Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė, sekretoriaujant Alinai Bataitienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Š., jos atstovui advokatui Gediminui Gudeliauskui, Valstybinės lošimų priežiūros komisijos atstovei Indrei Rulevičiūtei,

išnagrinėjusi V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Orakulas" administratorė V. Š., būdama Plėtros ir informacijos komisijos pirmininke, žinodama Priežiūros komisijos administracijos 2010-11-26 tarnybiniame pranešime Nr. IVL-674 užfiksuotos instrukcijos lankstinukų „Balllotto loterija" turinį ir formą, atspausdino 50 vienetų minėtų lankstinukų, kurie buvo išsiskiriančios melsvos ir rausvos spalvos ir kuriuose pateikiama informacija pagal savo turinį ir pateikimo būdą atitinka azartinių lošimų reklamos sąvoka ir pažeidžia LR Azartinių lošimų įstatymo 10 str. 9 d. reikalavimus, bei viešai padėdama šiuos lankstinukus ant savo darbo stalo tam, kad kiti UAB „Orakulas" darbuotojai juos galėtų nuvežti į kitus UAB „Orakulas" lažybų punktus, išplatino instrukcijos lankstinukus „Balllotto loterija". Šiais savo veiksmais V. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173 ¹⁸ str. 1 d.

Teismo posėdžio metu V. Š. kalta dėl padaryto pažeidimo neprisipažino ir parodė, kad UAB „Orakulas" buvo sudaryta trijų žmonių Plėtros ir informacijos komisija, kurios nare ji buvo. Minėta komisija nusprendė organizuoti loteriją, o tam, kad žmonės žinotų dėl ko jie gali lažintis, buvo nuspręsta paruošti tuos lankstinukus. Pastaruosiuose buvo surašytos visos lažinimosi galimybės, iš kurių asmuo galėjo išsirinkti jam labiausiai tinkantį variantą, tačiau ji tų lankstinukų neplatino. V. Š. pažymėjo, kad, jos nuomone, loterijos ir lažybų sąvokos yra tapačios. Pats dalyvavimas lažybose yra loterija. Šiuo konkrečiu atveju žodis „loterija" buvo panaudotas komisijos sprendimu.

Valstybinės lošimų priežiūros komisijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad lankstinukų informacija buvo pateikiama netinkamu būdu, t. y. ji skatino žmones naudotis lažybų bendrovės paslaugomis, o galima buvo tik informuoti. Šiuo atveju buvo daromas poveikis vartotojų pasirinkimui. Lankstinukai išsiskyrė šriftu, spalva, traukė žmonių dėmesį. Bet kas galėjo juos išsinešti ir paskleisti platesniam asmenų ratui, o tai jau yra vertinama kaip azartinių lošimų reklama. V. Š. yra tinkamas pažeidimo subjektas, kadangi ji buvo Plėtros ir informacijos komisijos pirmininke, būtent jai buvo pavesta atspausdinti lankstinukus. Be to, buvo nustatyta, kad ji juos išplatino, palikdama minėtus lankstinukus viešoj vietoje taip, kad kiti galėtų juos pasiimti.

ATPK 173 straipsnio 1 dalyje inter alia yra įtvirtinta, kad azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimas - užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų. Ši teisės norma yra blanketinė, nagrinėjamu atveju nukreipianti į Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalį, kurioje numatyta, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietos adresus bei

organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimų įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose".

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžta reklamos sąvoka: „Reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą". Teismų praktikoje dėl šių normų aiškinimo ir taikymo pripažįsta, jog azartinių lošimų reklama draudžiama bet kokiu būdu skatinti asmenis naudotis azartinių lošimų paslauga. Aukščiau minėtoje Azartinių lošimų įstatymo normoje aiškiai ir suprantamai nurodytos azartinių lošimų draudimo išimtys ir šis išimčių sąrašas yra baigtinis. Taigi, įstatymo leidžiama skelbti informacija turi būti pateikta tokiu būdu, kad nebūtų skatinama lošti azartinius lošimus. Išanalizavus teismui pateiktą medžiagą, konstatuotina, kad „Balllotto loterija" lankstinukuose pateikiama informacija neatitinka pastarojo reikalavimo. Minėtu lankstinuku vartotojai yra akivaizdžiai skatinami lošti azartinius lošimus. Tokia išvada darytina atsižvelgiant tiek į pati lankstinuko tekstą, tiek į jo spalvą šriftą bei formą.

Teisminio nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei jos atstovas teigė, kad V. Š. nėra tinkamas šio pažeidimo subjektas. Sprendžiant ar V. Š. gali būti traukiama administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą reikėtų vadovautis LR Reklamos įstatymu. Pastarojo teisės akto 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad „reklaminės veiklos subjektas - reklamos davėjas, reklaminių paslaugų teikėjas". To paties straipsnio 9 punkte apibrėžta, kad „reklamos gamintojas - reklamos paslaugų teikėjas, teikiantis reklamos gamybos paslaugas", o 14 punkte nurodyta, kad „reklamos skleidėjas -reklamos paslaugų teikėjas, skleidžiantis reklamą bet kokiomis informacijos perteikimo priemonėmis". Šiuo atveju V. S. atlikti veiksmai visiškai atitinka reklamos gamintojo ir skleidėjo veiklos pobūdį, nes ji pagamino „Balllotto loterija" lankstinukus bei paliko juos viešoje vietoje, turėdamas tikslą, kad juose išdėstyta reklaminė informacija būtų paskleista. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėti lankstinukai buvo išplatinti kituose UAB „Orakulas" lažybų punktuose. Taigi tiesioginiame priežastiniame ryšyje su V. S. atliktais veiksmais buvo sukeltos norimos pasekmės. Pažymėtina ir tai, kad ATPK 173¹⁸ straipsnio dispozicijoje specialus šio administracinio teisės pažeidimo subjektas nėra numatytas, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas turi būti surašomas asmeniui, kurio kaltų veiksmų pasėkoje buvo pažeista azartinių lošimų organizavimo tvarka

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus surinktus įrodymus, konstatuotina, kad V. S. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173 l str. 1 d., požymiai, todėl ji yra baustina.

Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų apie V. S. ankstesnius patraukimus administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn byloje nėra.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę darytina išvada, kad pažeidėjai skirtina minimali ATPK 173 ¹⁸str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 173 ¹⁸ str. 1 d., 286 str.- 287 str., teismas

nutarė:

V. Š., a. k (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173 ¹⁸ str. 1 d. ir paskirti 5 000 Lt (penki tūkstančiai litų) baudą.

Išaiškinti, kad pagal LR ATPK 313 str. baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą- ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank", įmokos kodas - 55513. Mokėjimo kvitą būtina nedelsiant pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.