimus galėjo padaryti nedidelių gabaritų skeveldros, o pastarojo apklausos paskutiniame sakinyje konstatavo, kad pačia kulka toks sužeidimas negalėjo būti padarytas. Esant tokiems prieštaravimams ir buvo pateikta atitinkama išvada, kuri nei patvirtino, nei paneigė šautinių sužalojimų. Dėl tų pačių prieštaravimų analogiškos išvados buvo pateiktos ir teismo medicininės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo atveju ekspertizę skyrę pareigūnai abstrakčiai nurodė įvykio aplinkybes, nepateikė jokių balistinio tyrimo išvadų, išskyrus tai, jog buvo šauta 16 kalibro šoviniu. Šiai dienai ji gali pateikti naujus paaiškinimus, o būtent: kad kaip ir minėtoje išvadoje, taip ir ekspertizės akte ji turėjo pateikti kategorišką išvadą dėl šautinių sužalojimų, kadangi A. G. galimai nesuprato 1989-05-03 apklausos metu jam suformuluoto klausimo, t.y A. G. 16-o kalibro šovinį ir kulką interpretavo taip kaip jis suprato iš bendro išsilavinimo. 16-o kalibro kulka savaime aišku savo gabaritais daug didesnė ir ji nebūtų padariusi 0,5 cm skersmens sužalojimų galvoje, todėl jei galvą kliudytų 16 kalibro kulka, tai žaizdos būtų daug didesnės, atsirastų kaukolės skliauto kaulo pažeidimai. Kadangi ji yra teismo ekspertė, o ne balistinių tyrimų specialistė, šiuo atveju neatkreipė dėmesio į traumatologo A. G. apklausoje suformuluotą klausimą bei A. G. pateikto atsakymo paskutinį sakinį, kuriame buvo konstatuota jog 16 kalibro kulka toks sužalojimas negalėjo būti atliktas. Pagal ekspertei pateiktus 16-o kalibro šovinio kulkos pavyzdžius ir 0,5 cm šratų pavyzdžius ir atsakydama į klausimą ar minėti sužalojimai galvoje galėjo atsirasti nuo 0,5 cm šratų, iššautų iš ginklo – ekspertė L. K. atsakė, kad jei toks klausimas būtų pateiktas minėtų jos atliktų tyrimų metu, tai be jokios abejonės ji būtų pateikusi kategorišką išvadą, kad tai šautiniai sužalojimai, padaryti 0,5 cm šratais, nes žaizdoje buvo įėjimo ir išėjimo angos, kurios skersmuo atitiko šratų dydį, o priekinėje žaizdoje matėsi sulindę į vidų plaukai. Šią išvadą ekspertė L. K. patvirtino ir šiuo metu bei mano, kad 1989 metais jai pateiktoje tardymo medžiagoje trūko konkretumo, o ypač dėl 16 kalibro šovinio. Jos nuomone ir traumatologas A. G. būtų pateikęs analogišką išvadą, jei pastarajam būtų buvęs užduotas konkretus klausimas, susijęs su šautiniais pažeidimais 0,5 cm šratais.

Iš 1989-05-05 surašyto teismo medicininės apžiūros akto Nr. 1541 (t.1, b.l. 41-42) matyti, kad 1989-02-17 teismo medicinos ekspertė L. K., remdamasi 1989-02-15 Kauno r. VRS raštu be numerio apžiūrėjo E. P.. Iš minėto akto objektyvaus tyrimo duomenų matyti, kad Kauno m. traumpunkto ambulatorinės ligos kortelėje, užvestoje 1989-02-12 E. P. vardu, nurodyta, jog 1989-02-12 apie 14.15 val. E. P. kreipėsi į traumpunktą, nes 1989-02-11 apie 23 val. ginkluoti “banditai” peršovė jam galvą ir nugarą. Atlikus sužalojimų apžiūrą, nustatyta diagnozė – šautinės nugaros ir galvos žaizdos. Akto aprašomojoje dalyje aprašyti ir liudytojo A. G. parodymai, tame tarpe ir teiginys, jog pačia kulka sužeidimas negalėjo būti atliktas. Akte aprašytose įvykio aplinkybėse nurodyta, kad 1989-02-11 apie 22 val. nepažįstamas pilietis, būdamas neblaivus, šovė iš medžioklinio šautuvo, užtaisyto šratais ir sužalojo galvą. Akto Nr. 1541 pateiktose išvadose nurodyta, kad apžiūrėjus E. P., remiantis medicininio apžiūrėjimo duomenimis ir remiantis chirurgo sužalojimų aprašymo duomenimis, susidaro prieštaravimai, todėl yra neaiškus sužalojimų pobūdis, ir atmesti šautinių sužalojimų ar juos patvirtinti nėra galimybės, todėl negalima nustatyti padarytų sužalojimų galvos srityje ir nugaros srityje mechanizmų; minėti sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 5-6 paras iki apžiūrėjimo; sužalojimas lengvas, nesukėlęs trumpalaikio sveikatos sutrikimo, kadangi nėra medicininių duomenų, kad nukentėjęs po sužalojimų būtų gydęsis stacionare ar poliklinikoje ambulatoriškai.

Iš teismo medicininės ekspertizės akto Nr. 210-1541/89 išvados (t.1, b.l. 45) matyti, kad E. P. padaryti sužalojimai galvos plaukuotoje srityje kairėje pusėje, nugaros kairėje pusėje. Kadangi apžiūrėjus nukentėjusįjį, remiantis medicininio apžiūrėjimo duomenimis bei chirurgo sužalojimų aprašymo duomenimis, susidaro prieštaravimai, todėl yra neaiškus sužalojimų pobūdis, ir atmesti šautinių sužalojimų ar juos patvirtinti nėra galimybės. Todėl negalima nustatyti padarytų sužalojimų galvos srityje ir nugaros srityje mechanizmo. Nukentėjusiajam nugaroje padarytas vienas sužalojimas, kiek sužalojimų padaryta galvoje nustatyti nėra galimybės; minėti sužalojimai galėjo būti padaryti nutarime nurodytu laiku, t.y 1989-02-11; sužalojimas lengvas, nesukėlęs trumpalaikio sveikatos sutrikimo.

Iš 1989-02-12 įvykio vietos apžiūros protokolo ( t.1, b.l. 4-7 ) matyti, kad, apžiūrėjus “Centrolito” sodų bendrijoje, (duomenys neskelbtini) numeriu esantį sodo namelį, buvo nustatyta, kad sodo namelio durys iš vidaus atidarytos, o jose iš vidaus įstatytas raktas; sodo namelyje rastas juodai balto vaizdo televizorius; kambaryje drabužių spintos durelės atidarytos; namelio kambaryje ant grindų rasti išmėtyti daiktai; 4 lentučių sukaltoje pertvarėlėje 1 metro atstume nuo grindų yra kampuoto pobūdžio skylė; rastas išdaužtas apatinis langas, kurio šukės nukritusios bei išsibarsčiusios šalia namelio sienos, to paties lango viršutinėje pusėje matosi prakirstos skylės dviejose vietose; kambaryje ant grindų buvo rasta medžioklinio šautuvo 16 kalibro gilzė su popieriniu pagrindu; po apžiūros paimta medžioklinio šautuvo gilzė, ant kurios popierinio korpuso yra paukščio atvaizdas.

Iš 1989-06-27 įvykio vietos apžiūros protokolo (t.1, b.l 82-83) matyti, kad, apžiūrėjus “Centrolito” sodų bendrijos 64 numeriu pažymėtą sodo namelį, nustatyta, jog sodo namelis medinis, nudažytas geltona spalva; iš priekio į sodo namelį patenkama užlipus mediniais laipteliais; užlipus laipteliais priekyje yra durys su dvejais stiklais, užtrauktais iš vidaus balta užuolaida; pirmo apatinio stiklo apačia nuo grindų yra 0,70 m aukštyje; pats stiklas 0,40 m aukščio ir 0,63 m pločio, dar aukščiau yra antras stiklas, kurio aukštis 0,80 m ir 0,63 m pločio; 1.15 m aukštyje nuo grindų iš vidaus ant užuolaidos yra 8 skylutės nuo šratų, išsidėsčiusių ratu 6-8 cm atstumu vienas nuo kito; už lauko durų 117 cm atstume priešais minėtas duris išsidėsčiusi sienelė iš lentų, kurioje tiksliai priešais duris ir priešais užuolaidoje esančias šratų skylutes 140 cm aukštyje yra skylė nuo kulkos ( matmenys neįskaitomi); už minėtos sienelės yra kambarys 4.25x3.60 m dydžio; balkono durys uždarytos.

Iš 1989-02-15 poėmio protokolo (t.1, b.l. 8-9) matyti, kad 1989-02-15 17.15 val. Kauno r. Samylų apyl. Dubravų kaimo teritorijoje, netoli kolektyvinių sodų “Raudonasis spalis”, pievose, dalyvaujant Š. J., buvo rastas ir paimtas 16 kalibro šautuvo neiššautas šovinys Nr. 0000. Kaip poėmio metu paaiškino Š. J., pastarasis šį šovinį išėmė iš šautuvo, kuriuo šaudė kolektyviniuose soduose, o sodo namelyje iš šio šautuvo šovė į vyriškį.

Iš 1989-04-25 atliktos balistinės ekspertizės Nr. 362 akto išvados (t.1, b.l. 32-36) matyti, kad tyrimui pateiktas ginklas, rastas Kaune, (duomenys neskelbtini). namo Nr. 28 katilinėje – tai šaunamasis, vienvamzdis, gaidukinis, medžioklinis 16 kalibro, ZK (rusiškos raidės) modelio, 1951 m. gamybos ginklas, pagamintas pramoniniu būdu, kurio numeris (duomenys neskelbtini); šis šautuvas yra tinkamas šaudymui, tvarkingas, tai jog nėra lovelio – šaudymui netrukdo; visos šio šautuvo dalys pagamintos gamykliniu būdu; iššauta tūtelė, rasta ir paimta apžiūros metu “Centrolito” sodų bendrijos namelyje Nr. 64 yra medžioklinio šautuvo 16 kalibro šovinio dalis, o šovinys, rastas pievoje netoli kolektyvinių sodų “Raudonasis spalis” Samylų apyl. Dubravų kaime, yra irgi 16 kalibro šovinys, kurį galima iššauti iš minėto medžioklinio šautuvo Nr, (duomenys neskelbtini); tūtelė, rasta ir paimta sodų bendrijos “Centrolitas” 64 numeriu pažymėtame namelyje, iššauta iš minėto tyrimui pateikto ginklo Nr. 14828; tyrimo metu nustatyti šie tūtelių, rastų “Centrolito” sodų bendrijoje 64 numeriu pažymėtame namelyje ir pievoje netoli kolektyvinio sodo “Raudonasis spalis”, sutapimai: sutampa išvaizda, tūtelių pagaminimui skirtos medžiagos, ženklinimai ant minėtų tūtelių dugno, tūtelių pagaminimo būdas bei iš dalies sutampa dydžiai; du tarpiklio gabaliukai, vienas kamščio gabaliukas, raudonos spalvos lipdukas su užrašu “0000” galėjo būti 16 kalibro šovinio dalimi. Tyrimui pateiktas šautuvas, modelio ZK (rusiškos raidės) Nr. 14828, 1951 m. gamybos yra šaunamasis ginklas, šio šautuvo vamzdyje šovinys juda, varomas didėjant dujų energijai, degant parakui ar jo pakaitalams.

1989-04-26 atliktos balistinės ekspertizės Nr. 362 ištirti ir aprašyti objektai apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ( t.1, b.l. 38-39).

Iš 2006-05-09 “Centrolitas” sodų bendrijos 64 numeriu pažymėtame sodo namelyje atliktos apžiūros metu, dalyvaujant Kriminalistinių tyrimo centro ginklų ir sprogmenų tyrimo specialistui J. C., be kitų atliktų išmatavimų nustatyta, kad nuo sodo namelio lauko durų iki viduje esančios pertvarėlės yra 1.15 m atstumas; pertvarėlė susideda iš 4 medinių lentų (dailylenčių), kurių storis 25 mm, o plotis 105 mm, aukštis nuo žemės – 2.15 m, kraštinėje dailylentėje yra netaisyklingos formos kiauryminis pažeidimas, kurio matmenys 34x33 mm, pats kiauryminis pažeidimas išsidėstęs 140 cm nuo žemės ir 71 cm nuo lubų, 10 mm atstume nuo paskutinės dailylentės krašto; pats pažeidimas yra piltuvėlio formos ir platėjantis link įėjimo į sodo namelį durų; aplink kiauryminį pažeidimą matosi keli apskritimo formos apie 4,5 mm skersmens kiauryminiai pažeidimai; išmatavus atstumą nuo kiauryminio pažeidimo dailylentėje iki durų, esančių kitoje sodo namelio pusėje, nustatytas 4,67 m atstumas. Vizualiai žiūrint per kiauryminį pažeidimą matosi, kad kiauryminio pažeidimo išsidėstymas sutampa su sodo namelio įėjimo durų viršutiniu stiklu. Apžiūrėjus sodo namelio įėjimo duris nustatyta, kad įėjimo durų aukštis 2.05 m, 85 cm pločio; duryse yra du skaidrūs stiklai: apatinis stiklas 40x61 cm, viršutinis stiklas 80x61 cm, šiuos stiklus skiria 40,5 mm storio ir 61 cm ilgio medinis rėmas; atstumas nuo durų apačios iki apatinio stiklo 69,5 cm, o atstumas nuo durų apačios iki viršutinio stiklo 113 cm. Apžiūros metu dalyvavusio specialisto pateiktose pirminėse išvadose nurodyta, kad tikimiausia, jog dailylentėje susiformavusi kiaurymė yra šautinio pobūdžio, o pats šūvis buvo iš namelio vidaus į įėjimo durų pusę ties durų viršutiniu langu. Tikimiausia buvo šauta išsidėsčius ties kambario viduriu. Pagal dailylentėje esančios kiaurymės formą ir kiaurymės kraštus galima teigti, kad šūvis buvo tiesus ir ne šoninis. Apžiūros metu dailylentė su kiauryminiu pažeidimu cheminiam ir balistiniam tyrimui buvo paimta ( t.2, b.l. 79-84 ).

Iš 2006-05-15 specialisto išvados Nr.4034/4035 (t.2, b.l. 96-101) matyti, kad ant tirti pateiktos dailylentės, paimtos iš SB “ Centrolitas”, sodo namelio Nr. 64, esančių kiauryminių pažeidimų yra išlikusios kelios šūvio pėdsakų dalelės ir švino metalizacijos pėdsakai. Netoli pažeidimų yra nepilnai sudegusių parako dalelių ir jų degimo produktų liekanų; ant tirti pateiktos dailylentės esantys pažeidimai yra šautiniai, padaryti apie 5,0 mm skersmens švininiais šratais. Į dailylentę buvo šauta iš kambario pusės įėjimo į sodo namelį durų link; šūvio metu ginklo vamzdis patalpos grindų atžvilgiu buvo artimas horizontaliai padėčiai arba nežymiu kampu nukreiptas iš viršaus į apačią, apie 1400 mm aukštyje nuo grindų ir statmenai dailylentės, tuo pačiu ir įėjimo į sodo namelį durų atžvilgiu; iš kurios vietos buvo atliktas šūvis nustatyti nėra galimybės, nes nėra pakankamai duomenų, pagal kuriuos būtų galima apie tai spręsti; ar šūvio metu kliudyta dailylentė turėjo įtakos šūvio krypties pasikeitimui - atsakyti nėra galimybės, nes nėra pakankamai duomenų, pagal kuriuos galima būtų apie tai spręsti. Pateikta išvada susijusi tik su tirti pateiktu objektu.

Iš 2006-05-30 atlikto eksperimento (t.2, b.l. 112-122) matyti, kad remiantis išvesta trajektorija įprasto šūvio (t.y atrėmus ginklo buožę į petį) atlikimui atitiko padėtis tarp 1 m iki 1.5 m atstumo nuo ginklo vamzdžio laibgalio iki dailylentės. Išmatavus atstumą nuo ginklo vamzdžio laibgalio iki žemės, esant vamzdžio laibgaliui 1 m atstumu nuo dailylentės, nustatytas 1.5 m aukštis. Remiantis išvestos trajektorijos nustatytos įprasto šūvio padėtimi ( tarp 1 m iki 1.5 m atstumo nuo ginklo vamzdžio laibgalio iki dailylentės), ginklo vamzdžio laibgalio padėtimi (1.5 m aukštyje), esant vamzdžio laibgaliui 1 m atstumu nuo dailylentės bei pažeidimais dailylentėje (1.4 m aukštyje) ir sodo namelio durų viršutiniame lange nustatyta, kad šūvis buvo atliktas esant ginklo vamzdžio laibgaliui nuo 1 iki 1.5 m. atstume nuo dailylentės, o šūvio trajektorija eina žemėjančia linija sodo namelio įėjimo durų link.

Tokiu būdu atlikto eksperimento metu nustatytos faktinės aplinkybės komplekse su įvykio vietos apžiūrų bei balistinių tyrimų duomenimis leidžia kategoriškai teigti, jog šūvio metu medžioklinis šautuvas buvo Š. J. pečių lygyje, t.y Š. J. buvo tradicinėje šaudymo iš medžioklinio šautuvo padėtyje. Šis faktas, ypač atsižvelgiant į Š. J. parodymų daugkartinį keitimą-jis tyrimo metu nurodė, jog šūvio aplinkybių neatsimena, apklausų metu nurodė skirtingas aplinkybes, o atnaujinus tyrimą iš esmės pakeitė parodymus, teigdamas, kad galbūt šūvio metu galimai stovėjo ant sodo namelyje buvusio stalo ir besisukant ginklas iššovė pats (2t. b.l. 147-150), teisme jis aiškino, kad neatsimena kur buvo padėjęs šautuvą, bet žino, jog visą laiką šautuvo rankose nelaikė. Šautuvas iššovė tuo metu, kai jis jį sugriebė, nes labai jautrus paleidimo mechanizmas. Šautuvo vamzdis buvo nukreiptas nuo jo ir jis specialiai į nieką nesitaikė bei nenorėjo į nieką pataikyti. Kokioje padėtyje šūvio metu buvo šautuvas ir kokiame aukštyje, jis neprisimena. Taip pat atsižvelgiant į E. U. ir R. P. parodymais nustatytas aplinkybes-jie matė kaip nepažįstamas žmogus švietė per langą prožektoriumi ir tuo metu išgirdo šūvį bei faktą, kad iškart po šūvio Š. J. išmetė iššautą tūtelę ir vėl užtaisė ginklą, leidžia pilnai paneigti jo gynybinę versiją, kad į E. P. jis iššovė netyčia.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo E. P. parodymams, kadangi jie nuo pat tyrimo pradžios yra nuoseklūs ir atitinka byloje nustatytoms aplinkybėms. Nors liudytojas R. P. teisme nebuvo tiek atviras, kiek duodamas parodymus 2006-04-27 ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jis šių parodymų nepaneigė, todėl teisėjų kolegija tiki šiais jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tuo labiau, kad jie atitinka liudytojo E. U. duotiems parodymams teisme. Šių liudytojų parodymai patvirtina, kad kaltinamasis Š. J. turėtu medžiokliniu šautuvu šovė į nukentėjusįjį E. P. tada, kai jis priėjo prie sodo namelio durų ir prožektoriumi pašvietė pro išdaužtą durų stiklą. Tai tvirtina ir nukentėjęs E. P..

Kad iš turėto medžioklinio šautuvo, būdamas sodo namelyje ir draugų perspėtas, jog reikia bėgti, iššovė, neneigia ir kaltinamasis Š. J., tik jis teigia, jog iššovė netyčia, į nieką nesitaikydamas ir nenorėdamas pataikyti į žmogų. Šią jo versiją be aukščiau nustatytų aplinkybių, paneigia ir jo elgesys po šio įvykio, kurį apibūdina liudytojai E. U. ir R. P.. Iš liudytojo E. U. parodymų matyti, kad jiems po šūvio išbėgus iš sodo namelio, jis, E. U., pagalvojo, kad Š. J. nušovė minėtą žmogų, nes girdėjo bildesį mediniais laiptais, t.y pagalvojo, kad, Š. J. nušovus žmogų, pastarasis nuriedėjo mediniais laiptais. Šiuos pamąstymus jam sustiprino ir Š. J. paaiškinimas, kad jis šovė minėtam žmogui į galvą. Jiems nubėgus iki pagrindinio kelio, Š. J. pradėjo kvailai juoktis, t.y. buvo toks jausmas, kad pastarajam viskas vienodai. Tuo metu jis, E. U., išsakė Š. J. viską, ką apie jį galvoja, apie tai, kad pastarasis nušovė žmogų, kad dabar jis ir R. P. bus bendrininkai. Tada Š. J. nukreipė į jį ginklą bei liepė jam su R. P. tylėti, nes priešingu atveju “padės juos į vietą”. R. P. parodė, kad jiems einant nuo minėto namuko, tarp Š. J. ir E. U. kilo konfliktas, nes E. U. priekaištavo, kad Š. J. nušovė žmogų. Šie liudytojų parodymai patvirtina kaltinamojo Š. J. abejingumą kito žmogaus gyvybei ir norą ją atimti.

Iš nukentėjusiojo E. P. parodymų ir jo konkrečios veiklos matyti, jog jis, išgirdęs kaimyno sodo namelyje dūžtant stiklus, siekdamas apginti kito žmogaus turtą, nuėjo pažiūrėti kas vyksta kaimyno sodo namelyje, o tuo pačiu perspėti įsibrovėlius, kad jie paliktų sodo namelį. Jo tikslą patvirtina jo veiksmai, kurie teisingai įvardyti, kaip pilietinės pareigos vykdydamas.

Išanalizavus visus surinktus ir teisme patikrintus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinamasis Š. J. tyčia šovė į piliečio pareigas vykdantį nukentėjusįjį E. P., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių: dėl tamsiu paros metu buvusio blogo matomumo jis nepastebėjo, kad E. P. pasilenkė, ir todėl pataikė jam tik į viršugalvį bei nugaros viršutinę dalį, padarydamas du šautinius sužalojimus galvos plaukuotoje srityje kairėje pusėje ir nugaros kairėje pusėje, tai yra lengvą sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 22str.1d., 129str.2d. 10p.

Š. J. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, šis kaltinimas buvo pagrįstas tik tuo, kad įvykio vietos apžiūros metu sodo namelyje, kuris tuo metu priklausė A. Š., buvo rasti išmėtyti daiktai, tačiau, kokiu tikslu daiktai buvo išmėtyti, kada ir kas juos išmėtė, nenustatyta. Kaltinamasis Š. J., liudytojai E. U. ir R. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigia, jog jie į sodo namelį įsibrovė tikslu pažiūrėti televizorių ir ši jų versija niekuo nepaneigta, todėl laikytina, jog Š. J. nepadarė veikos, numatytos LR BK 22str.1d., 178str.2d., ir todėl jis, vadovaujantis LR BPK 303str.5d.1p., išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo pačiu pagrindu jis išteisintinas ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22str.1d., 129str.2d.11p., nes nebuvo nusikaltimo, kurį jis turėjo slėpti.

Skiriant bausmę kaltinamajam Š. J. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį-jis pasikėsino padaryti labai sunkų nusikaltimą, siekdamas atimti gyvybę kitam žmogui, vykdančiam pilietines pareigas, į jo neigiamą charakteristiką: nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, po to dar nekartą teistas Lietuvoje bei užsienyje, baustas administracine tvarka, o tai rodo, kad jis išvadų nedaro ir tai didina jo pavojingumą visuomenei, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimas įvykdytas labai seniai, nebuvo baigtas ir todėl nesukėlė labai sunkių pasekmių, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai. Įvertinus visas aplinkybes, Š. J. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemesnė už įstatymo numatytą bausmės vidurkį.

Daiktinis įrodymas: videokasetė (inv. Nr. 24311) su laidos „01 02 03“ videoįrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina Lietuvos televizijos archyvui.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Š. J. pripažinti kaltu pagal LR BK 22str.1d., 129str.2d. 10p. ir nuteisti laisvės atėmimu septyneriems (7) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia laikyti nuosprendžio įsiteisėjimo dieną. Į bausmės atlikimo laiką, vadovaujantis LR BK 66str.1d., įskaityti kardomąjį kalinimą nuo 2006m.gegužės 15d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę-suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Š. J. dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22str.1d., 178str.2d. ir 22str.1d., 129str.2d. 11p. išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303str.5d.1p.).

Daiktinį įrodymą: videokasetę (inv. Nr. 24311) su laidos „01 02 03“ videoįrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos televizijos archyvui.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.