Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė

dalyvaujant ieškovei O. M., ieškovės atstovei advokatei L. S.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. M. ieškinį atsakovams E. L., L. L., J. L., trečiajam asmeniui UAB „A.“ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. M. naudojimui skirti 168 kv.m plotą, pažymėtą indeksu „I“ ir apibrėžtą taškais 7-8-9-10-19-18-7 bei 343 kv. m plotą, pažymėtą indeksu „VI“ ir apibrėžtą taškais 1-2-16-17- 1;

UAB „A.“ naudojimui skirti 626 kv.m plotą, pažymėtą indeksu „III“ ir apibrėžtą taškais 10-11-12-13-21-20-18-19-10;

E. L. naudojimui skirti 224 kv.m plotą, pažymėtą indeksu „IV“ ir apibrėžtą taškais 4-5-20-21-13-14-4;

L. L. naudojimusi skirti 224 kv.m plotą, pažymėtą indeksu „V“ ir apibrėžtą taškais 2-3-4-14-15-16-2;

E. L. , L. L. bei J. L. bendram naudojimui skirti 179 kv.m plotą, pažymėtą indeksu „II“ ir apibrėžtą taškais 5-6-7-18-20-5.

Taip pat prašė atidalinti bendraturčių E. L., L. L., J. L. dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje - ūkio pastate adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visą ūkinį pastatą natūra paliekant O. M., atsakovams išmokant piniginę kompensaciją.

Ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šiame sklype esantys statiniai - gyvenamasis namas bei ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso po 1/3 dalį namo ir ūkio pastato, atsakovei E. L. priklauso po 5/12 namo ir ūkio pastato, atsakovei L. L. - po 3/24 dalis, atsakovui J. L. - po 3/24 dalis.

Žemės sklypu bei gyvenamuoju namu šalys naudojasi pagal prieš daugelį metų susiklosčiusią faktinę naudojimosi tvarką. Ūkio pastatu nuo neatmenamų laikų naudojosi išimtinai ieškovė ir jos artimieji.

Naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo klausimas šalims opus jau daugelį metų, tačiau jis vis nesprendžiamas dėl atsakovų pasyvumo. Ieškovės užsakymu, iš anksto suderinus su atsakovais ir UAB „A.“, UAB „K.“ 2022-04-22 parengė naudojimosi sklypu planą, kurį pasirašė visi bendraturčiai.

Ieškovės užsakymu parengtas planas sudarytas atsižvelgiant į visų bendraturčių ilgus metus trunkantį naudojimą. Kiekvieno bendraturčio naudojama dalis idealiai atitinka jo dalį bendroje dalinėje nuosavybėje.

Siekdama įteisinti naudojimusi sklypu tvarką, ieškovė ne kartą bandė susisiekti su atsakovais, tačiau J. L. į jos skambučius neatsiliepia. Jis negyvena adresu (duomenys neskelbtini), atvažiuoja labai retai, vengia susitikti. Atsakovė L. L. gyvena (duomenys neskelbtini), su ja susiekti taip pat praktiškai neįmanoma. Atsakovė E. L. į visus klausimas atsako „nieko nežinau“. Į siunčiamus laiškus ir elektroninius laiškus nereaguoja. Taigi bendravimas su atsakovais komplikuotas. Trečiasis asmuo UAB „A.“ problemų nesudaro, sutinka geranoriškai pasirašyti dokumentus.

Ieškovės naudojamoje dalyje „I“ stovi ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kadangi ūkinis pastatas stovi ieškovės naudojamoje sklypo dalyje, į kurią atsakovai nepatenka, prie ūkio pastato prieiti negali. Pastatas statytas 1940 metais. Pastato būklė patenkinama. Pastatas nebuvo iš esmės pagerintas. Šiuo pastatu atsakovai niekada nesinaudojo. Jį tvarko, remontuoja, prižiūri ir juo pilnai naudojasi ieškovės šeima buities ir ūkio poreikiams – daiktų ir maisto atsargų saugojimui.

Ieškovė siūlė atsakovams išpirkti jų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau šiuo klausimu sutarimo šalys taip pat nepasiekė. Atsakovas J. L. ignoruoja pasiūlymą, L. L. nieko konkretaus neatsako, o E. L., kaip visada „nieko nežinanti“.

Ūkio pastato vertė ieškinio padavimo metu VĮ Registrų centras duomenimis sudaro 462 Eur. Ieškovės dalies vertė sudaro 154 Eur (1/3). A. E. L. dalies vertė yra 193 Eur (5/12), L. L. - 57,80 Eur (3/24), J. L. - 57,80 Eur (3/24).

Atsakovai prieš daugelį metų patys atitvėrė jų naudojamą sklypo dalį, tuo aiškiai demonstruodami naudojamas ribas, niekada nepretendavo į ginčo pastatą. Tarp šalių nebuvo ginčų dėl šių ribų pažeidinėjimo. Todėl akivaizdu, kad atsakovai nesinaudodami ieškovės sklypo dalimi, nesinaudojo ir ūkio pastatu. Atsakovų įrengtoje tvoroje įėjimas į ieškovės naudojamą dalį nenumatytas. Atriboję savo žemės dalį, jie tuo pačiu parodė, kad jiems nereikia to pastato. Atsakovų pastatyta tvora akivaizdžiai demonstruoja norą atsiriboti nuo bendraturčių.

Nesutinka su ieškovės teiginiu, kad atsakovai ūkiniu pastatu nesinaudoja jau seniai, nes, natūralu, kad J. L. juo nesinaudoja, nes kaip ir nurodo pati ieškovė, jis negyvena tuo adresu. Ta pati situacija ir su L. L. - ji negyvena minėtu adresu, tad natūralu, kad ūkiniu pastatu taip pat nesinaudoja. Tačiau visiškai kita situacija yra su atsakove E. L. - ji norėtų ir siektų naudotis jai priklausančiu turtu - dalimi ūkinio pastato, norėtų jame pasidėti įvairius ūkio rakandus, tačiau jai to padaryti neleidžiama. Ieškovė neleidžia šiame ūkiniame pastate laikyti daržo ir sodo rakandus (trąšos, vazonėliai, grėbliai, kastuvai, kauptukai ir pan.), teigdama, kad tai prišiukšlins patalpą. Ir jai tai nepriimtina, nes jame ji laiko maisto atsargas. Be to, ieškovė atsakovei E. L. ne kartą yra pasakiusi, kad pastatas yra ant žemės sklypo dalies, kuria ji naudojasi, tad pastaroji tegul į jį ir nelenda. Tai atskleidžia, kad atsakovai ne savo noru nesinaudoja turtu, bet todėl, kad atsakovė E. L. neturi galimybės faktiškai juo naudotis, o būdama garbaus amžiaus moteris, vengia galimo konflikto, neturi galimybių pastato dalimi naudotis, todėl ir susitaikė su tokia padėtimi.

Padalinti ūkinį pastatą bendrasavininkams yra galimybė ir tai nepadarytų jokios esminės žalos pastatui ar jo paskirčiai. Ieškovė neatskleidžia esminio intereso, kodėl pastatas turėtų būti atidalintas ir atsakovams priklausančio turto dalys turėtų būti perleistos ieškovei. Pastato naudojimas maisto atsargų sandėliavimui nėra ir negali būti pripažintas esminiu ieškovės interesu. Atsakovai liktų be turto ir taip būtų pažeisti atsakovų interesai.

Ieškovė valdo tik 1/3 ūkinio pastato dalį, o atsakovams priklauso 2/3 ūkinio pastato dalies. Ieškovė valdo mažesniąją ūkinio pastato dalį. Atsakovų įsitikinimu, yra visos galimybė šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų ūkinio pastato dalis atidalyti natūra.

Atsakovai yra gavę pasiūlymą išpirkti jiems priklausančias ūkinio pastato dalis, ir asmuo, siekiantis tai padaryti, už tai siūlo 5 000 Eur sumą. Ieškovės siūlomas atidalijimo būdas, kad už jos siūlomą piniginę kompensaciją jai būtų perduotos atsakovams priklausančios ūkinio pastato dalys, iš esmės pažeistų atsakovų interesus, nes ieškovės siūloma piniginė kompensacija yra kartais mažesnė nei tai, ką atsakovai galėtų gauti pardavę šį savo turtą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Pagal Nekilnojamo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis O. M., E. L., L. L., J. L. bei UAB „A.“ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1764 ha ploto žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). O. M. priklauso 511/1764 dalys žemės sklypo, UAB „A.“ priklauso 626/1764 dalys, E. L. priklauso 391/1764 dalys, L. L. - 235/1764 dalys, J. L. - 1/1764 dalis. Naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendrasavininkių nenustatyta.

CK 4.37 str.1 d. nuosavybės teisę apibrėžia kaip asmens teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės objektą savo nuožiūra ir juo disponuoti. Nustatant naudojimosi daiktu tvarką tarp bendrasavininkų, ji turi būti nustatyta taip, kad maksimaliai užtikrintų kiekvienos turto dalies savininko teises. Taigi, kiekvieno bendrasavininko naudojimui skiriama realioji turto dalis turi ne tik atitikti jo dalį bendrojoje nuosavybėje, bet ir būti vienodai vertinga bei maksimaliai užtikrinti asmeninio naudojimo teisę.

Atsakovai neprieštaravo naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymui, pripažino, kad UAB „K.“ 2022-04-22 parengtas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas buvo derintas ir su atsakovais, nurodomas planas patvirtintas atsakovų parašais. Trečiasis asmuo UAB „A.“ taip pat nereiškė prieštaravimų. Teismas nenustatė, kad ieškovės reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos akivaizdžiai prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis) ar pažeistų atsakovų interesus. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl naudojimosi 0,1764 ha ploto žemės sklypu nėra, teismas tenkina ieškovės reikalavimą nustatyti naudojimosi 0,1764 ha ploto žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „K.“ 2022-04-22 parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą.

O. M., E. L., L. L., J. L. bendrosios nuosavybės teise priklauso 26,00 kv. m ploto ūkio pastatas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). O. M. priklauso 1/3 pastato dalis, E. L. priklauso 5/12 pastato dalis, L. L. - 3/24 pastato dalis, J. L. - 3/24 pastato dalis. Naudojimosi daiktu tvarka tarp bendrasavininkių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises, atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais.

Kasacinio teismo praktikoje daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu. Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Teismas vertindamas ieškinio reikalavimą atidalyti ieškovės dalį iš bendrosios nuosavybės teise valdomo ūkio pastato adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei priteisiant visą ūkio pastatą o atsakovams priteisiant iš ieškovės kompensaciją reikšmingomis pripažįsta tokias aplinkybes, kad pagal nekilnojamojo turto registro duomenis ūkio pastatas po jo statybos 1940 m. nebuvo pagerintas; jo plotas yra 26 kv.m, kas daro problematišką šio statinio pertvarkymą į du atskirus nekilnojamojo turto objektus. Juo labiau, kad atsakovai teigdami, jog galimas atidalinimas natūra, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Taip pat teismas vertina tai, kad pastatas stovi ieškovės naudojamoje žemės sklypo dalyje, ūkio pastatu faktiškai naudojasi viena ieškovė. Šį faktą patvirtina ir atsakovai. Nors atsakovai nurodė, kad dėl objektyvių priežasčių nesinaudoja ūkio pastatu (J. L. ir L. L. minėtu adresu negyvena), tačiau nepateikė įrodymų, kad aktyviais veiksmais siekė naudotis jiems priklausančia ūkio pastato dalimi. Atsakovų teiginiai, kad nesinaudoja pastatu ne savo noru, paneigtini tuo, kad atsakovai patys pastatė tvorą neįrengdami joje priėjimo prie ūkinio pastato, taip atribodami ieškovės sklypo dalį, kuriame stovi pastatas.

Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iš esmės sutinka su siūlymu atidalinti bendraturčių dalis, tačiau nesutinka pastatą palikti natūra ieškovei už piniginę kompensaciją. Kaip alternatyvą piniginei kompensacijai atsakovai norėtų, kad atsakovė jiems pasiūlytų dalį jos valdomo žemės sklypo, tačiau nepateikė jų siūlomo kompensavimo žeme mechanizmo variantų. Atsakovai nesutiko su piniginę kompensaciją, nurodydami, kad ji yra žymiai mažesnė, nei atsakovai yra gavę pasiūlymą parduoti savo turto dalis, tačiau teismui tai patvirtinančių dokumentų taip pat nepateikė.

Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, jog atsakovų pozicija iš esmės nėra nuosekli. Viena vertus atsakovai sutinka su ieškovės dalies atidalijimu, tačiau nesutinka su kompensacijos dydžiu, kita vertus nesutinka, kad pastatas natūra atitektų ieškovei, nes tokį atidalijimo būdą vertina, kaip turto netekimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas tais atvejais, kai savininko nuosavybės teisės turinys atidalijus turtą pinigine kompensacija iš esmės nepakinta, nes jis dėl turimos turto dalies dydžio ar pobūdžio negali įgyvendinti savo nuosavybės teisės visa apimtimi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2010 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010).

Tais atvejais, kai bendroji dalinė nuosavybė atidalijama ne natūra, o bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).

Iš byloje esančios valstybės įmonės Registro centro 2024-01-11 pažymos matyti, kad minėto ūkinio pastato vidutinė rinkos vertė 673 Eur. Vadovaujantis šiais duomenimis, teismas sprendžia, kad atsakovams iš ieškovės priteistina kompensacija už jiems priklausančias turto dalis: E. L. -280 Eur, L. L. - 84 Eur, J. L. - 84 Eur.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė, kreipdamasi į teismą patytė 132 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 132 Eur žyminis mokestis. Patenkinus ieškinį visiškai iš atsakovų ieškovei priteistina 132 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje yra 80,97 Eur, šios išlaidos viršija 8 Eur sumą, todėl priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis. (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.75-4.80 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 93, 96, 270 straipsniais,

nusprendžia:

nustatyti naudojimosi 0,1764 ha ploto žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „K.“ 2022-04-22 parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą:

O. M., naudojimui skirti 168 kv.m plotą, pažymėtą indeksu „I“ ir apibrėžtą taškais 7-8-9-10-19-18-7 bei 343 kv. m plotą, pažymėtą indeksu „VI“ ir apibrėžtą taškais 1-2-16-17- 1;

UAB „A.“ naudojimui skirti 626 kv.m plotą, pažymėtą indeksu „III“ ir apibrėžtą taškais 10-11-12-13-21-20-18-19-10;

E. L. naudojimui skirti 224 kv.m plotą, pažymėtą indeksu „IV“ ir apibrėžtą taškais 4-5-20-21-13-14-4;

L. L. naudojimusi skirti 224 kv.m plotą, pažymėtą indeksu „V“ ir apibrėžtą taškais 2-3-4-14-15-16-2;

E. L., L. L. bei J. L. bendram naudojimui skirti 179 kv.m plotą, pažymėtą indeksu „II“ ir apibrėžtą taškais 5-6-7-18-20-5.

Atidalinti O. M. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo ūkio pastato, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei O. M. priteisiant pastatą natūra, o iš O. M. priteisti pinigines kompensacijas - E. L. - 280 Eur, L. L. - 84 Eur, J. L. - 84 Eur.

Priteisti ieškovei O. M. 132 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų lygiomis dalimis: iš E. L. - 44 Eur, iš L. L. - 44 Eur, iš J. L. - 44 Eur.

Priteisti iš E. L., L. L., J. L., 80,97 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei lygiomis dalimis - po 26,99 Eur iš kiekvieno.

Bylinėjimosi išlaidos, priteistos valstybei, pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.