Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-11-17 · Civilinė byla Nr. 2A-1068-112/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-17
Bylos Nr.
2A-1068-112/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rimvida Zubernienė, Irma Čuchraj, Almantas Padvelskis
Atsakovas
R. A.
Ieškovas
J. A.
Advokatai
Asta Mačernytė, Jovita Usonytė
Pranešėja R. Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-1068-112/2010Teisėjas A. Bazilius Procesinio sprendimo kategorija(S)78.2.1; 121.15; 121.21; 121.20.KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. lapkričio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, sekretoriaujant Ievai Mockutei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Astai Mačernytei, atsakovo atstovei advokatei Jovitai Usonytei, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui R. A. dėl lėšų vaiko išlaikymui dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu teismo prašė padidinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2004-11-26 sprendimu vaikui priteistą išlaikymą iki 700 Lt kas mėnesį. Nurodė, kad turi nemažai išlaidų, susijusių su vaiko lavinimu, ugdymu. Be to, vaikui ortodontas yra rekomendavęs breketus vaiko sąkandžiui ir dantų išdėstymui koreguoti. Breketai kainuoja 2000 Lt. Jų priežiūra dvejus metus po du kartus per mėnesį – 4800 Lt (breketų priežiūrai vienas apsilankymas odontologijos klinikoje Kaune pas gydytoją kainuoja 200 Lt). Teigia, jog vidutiniškai vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia po 1300 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Tauragės rajono apylinkės teismo 2004-11-26 sprendimu Nr.2-1602-06/04 iš R. A. priteistas lėšas sūnaus K. A. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2009-12-21, padidino iki 600 Lt per mėnesį ir nustatė tęsti iki K. A. pilnametystės, priteistas lėšas indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė J. A.. Priteisė iš R. A. valstybei 144 Lt žyminio mokesčio, 7,50 Lt pašto išlaidų, J. A. 2541 Lt atstovavimo išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad vaiko poreikiai didėja, taip pat ieškovė turi papildomų išlaidų, susijusių su vaiko gydymu, ir, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas be žalos sau ir savo šeimai išgalės mokėti sūnaus išlaikymui kas mėnesį po 600 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas – teismas atsakovo tinkamai neinformavo apie teismo procesą, neįteikė jam procesinių dokumentų. Teigia, kad teismas nepasidomėjo jo deklaruota gyvenamąja vieta, o besąlygiškai patikėjo ieškovės nurodytu adresu ir nesiėmė kitų dokumentų įteikimo būdų, kurie nustatyti įstatymo (CPK 130 str.), o iš karto skelbė viešai. Mano, kad teismas pažeidė įstatymo nustatytą dokumentų įteikimo eiliškumą. Taip pat nurodė, jog nors byloje buvo duomenys apie atsakovo turimą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu teismas procesinių dokumentų nesiuntė. Taip pat teigia, kad teismas neužtikrino, jog bylą nagrinėtų nešališkas teismas – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Nurodė, jog Tauragės rajono apylinkės teisme teisėjo padėjėja dirba ieškovės pusseserė L. J., todėl mano, kad ši aplinkybė galėjo turėti įtakos neteisėto teismo sprendimo priėmimui. Teigia, kad šiuo atveju teismas privalėjo nusišalinti pats, nes atsakovui galimybė pareikšti nušalinimą įstatymo nustatyta tvarka nebuvo suteikta dėl procesinių dokumentų netinkamo įteikimo. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ir procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Teigia, kad tenkinęs ieškinį iš dalies teismas nepagrįstai priteisė visas patirtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Taip pat mano, kad, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, teismas negalėjo priteisti nepagrįstai didelių išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Be šių procesinių normų pažeidimų, atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ir materialinės teisės normas. Teismas byloje nenustatinėjo vaiko poreikių dydžio ir priteisdamas išlaikymą nesilaikė teisingumo, protingumo principų. Teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti, nevertino jo šeimos turtinės padėties. Taip pat teigia, kad teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovui priklausantis turtas yra įkeistas hipotekai ir yra įsiskolinimas už turimą turtą. Be to, teismas vertino tik atsakovo turtinę padėtį, o iš ieškovės nepareikalavo jokių duomenų apie jos turimą turtą, santaupas. Nurodė, kad atsakovo atlyginimas sudaro 712 eurų per mėnesį, iš kurių privalo susimokėti nuomos mokestį, mokėti įmokas bankui už įsigytą nekilnojamąjį turtą, todėl mano, kad teikia pagal savo galimybes pakankamą išlaikymą – 200 Lt. Be to, nurodė, kad teikia išlaikymą ir daiktais: avalyne, rūbais, žaislais ir kt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad teismo procesiniai dokumentai siųsti atsakovo tėvų adresu, todėl mano, kad tai tinkamas informavimas, nes apie siunčiamus dokumentus sužinojo atsakovui artimi asmenys. Kadangi ieškovei nebuvo žinoma atsakovo gyvenamoji vieta, todėl teismui pasiūlius pasirinko įteikimo būdą – viešą paskelbimą. Taip pat teigia, kad nėra jokių abejonių dėl teismo nešališkumo, kadangi ieškovės su teisėju nesieja jokie giminystės ryšiai ir pusseserės L. J. neturi. Teigia, kad bylinėjimosi išlaidos priteistos teisingai, nes šeimos bylos yra visos sudėtingos. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą ginčija atsakovo naujai pateiktų įrodymų tikrumą. Nurodė, kad atsakovo pateikta pažyma apie darbo užmokestį yra niekinė, nes iš pateiktos pažymos negalima spręsti apie atsakovo gaunamas pajamas. Atsakovas nepateikė darbo kontrakto, įmonės pažymėjimo ar licencijos, pasirašiusiojo asmens įgaliojimų ir atsakomybės. Dėl ginčijamo išlaikymo dydžio mano, kad priteisiant išlaikymą pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko poreikius, todėl atsakovo skiriamų 200 Lt nepakanka net būtiniems vaiko poreikiams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Įstatymas numato šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus. Pirmiausia, nagrinėdamas šeimos bylas teismas turi būti aktyvus (CPK 376 str. 1 d.). Sistemiškai aiškinant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias šeimos bylų nagrinėjimą, byla turėtų būti nagrinėjama dalyvaujant abiem šalims. Galimybių kiekvienai šaliai pateikti procesinius dokumentus sudarymas yra galimas tik teisingai taikant LR CPK XI skyriaus Antrojo skirsnio nuostatas, todėl teismas negali iš esmės ginti tik ieškovės interesus, o turi sudaryti sąlygas ir atsakovui teisėtomis priemonėmis gintis nuo pareikšto ieškinio. Teismas bylą išnagrinėjo dalyvaujant tik ieškovei, nesuteikdamas atsakovui realios galimybės gintis nuo pareikšto ieškinio, ir taip pažeisdamas šalių lygiateisiškumo bei kitus proceso teisės principus (CPK 12, 13, 17 str.). Neradęs atsakovo ieškovės nurodytu adresu, teismas ieškinį jam įteikė viešo paskelbimo spaudoje būdu. Nors įstatymas ir numato tokį įteikimo būdą, tačiau tokie teismo veiksmai pažeidžia įteikimo būdus reguliuojančias proceso teisės normas ir suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Pažymėtina, kad įteikimas viešo paskelbimo būdu galimas tik tada, jei procesinių dokumentų neįmanoma įteikti kitu būdu. Iš Nekilnojamojo turto registro pažymos matyti, kad atsakovui priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu atsakovui procesiniai dokumentai nebuvo siunčiami (b. l. 35–39). Taip pat teismas, turėdamas šeimos bylose būti aktyvus, renkant įrodymus, nepareikalavo duomenų apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą.

Bylą nagrinėjęs teismas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį pakeitė atsakovui nedalyvaujant. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas dėl padarytų procesinės teisės normų pažeidimų bylą išsprendė remdamasis tik ieškovės paaiškinimais ir jos pateiktais įrodymais, nesuteikęs realios galimybės atsakovui pareikšti prieštaravimus ir išdėstyti savo poziciją. Teismas pareikalavo duomenų apie atsakovo turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, tačiau iš ieškovės paaiškinimų buvo žinoma, kad atsakovas gyvena užsienyje. Negauta jokių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ir turimą turtą užsienyje. Be to, pažymėtina, kad teismas nepareikalavo duomenų apie ieškovės turimą turtą.

Atsakovas prie apeliacinio skundo pateikė naujus įrodymus, pagrindžiančius jo turtinę bei šeiminę padėtis, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Ieškovė ginčija pateiktų įrodymų tikrumą – pažymą apie atsakovo gaunamą atlyginimą ir kt., todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų tyrimui. Be to, apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas turėtų nustatyti, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo.

Kolegija pažymi, kad CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti priteisiamas proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, vadovavosi vien tik ieškovės paaiškinimais, neturėdamas duomenų apie atsakovo uždarbį, turtinę, šeiminę padėtis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima teigti, kad teismo išvada, jog atsakovas išgalės vaiko išlaikymui kas mėnesį skirti po 600 Lt, padaryta neištyrus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių.

Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas ir dėl šio pažeidimo neteisingai buvo išnagrinėta byla, neatskleista jos esmė. Proceso teisės normų pažeidimai sukelia ypatingų procesinių teisinių padarinių – jie reiškia, kad tinkamo teismo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo. Todėl bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šiuo atveju yra vienintelis būdas atkurti pažeistą byloje dalyvaujančių asmenų teisę į tinkamą teismo procesą pirmosios instancijos teisme. Bylos baigimas priimant sprendimą apeliacinės instancijos teisme tinkamai neištyrus ir neįvertinus ginčijamų įrodymų reikštų, kad byloje dalyvaujantys asmenys tinkamai nepasinaudojo viena teismo instancija ir jiems atimama teisė į apeliaciją.

Esant nurodytoms aplinkybėms Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str.1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–330 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Rimvida ZubernienėKolegijos teisėjai Irma ČuchrajAlmantas Padvelskis