- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-15
- Bylos Nr.
- 1-466-655/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-1-01301-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ainora Kornelija Macevičienė
- Kaltinamasis
- R. M.
- Advokatai
- Anna Grinevič
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), L R pilietė, turinti 12 klasių išsilavinimą, neištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), atliekanti laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, esančiame Lukiškių skg. 6, Vilniuje, teista 6 kartus:
1) Alytaus rajono apylinkės teismo 2003-12-23 nuosprendžiu, pagal BK 284 str. 2 d. - areštu 20 parų;
2) Alytaus rajono apylinkės teismo 2004-02-23 nuosprendžiu, pagal BK 284 str. 1d. ir 286 str. - laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
3) Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-02-23 nuosprendžiu, pagal BK 284 str. 1 d., laisvės atėmimu l metams, vadovaujantis BK75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2metams ir 6mėnesiams;
4) Alytaus rajono apylinkėsteismo2006-05-10 nuosprendžiu, pagal BK 284 str. l d. laisvės
atėmimu 7 mėnesiams;
5)Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-10 nuosprendžiu, pagal BK 145 str. d., 290 str. - laisvės atėmimu 10mėnesių;
6) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-16 nuosprendžiu, pagal BK 138 str. 2 d.10p. ir 286 str. - laisvės atėmimu 3 metams; subendrinus su Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-10 nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė — laisvės atėmimas 3 metams ir 4 mėnesiams; bausmės vykdymo pabaiga 2014-07-10, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamojo kodekso 286 str. padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M., būdama patalpinta į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, esantį Lukiškių skg. 6, Vilniuje, 2012-01-20, apie 8.00 val., minėtos įstaigos kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) pasipriešino savo pareigas vykdančiam valstybės tarnautojui. Rytinio kamerų patikrinimo metu ji panaudojo fizinį smurtą Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos Nr.4 prižiūrėtojos I. L. atžvilgiu ir tyčia sudavė ranka ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajai į galvą, tuo pastarajai sukeldama fizinį skausmą.
Apklausiama teismo posėdyje R. M. savo kaltę dėl jai įkaltintos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir paaiškino, kad ji I. L. ji nesipriešino, o tiesiog sudavė vieną ar daugiau smūgių į galvą. Nukentėjusiąją mušė todėl, kad buvo labai supykusi anto jos už tai, kad I. L. nepagrįstai surašė raportą kalėjimo administracijai dėl neva netinkamo nuteistosios elgesio. Mano, kad raportą prižiūrėtoja surašė nepagrįstai, nes dėl per garsiai klausomos muzikos ji įspėta nebuvo. Dėl savo elgesio nesigaili, nes laiko save taip pat nukentėjusia, kadangi dėl nepagrįsto prižiūrėtojos raporto jai buvo paskirta drasminė nuobauda. Kaltinamoji teismo posėdžio metu atsiprašė kitų Lukiškių TIK darbuotojų, kad dėl savo ūmaus charakterio ir nesugebėjimo susitvardyti sulėlė joms bereikalingų problemų. Kaltinamoji iš esmės nesutiko su nukentėjusios pareikštu civiliniu ieškiniu. Argumentuodama savo nesutikimą, kaltinamoji paaiškino, kad dėl to, jog ji užpuolė prižiūrėtoją, pastarosios reputacija negalėjo pablogėti, nes ir iki šio incidento I. L. reputacija nuteistųjų tarpe buvo bloga.
Nukentėjusioji I. L. parodė, kad 2012-01-20 jai atėjus į darbą iš prižiūrėtojos I. U. sužinojo, kad R. M. yra prieš ją agresyviai nusiteikusi. Perimdama pamainą ji, su korpuso vyresniąja V. U., prižiūrėtoja I. U. ir būrio viršininke R. S. tikrino kameras. Korpuso vyresniajai V. U. atidarius kameros Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo patalpinta R. M. duris, nukentėjusioji pasakė kaltinamajai „labas rytas" ir pagal nustatytą tvarką pareikalavo išeiti iš kameros. R. M. išėjo iš kameros, o kai ji įėjo į kamerą atlikti patikrinimą, išgirdo R. M. sakant „o tau b... bus viso gero". Pradėjus kameros apžiūrą, ji pajuto smūgį į galvą ir kaip R. M. įsikabino jai į striukę. Skubiai įėjusi į kamerą V. U. atplėšė R. M. nuo jos, po ko, panaudojus kovinių imtynių veiksmus, paguldė R. M. ant grindų. Iš karto po smūgio atrodė, kad jai sužalojimų padaryta, o tik juto labai didelį skausmą. Dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų buvo nedarbinga 24 dienas, patyrė dvasinį sukrėtimą, neigiamus emocinius išgyvenimus. Ne tik kolegų bet ir kitų nuteistųjų tarpe pažeminta nukentėjusios garbė ir orumas, pabloginta reputacija, sumenkintas autoritetas. Po užpuolimo buvo perkelta dirbti į kitą sektorių, siekiant išvengti galimos pakartotinės R. M. agresijos. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusioji įvertino 10000 Lt, kuriuos prašo priteisti iš kaltinamosios. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusioji paaiškino, kad medicininių dokumentų, patvirtinančių jog jai buvo nustatytas kūno sužalojimą ji neturi, kadangi į CMEK prie VRM išvadą dėl jai padaryto sužalojimo pateiks vėliau. Visi pareigūnai yra apdrausti, todėl o po to ji kreipsis dėl daraudimo išmokos.
Liudytoja R. S., Lukiškių TI-K SRS būrio viršininkė, parodė, kad 2012-01-20, apie 7.00 val., ji paprašė naktį budėjusios korpuso vyresniosios V. U. ir prižiūrėtojos I. U. įspėti prižiūrėtoją I. L., kad nuteistoji R. M. priešiškai nusiteikusi pastarosios atžvilgiu dėl jos rašyto tarnybinio pranešimo. Keičiantis pamainai, ji asmeniškai perspėjo ir pačią I. L.. Perduodant pamainą ji kartu su I. U., I. L. ir V. U. tikrino kameras. V. U. atidarius kameros Nr. (duomenys neskelbtini), duris ir iš jos išėjo R. M. su popieriaus lapu rankose. Kai I. L. pasisveikino, R. M. jai atsakė: „o tau b... bus viso gero" ir priėjo prie liudytojos atiduoti popieriaus lapą. Tuo metu I. L. užėjo į kamerą. R. M. padavėjai popieriaus lapą ir ėjo atsistoti prie sienos, bet staiga apsisuko ir įbėgo į kamerą. Ji pašaukė R. M. vardu, tačiau pastaroji dėmesio nekreipė ir puolė I. L., kumščiu sudavėį pastarajai į veidą. V. U. atitraukė R. M. nuo Inukentėjusios ir panaudojusi kovinius imtynių veiksmus, paguldė R. M. ant žemės.
Liudytoja I. U., Lukiškių TI-K APS budinčiosios pamainos Nr. 1 prižiūrėtoja, davė iš esmės analogiškus parodymus.
Liudytoja V. U., Lukiškių TI-K APS budinčiosios pamainos Nr.l korpuso vyresnioji, parodė, kad 2012-01-20, apie 8.00 val., pamainų keitimosi metu ji kartu su prižiūrėtoja I. U., prižiūrėtoja I. L., dalyvaujant būrio viršininkei R. S., atidarė kameros Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo laikomas R. M., duris. R. M. stovėjo pora žingsnių nuo kameros durų ir rankose laikė popieriaus lapą. Prižiūrėtojai I. L. pasisveikinus su R. M., ši, išeidama iš kameros, atsakė „o tau b... viso gero" ir priėjo prie būrio viršininkės. Tuo metu I. L. įėjo į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), o R. M., padavusi popieriaus lapą, staiga įbėgo į kamerą ir būdama už nugaros, smogė kairės rankos kumščiu mažiausiai du kartus I. L. į kairę veido pusę, po ko įsikibo į striukę ties pečiais. Tada liudytoja įbėgo į kamerą, sugriebė R. M. už pečių, atplėšė pastarąją nuo prižiūrėtojos I. L., atbulą ištempė iš kameros ir, panaudojus kovinius imtynių veiksmus, paguldė R. M. ant grindų, po ko laikė prispaudusi, kol atėjo korpuso vyresnieji.
Specialisto išvadoje Nr.G 221/12 (01) konstatuota, kad I. L. išorinių sužalojimo žymių bei skeleto kaulų lūžių nekonstatuota nei apžiūros metu, nei pateiktuose medicininiuose dokumentuose. Nustatytas veido kairės pusės sumušimas skruosto srityje sužalojimu nevertinamas, nes diagnozė paremta tik I. L. subjektyviais skausminiais nusiskundimais, bet nepagrįsta objektyviais traumavimo požymiais. Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus. Nustačius smūgio sudavimo faktą, gali būti spręstina I. L. fizinio skausmo sukėlimo galimybė (b.l. 22-24).
Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtina kaltinamajai R. M. pareikštą kaltinimą. Nors pati kaltinamoji neigia pasipriešinusi, tačiau duodama parodymus ji iš esmės patvirtino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė savo netinkamo elgesio motyvus. Teismo vertinimu, tai, kad kaltinamoji savo elgesį vertina, kaip asmeninį neprielankumą nukentėjusiai, jos nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Be pačios kaltinamosios netiesioginio prisipažinimo, jos kaltę visiškai patvirtina detalūs nusikaltimo liudininkų, Lukiškių TI-K parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga.
Kaltinamosios R. M. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios R. M. atsakomybę lengvinančių arba jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajai atsižvelgia į tai, kad ji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teista 6 kartus ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už tokio paties nusikaltimo padarymą (b.l. 47-54), psichiatrijos ligoninėse nesigydė (b.l. 66), priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašyta (b.l. 68).
Kaltinamąją ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį, vadovaujantis BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio.
Nukentėjusioji I. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šis straipsnis numato, kad neturtinė žala privalo būti atlyginama visais atvejais, jei ji padaryta dėl nusikaltimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, todėl nukentėjusiosios ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra pagrįstas ir teisiškai motyvuotas. Nustatant patirtos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika yra priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji yra pasirengusi kreiptis į draudimo bendrovę, idant būtų atlyginta žala patirta dėl sužalojimo einant tarnybines pareigas. Esant šioms aplinkybėms civilinio ieškinio dydžio tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos negalima, todėl nukentėjusiajai pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje ir nubausti laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-16 nuosprendžiu paskirta bausme. Prie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-16 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktosios dalies, pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 (trys) metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomosios priemonės kaltinamajai, kuri šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.
Pripažinti I. L. teise į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.