- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-05
- Bylos Nr.
- 2A-59/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Vincas Verseckas, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- Palangos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiosios, Palangos miesto apylinkės prokuratūros
- Atsakovas
- R. N., uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos banko lizingas“
- Trečiasis asmuo
- D. P.-J., A. J., Palangos miesto
- Kategorijos
- 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Palangos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės, ginančio K. B. interesus, ir atsakovo R. N. atstovo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-217-33/2006 pagal ieškovo Palangos miesto apylinkės prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovams R. N., uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos banko lizingas“, dalyvaujant tretiesiems asmenims D. P.-J., A. J., Palangos miesto notarui R. S., Vilniaus 33-ojo notarų biuro notarei P. J., VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Palangos miesto apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė, ginanti viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. N., UAB „Medicinos banko lizingas“, prašė: atnaujinti praleistą dėl svarbių priežasčių ieškinio senaties terminą dėl 1992 m. rugsėjo 4 d. sandorio pripažinimo negaliojančiu; pripažinti negaliojančia 1992 m. rugsėjo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria J. P., atstovaudamas K. B., pardavė R. N. gyvenamąjį namą, tvartą ir kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini), bei taikyti restituciją - J. P. gražinti sandorio dalyką, o R. N. - 2 500 Lt, taikyti vindikaciją ir atkurti J. P. nuosavybės teisę į anksčiau išvardytus statinius. Nurodė, jog ieškinio senaties terminas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu praleistas dėl svarbių priežasčių, nes K. B. iki pat 2004 m. balandžio 15 d. siekė teisme apginti sutuoktinio J. P., mirusio 1992 m. gruodžio 21 d., ir savo pažeistas teises. Teismo 2004 m. spalio 20 d. sprendimu K. B. pripažinta neveiksnia ir jos globėja paskirta dukra D. J., kuriai nustatyta trečia invalidumo grupė. K. B. nebuvo tinkamai atstovaujama teisme, šeimoje per tą laiką mirė net du asmenys, iki 2004 m. gruodžio 20 d. niekas nereiškė pretenzijų dėl jų gyvenimo parduotoje sodyboje, todėl, ieškovo manymu, yra teisinis pagrindas praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti. Teigė, jog K. B. susiklosčius sunkioms aplinkybėms, neturėdama kitos išeities ir R. N. suklaidinta dėl esminių sandorio sudarymo aplinkybių, 1992 m. rugsėjo 4 d. pasirašė aiškiai nenaudingą ginčo pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pirkėjui atiteko virš 2 milijonų rublių vertės turtas, o jai - tik 250 000 rub. avansas, nors pirkėjas buvo pažadėjęs už įsigytus pastatus nupirkti pardavėjui dviejų kambarių butą Klaipėdos mieste ir papildomai sumokėti 2 milijonus rublių. Netesėjęs pažado, R. N. tuoj pat įsigytus pastatus perleido kitiems asmenims, dabartiniu metu jų savininkas yra UAB „Medicinos banko lizingas“, nors jais tebesinaudoja K. B. šeima. Ieškovo nuomone, dėl apgaulės sudarytas 1992 m. rugsėjo 4 d. sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, kadangi iš neteisės neatsiranda teisė. Atsakovo UAB „Medicinos banko lizingas“ šio turto valdymas taip pat laikytinas neteisėtu ir turtas išreikalautinas kaip iš nesąžiningo įgijėjo. Šis savininkas įsigyto turto neperėmė ir jo realiai nevaldo iki šiol, todėl ieškovas sprendžia, jog 2002 m. sausio 11 d. sudaryta sutartimi nesiekė sukurti jokių teisinių pasekmių. Be to, jam turėjo būti žinomos buvusių savininkų pretenzijos į šį turtą bei teismuose sprendžiamus ginčus dėl šio turto.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą ir 1992 m. rugsėjo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp J. P., atstovaujamo K. B., ir R. N., dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo pripažino negaliojančia; priteisė iš R. N. mirusio J. P. teisių perėmėjams 32 589 Lt; ieškinio reikalavimą dėl vindikacijos ir atstatymo J. P. nuosavybės teisių į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), atmetė; priteisė iš R. N. valstybės naudai 978 Lt žyminio mokesčio ir 90 Lt pašto išlaidų; priteisė iš Palangos miesto apylinkės prokuratūros UAB „Medicinos banko lizingas“ naudai 1 400 Lt advokato pagalbos išlaidų. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:
1. Teismas ieškovo nurodytas aplinkybes atnaujinti ieškinio praleistą dėl svarbių priežasčių, laikė nepagrįstomis. Nurodė, jog sandorio sudarymo metu galiojo bendras trejų metų ieškininės senaties terminas. Teismas, remiantis bylos duomenimis nustatė, jog apie savo teisių pažeidimą K. B. privalėjo sužinoti dar ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną, nes rašytiniu 1992 m. rugpjūčio 29 d. susitarimu R. N. buvo įsipareigojęs visiškai atsiskaityti iki sutarties pasirašymo. Pats J. P. iki savo mirties sudaryto jo vardu sandorio neginčijo, todėl net ir imant pagal K. B. 1994 m. kovo 22 d. ieškinyje nurodytą ieškinio senaties eigos pradžią - 1992 m. rugsėjo mėnesio pabaigą - iki šio ieškinio pateikimo 2005 m. lapkričio 18 d. buvo praėję virš 13 metų. Tačiau įvertinus tą aplinkybę, jog pats R. Navikas 1993 m. rugpjūčio 10 d. pripažino esąs nevisiškai atsiskaitęs su turto pardavėju (b.l. 52-54), ieškinio senatis prasideda iš naujo nuo šio momento (CK 89 str. 2, 3 d. 1964-07-07 redakcija).
2. UAB „Medicinos banko lizingas“ nėra ginčijamo 1992 m. rugsėjo 4 d. sandorio šalimi, todėl negali kelti ieškinio senaties taikymo klausimo, nes reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, kai to reikalauja materialinio teisinio santykio šalis, tai yra teismas senatį taiko tik esant skolininko reikalavimui (CK 85 str. 2 d. 1964 m. redakcija) . Teismas, įvertinęs tai, ieškovo prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senatį tenkino (CK 90 str. 2 d. 1964 m. redakcija).
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas taip pat įvertino tai, jog R. N., pasinaudodamas sunkia situacija J. P. šeimoje, primetė savo valią sudaryti aiškiai pardavėjui nenaudingą pirkimo-pardavimo sutartį ir savo veiksmais apgavo jį, ginčo sandorį pripažino negaliojančiu (CK 57 str. 1 d. 1964 m. redakcija).
4. Pripažinęs ginčo sandorį negaliojančiu teismas taikė restituciją. Teismas įvertinęs tai, jog J. P. teisių perėmėjai po jo mirties byloje nenustatyti (paveldėjimo liudijimas niekam neišduotas), restituciją taikė neįvardytiems J. P. teisių perėmėjams. Nurodė, jog pačiam R. N. pripažinus, jog faktinė sandorio kaina buvo apie 1 500 000 rublių, bei nesant galimybės grąžinti turtą natūra, iš R. N. priteisė ginčo turto nekilnojamojo turto registre nurodytą rinkos vertę, atskaičius 2 500 Lt pagal sandorį gautą sumą - 32 589 Lt (b.l. 29-33, CK 6.147 str. 2 d.).
5. Teismas ieškinio reikalavimą dėl vindikacijos ir atstatymo J. P. nuosavybės teisių į pastatus atmetė, motyvuodamas tuo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas UAB ,,Medicinos banko lizingas“, 2002 m. sausio 11 d. įsigydamas ginčo pastatus, veikė nesąžiningai ir yra nesąžiningas šio turto įgijėjas (CPK 178 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Palangos miesto apylinkės vyriausioji prokurorė, ginanti K.B. interesus, prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį dėl iš Palangos miesto apylinkės prokuratūros UAB „Medicinos banko lizingas“ naudai 1 400 Lt advokato pagalbos išlaidų prieisimo, nurodant, jog jos priteistinos iš valstybės; kitą sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė CPK 98 straipsnio nuostatas ir priteisė iš Palangos miesto apylinkės prokuratūros UAB „Medicinos banko lizingo“ naudai 1400 Lt advokato pagalbos išlaidų. CPK 83 str. 1 d. 5 p. numatyta, jog prokuroras <-..>, gindamas viešąjį interesą, yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Dėl to apeliantas sprendžia, jog prokuroras, gindamas viešąjį interesą, yra atleistas ir nuo kitų bylinėjimosi išlaidų. Teismui atmetus prokuroro reikalavimą, atsakovo UAB „Medicinos banko lizingas“ turėtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).
Apeliaciniu skundu atsakovo R.N. atstovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 05 09 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
1. Apeliantas teigia, jog netinkamas procesinių dokumentų atsakovui R. N. įteikimas ir bylos išnagrinėjimas atsakovui nežinant apie teismo posėdžio laiką ir vietą daro 2006 m. gegužės 9 d. sprendimą negaliojantį CPK 329 str. 3 d. 1 p. įtvirtintu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Nurodo, jog atsakovas R. N. apie tai, kad Klaipėdos apygardos teismui yra pateiktas ieškinys, kuriame jis yra patrauktas atsakovu, nežinojo. Nuo 1994 metų R.N. gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl nors teismas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą paskelbė spaudoje, atsakovas neturėjo galimybės sužinoti apie tai, kad jo atžvilgiu yra pradėta byla. Klaipėdos apygardos teismo sprendime nėra nurodyta, kodėl bylos nagrinėjime nedalyvavo atsakovas R. N.. Šiame sprendime nekonstatuojama, kad R. N. byloje nedalyvavo teismo posėdyje ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį ar kitų procesinių dokumentų. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog 2005 m. lapkričio 24 d. ieškinys su priedais R.N. buvo išsiųstas adresu Klaipėda, Vilties 9-1. Šie dokumentai atsakovui nebuvo įteikti. Kurjeris pažymėjo, kad dokumentai neįteikti, nes adresatas yra išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas. Apie tai, kad R. N. gyvena ne Lietuvoje, kurjeriui pranešė Klaipėdos m., Vilties 9-1 gyvenanti jo duktė Aušra Bormotina. Į R.N. namus atvykus kurjeriui ir pranešus, kad atnešė R.N. adresuotus teismo dokumentus, R.N. dukra atsisakė juos priimti, kadangi nežinojo, kokie padariniai dėl tokių dokumentų, adresuotų ne jai, priėmimo gali kilti jai ir jos tėvui R.N., tačiau kurjeriui nurodė, jog jos tėvas gyvena JAV, ir kad dokumentai turėtų būti siunčiami jam tiesiogiai. Nors teismui ir ieškovui buvo žinoma, kad adresu Klaipėda, Vilties 9-1, gyvena atsakovo R. N. artimi giminaičiai, bei, kad jiems žinomas R.N. tikslus gyvenamosios vietos adresas, tačiau į juos nebuvo kreiptasi, prašant nurodyti tikslią atsakovo gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra prokurorė, t.y. asmuo, turintis valstybės suteiktus įgaliojimus pareikalauti iš asmenų pateikti būtiną bylos nagrinėjimui informaciją, apeliantas mano, kad ieškovas privalėjo pasinaudoti šia galimybe ir išsiaiškinti atsakovo R. N. gyvenamąją vietą. Apelianto teigimu, kadangi R. N. gyvena ne Lietuvoje, jam skirti dokumentai negalėjo būti įteikti jo šeimos nariams, gyvenantiems Lietuvoje, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl dokumentų įteikimo būdo, turėjo vadovautis CPK 129 straipsnio nuostatomis ir byloje paskirti kuratorių, o ne apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką skelbti spaudoje. Iš byloje esančią dokumentų matyti, jog nei ieškovas, nei teismas nekėlė klausimo dėl kuratoriaus paskyrimo. Teismas, neatsižvelgė į CPK 130 str. 1 d. nustatytą imperatyvų reikalavimą, kad dokumentai gali būti įteikiami viešo paskelbimo būdu tik tada, kai nėra galimybės paskirti kuratorių. Teigia, jog teismo paskirtas kuratorius būtų prašęs pritaikyti ieškinio senatį.
2. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK 129 bei 130 str. nustatytų reikalavimų ir procesiniai dokumentai R. N. buvo įteikti viešo paskelbimo būdu nepagrįstai, neišsiaiškinus galimybės paskirti jam šioje byloje kuratorių. Pažymi, jog atsakovui R.N. turint galimybę dalyvauti bylos nagrinėjime tik apeliacinės instancijos teisme, jo teisės suvaržytos, nes apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jis neturi teisės prašyti teismo taikyti ieškinio senaties terminą. Dėl šios priežasties apeliantas prašo Lietuvos apeliacinio teismo atnaujinti bylos nagrinėjimą nuo dokumentų paskelbimo viešai momento (CPK 131 str. 1 d.).
2.1. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškinį dėl ginčijamos sutarties pripažinimo negaliojančiu pateikė asmuo, neturintis suinteresuotumo byloje. Nei K.B., nei D.J. nėra materialinio teisinio santykio - ginčijamos 1992 m. rugsėjo 4 d. sutarties šalys ar šalių teisių perėmėjos, šia sutartimi niekaip nebuvo pažeistos jų teisės, todėl nei jos, nei prokuroras, ginantis jų interesus, neturi teisės pateikti reikalavimo dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia. Apeliantas teigia, jog ginčijama 1992 m. rugsėjo 4 d. sutartis buvo sudaryta tarp J. P. ir R. N. J. P. mirus, jo teisė pareikšti ieškinį dėl šios sutarties negaliojimo perėjo J. P. paveldėtojams (teisių perėmėjams). Kaip nurodyta skundžiamame sprendime, po J. P. mirties paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas, taigi, J. P. teisių perėmėjai, kurie turėtų teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, yra nežinomi. Nei K. B., nei D. J. nebuvo 1992 m. rugsėjo 4 d. sutarties šalimis, jos nėra J.P. teisių perėmėjos (nėra įrodymų, kad palikimas buvo priimtas, pateikiant pareiškimą dėl palikimo priėmimo, arba faktiškai pradėjus turtą valdyti kaip tai numatė 1964 07 07 LR CK 587 str., nes turtas pagal sutartį priklausė atsakovui R.N., pastatai, kurie buvo perleisti ginčo sutartimi, joms niekada nepriklausė. Taigi, 1992 m. rugsėjo 4 d. sutartis nepažeidė nei K.B., nei D.J. teisių ir teisėtų interesų. R.N. pripažino savo paaiškinime liudydamas baudžiamojoje byloje, kad buvo pažadėjęs sumokėti likusią sumą už J.P. parduotus pastatus vėliau, tačiau nesuprantama ieškovo pozicija, kad J.P. mirus R.N. privalėjo šiuos pinigus sumokėti K.B.. R.N. neturėjo teisės išmokėti likusios sumos K.B., nes ji nepateikė R.N. jokių įrodymų apie tai, kad yra teisėta J.P. turto paveldėtoja ar kad turi įgalinimus priimti J.P. priklausančius pinigus jo paveldėtojų vardu. Nė vienas iš J.P. paveldėtojų į R.N. dėl jo įsiskolinimo nesikreipė, o R.N. nežinojo, kam turėtų būti išmokėti pinigai, todėl atsakovo R.N. veiksmai negali būti laikomi neteisėtais.
2.2. Kadangi R.N. nežinojo apie pareikštą ieškinį, jis negalėjo pateikti reikalavimo taikyti ieškinio senatį pirmosios instancijos teisme, todėl, apeliacinės instancijos teismui nusprendus nagrinėti bylą iš esmės, apeliantas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą dalyje dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - atmesti ieškinį, taikant ieškinio senaties termino praleidimą kaip savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą. Teigia, jog ieškovo nurodytos priežastys neturi jokios įtakos tam, kad K.B. ar D. J. praleido ieškinio senaties terminą. K.B. nuo pat sutarties sudarymo dienos žinojo, kokios šios sutarties sąlygos ir kaip ši sutartis yra vykdoma, tai patvirtina aplinkybė, kad dar 1994 m. kovo 28 d. kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti 1992 m. rugsėjo 4 d. ir 1993 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis. 1998 m. birželio 30 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi jos ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu abiem šalims neatvykus į teismo posėdį. Skundžiamame teismo sprendime ieškovo atstovas: nurodė, jog K.B. apie teismo sprendimą nebuvo žinoma iki 2002 m., tačiau, kaip matyti iš patikslinto ieškinio, ieškovas pats sau prieštarauja, nes ieškinyje nurodyta, kad ,,nuo 1998 m. birželio 30 d. K.B. įgaliota dukra D. J. skundė teismo priimtas nutartis. Tai, kad K.B. nežinojo, kam perleistas turtas, taip pat negali būti pripažinta svarbia priežastimi atnaujinti ieškinio senaties terminą. Ji turėjo galimybę asmeniškai ar per advokatą kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas ir prašyti pateikti informaciją, kam priklauso pastatai, kuriuose ji gyvena (tai yra vieša informacija, prieinama visiems suinteresuotiems asmenims), tačiau to nepadarė. Faktą, kad K.B. interesai nebuvo tinkamai atstovaujami, ieškovas grindė tuo, kad jos buvęs atstovas V.K. 2002 m. gegužės 16 d. buvo išbrauktas iš advokatų sąrašo už Advokatūros įstatymo ir Etikos kodekso pažeidimą. Tačiau K.B. pateiktas ieškinys buvo išnagrinėtas dar 1998 metais, tai yra beveik prieš 4 metus iki tos dienos, kai V.Kuzminovas buvo išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašų. Tuo metu klausimų dėl advokato V.K. kompetencijos nebuvo keliama, pati K.B. jokių skundų dėl jo veiksmų nėra pateikusi. Taigi, V.K. išbraukimo iš advokatų sąrašų 2002 metais faktas neturi jokio sąlyčio su nagrinėjama byla. Apeliantas sutinka su tuo, jog V.B. patyrė didelį smūgį mirus J. P. bei T. P., tačiau mano, jog jų mirtys neturi įtakos ieškinio senaties termino praleidimui. J.P. mirė 1992 metais, bet po dviejų metų V.B. kreipėsi į teismą dėl 1992 m. rugsėjo 4 d. sutarties pripažinimo negaliojančia ir jos pareiškimas buvo nagrinėjamas iki 1998 m. birželio 30 d. Teismui palikus pareiškimą nenagrinėtą, ieškovė naujo ieškinio pareiškimo nepateikė. Kadangi pagal tuo metu galiojusį 1964 m. LR CK ieškinio senaties terminas buvo 3 metai, net skaičiuojant ieškinio senaties terminą ne nuo sutarties sudarymo dienos (kaip iš tiesų jis turėtų būti skaičiuojamas), bet nuo teismo nutarties palikti pareiškimą nenagrinėtu dienos, V.B. dar iki T.P. mirties 2002 m. gegužės 12 d. ieškinio senaties terminą buvo praleidusi. Taigi ieškovo teiginys, kad ieškinio senaties termino praleidimui turėjo įtakos J.P. ir T.P. mirtys, yra visiškai nepagrįstas. Dėl tos pačios priežasties nepagrįstas ir argumentas, kad K.B. buvo pripažinta neveiksnia - tai įvyko tik 2004 m. spalio 12, be to, jai iš karto buvo paskirta globėja – D. J.. V.B. nuo 1992 m. rugsėjo 4 d. žinojo, kad pastatai adresu Palanga, Kuršių takas 24, jai nepriklauso. R.N. buvo pažadėjęs leisti jai šiuose pastatuose kurį laiką gyventi, tačiau V.B. žinojo, kad 1993 m. R.N. minėtus pastatus pardavė (tai įrodo jos 1994 03 28 ieškinio pareiškimas teismui dėl 1992 09 04 ir 1993 08 30 pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis). Taigi, vadovaujantis protingumo kriterijumi, V.B. turėjo žinoti ir suprasti, kad ji neturi teisės gyventi nė jai priklausančiuose pastatuose ir kad bet kuriuo metu teisėtas pastatų savininkas gali pareikalauti, kad ji ir kiti šių pastatų gyventojai išsikeltų.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovo R.N. atstovas prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą - panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimu į ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus atsakovas ,,UAB ,,Medicinos banko lizingas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą tretysis asmuo D. J. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas Palangos miesto apylinkės prokuratūra prašo atsakovo skundą atmesti ir tenkinti ieškovo apeliacinį skundą - pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį dėl iš Palangos miesto apylinkės prokuratūros UAB „Medicinos banko lizingas“ naudai 1 400 Lt advokato pagalbos išlaidų prieisimo, nurodant, jog jos priteistinos iš valstybės; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Palangos m. apylinkės vyriausiosios prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas. R. N. apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija nagrinėjo bylą neperžengdama apeliaciniuose skunduose nurodytų faktinių ir teisinių pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).
Dėl Palangos m. apylinkės vyriausiosios
Prokurorė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš Palangos m. apylinkės prokuratūros UAB ,,Medicinos banko lizingas“ naudai priteista 1400 Lt advokato pagalbos išlaidų.
Pagal bylos duomenis Palangos m. apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė, remdamasi CPK 49 straipsnio nuostatomis, pareiškė ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, gindama viešąjį interesą - 1992 m. mirusio J.P. ir jo teisių perėmėjų interesus. CPK 83 straipsnio pirmos dalies 5 punktas nurodo, kad prokuroras bylose pagal jo ieškinius, kuriais siekiama apginti viešąjį interesą, yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Tokiose bylose, jeigu ieškinys atmetamas arba tenkinamas iš dalies, prokurorui kaip ieškovui tenkančios bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str.). Taigi, pirmosios instancijos teismas priėjęs išvados, kad atsakovui UAB ,,Medicinos banko lizingas“ turi būti atlygintos byloje patirtos advokato atstovavimo išlaidos, jas turėjo priteisti ne iš Palangos m. apylinkės prokuratūros, o iš valstybės biudžeto. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš prokuratūros priteistos bylinėjimosi išlaidos, keistina, nurodant, kad jos priteisiamos iš valstybės.
Dėl R. N.
Apeliantas R. N. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to, kad jis priimtas pažeidžiant civilinio proceso normų reikalavimus, tai yra dėl to, kad jam, kaip numato CPK normos, nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą ir jis neturėjo galimybės tinkamai apginti savo teises, o būtent neturėjo galimybės prašyti taikyti ieškinio senaties terminą ir reikalauti tuo pagrindu ieškinį atmesti.
Iš bylos dokumentų matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovui R. N. buvo siunčiami adresu Vilties 9-1, Klaipėda, tačiau grąžinti neįteikti nurodant, kad atsakovas išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas (b. l. 71, 110), todėl prokuratūra prisiėmė pareigą procesinius dokumentus R. N. įteikti viešo paskelbimo būdu (b. l. 98) ir skelbimai apie teismo posėdžius buvo publikuojami respublikinėje bei vietinėje spaudoje (b. l. 168, 169, 182, 183).
Apelianto argumentai, kad adresuoti jam procesiniai dokumentai turėjo būti įteikti teismo paskirtam kuratoriui arba, išsiaiškinus jo adresą, siunčiami į JAV, nepagrįsti.
Pirma. CPK 129 straipsnio pirma dalis nurodo, kad teismas kuratorių skiria tik esant suinteresuotos šalies prašymui. Proceso dalyviai tokio prašymo nepareiškė, o teismas savo iniciatyva neturėjo teisinio pagrindo skirti kuratorių. Juo labiau, kad kuratoriaus skyrimo atveju iškiltų klausimas dėl kuratoriaus išlaidų apmokėjimo.
Antra. Atsakovo gyvenamoji vieta Lietuvoje deklaruota adresu Vilties 9-1, Klaipėda ir atsakovas privalėjo pasirūpinti, kad šiuo adresu jo vardu gaunami dokumentai būtų jam įteikti (pranešti). Jeigu minėtu adresu gyvenančios atsakovo dukros ir atsakovo santykiai nėra tokie, kad dukra gali priimti jo korespondenciją ir (ar) informuoti jį apie gautus pranešimus, atsakovas privalėjo pasirūpinti kitu adresu ir jį deklaruoti.
Pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teismas neturėjo oficialių duomenų apie atsakovo buvimą JAV ir jo adresą toje valstybėje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino prokurorės prašymą dėl informavimo atsakovą apie teismo posėdžius viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Kolegija mano, kad toks procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdas atitiko susiklosčiusią byloje procesinę padėtį ir CPK normų reikalavimus.
Kaip minėta, apeliantas R. N. nurodo, kad netinkamas pranešimas apie bylos procesą sutrukdė jam realiai dalyvauti bylos nagrinėjime ir pareikšti prašymą taikyti ieškinio senatį. Tačiau bylos nagrinėjimo eigoje pirmosios instancijos teismas, aiškindamas bylos aplinkybes ir spręsdamas bylą iš esmės, šį klausimą nagrinėjo bei aptarė ginčijamame sprendime.
Iš šioje byloje surinktų dokumentų ir prijungtų Palangos m. apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2³-350/1998 bei Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-478-538/2005 dokumentų matyti, kad J. P., kuris pagal 1992 m. rugsėjo 4 d. sutartį pardavė atsakovui R. N. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), mirė 1992 m. gruodžio 19 d. ir testamentu visą savo turtą paliko anūkei D. P.-J.. J. P. sutuoktinė K. B., kaip įstatyminė įpėdinė, 1994 m. kovo 22 d. kreipėsi į Palangos apylinkės teismą dėl sodybos minėtos pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Šis teismas 1998 m. birželio 30 d. nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą, kadangi į teismo posėdį šalys neatvyko, o Klaipėdos apygardos teismas 2004 m. balandžio 15 d. nutartimi apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Palangos m. apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė, gindama K. B. interesus, 2005 m. kovo 17 d. Klaipėdos apygardos teisme pareiškė ieškinį dėl sodybos Kuršių takas 24, Palangoje pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, tačiau ir šis ieškinys Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 1 d. nutartimi buvo paliktas nenagrinėtas, nes prokurorė nepateikė Airijos kompanijos ,,Sk-Impex Ltd“, kuri pagal 1993 m. gruodžio 31 d. sutartį buvo įsigijusi sodybą Kuršių takas 24, Palangoje, tinkamo buveinės adreso.
Pagal 1964 m. CK 89 straipsnio ir 2000 m. CK 1.130 straipsnio nuostatas ieškinio, kurį teismas palieka nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, todėl pripažintina, kad ieškinio senaties terminas ginčyti 1992 m. sudarytą sandorį yra ženkliai praleistas, tačiau paminėtos aplinkybės rodo, kad įstatyminė J. P. įpėdinė (žmona) K. B. ir testamentinė J. P. įpėdinė (anūkė) D. P.-J. nuo 1994 m. laikė, kad 1992 m. rugsėjo 4 d sudarytas sodybos pirkimo-pardavimo sandoris yra ydingas ir pažeidžia jų interesus, nes buvo sudarytas dėl susidėjusių sunkių šeimos gyvenimo aplinkybių, kurias R. N., pirkdamas sodybą, žadėjo išspręsti (pagal bylos duomenis J. P. šeima dėl jos narių sveikatos sutrikimų siekė apsigyventi arčiau miesto centro ar Klaipėdos m.). Kolegijos nuomone, ginčas ankstesnėse bylose nebuvo operatyviai išspręstas iš dalies, ir dėl to, kad po 1992 m. sandorio turtas (sodyba) greitu laiku buvo perparduotas kitiems asmenims ir sunkino pirmojo sandorio nuginčijimą.
Sprendžiant ieškinio senaties atnaujinimo klausimą privalu išaiškinti, dėl kokių priežasčių J. P. įpėdiniai nesugebėjo laiku ir tinkamai apginti savo pažeistus interesus. Iš bylos dokumentų matyti, kad 1992 m. miręs (gimęs 1903 m.) J. P. gyveno su pirmos grupės invalidu sūnumi T. P. (b. l. 6, 7) ir invalide, 2004 m. pripažinta neveiksnia žmona K. B. (b.l. 11) bei 1986 m. gimusia anūke D. P.-J. (b.l. 14), kuri taip pat yra invalidė (b.l. 17), šiuo metu augina du nepilnamečius vaikus (b.l. 18). Šie duomenys rodo, kad J. P. šeimos, jo įpėdinių (teisių perėmėjų) sveikatos būklė buvo bloga, o socialinė padėtis sunki, ir paaiškina, kad tiek K. B., tiek D. P.-J. nebuvo pajėgios nuosekliai, laiku ir tinkamai apginti sutvarkyti savo interesų. K. B. netgi negebėjo po sandorio 1992 m. sudarymo išreikalauti iš atsakovo R. N. sutartų ir negautų už sodybą pinigų, kuriuos kaip skolą R. N. pripažino (b. l. 52), o D. P.-J. paveldėjimo pagal testamentą. Dėl to prokuroras, pripažinęs, kad J. P. teisių paveldėtojai nepajėgūs apginti savo teisėtų interesų, pagrįstai ėmėsi iniciatyvos ginti minėtų asmenų teises ir pareiškė ieškinį dėl J. P. nekilnojamojo turto sandorių nuginčijimo (Prokuroro veiksmai atitiko formuojamą teisminę praktiką - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006).
Kolegija sutinka su apelianto R. N. argumentu, kad ieškinio senaties institutu siekiama užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir, sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, negalima atsižvelgti išimtinai tik į ieškovo interesus, tačiau vertinant aptartą J. P. teisių perėmėjų šeimyninę, socialinę padėtį, nesugebėjimą apginti savo teisėtų interesų, pripažintina, jog, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, J. P. teisių paveldėtojų teisės, nepriklausomai nuo to, kad ieškinio senaties terminas praleistas ženkliai, turi būti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. Nr. 39 - 15.1 p.).
Pirmosios instancijos teismas sprendime paminėtas aplinkybes aptarė ir pagrįstai pripažino, kad J. P. teisių perėmėjų interesai turi būti ginami bei atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą.
Remdamasi tuo, kas pasakyta, kolegija priėjo išvados, kad atsakovo R. N. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu.
Kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu 1992 m. rugsėjo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp J. P., atstovaujamo žmonos K. B., ir R. N., pripažino negaliojančia tuo pagrindu, kad jinai buvo sudaryta dėl susidėjusių sunkių aplinkybių labai nenaudingomis sąlygomis, bei taikė piniginę restitucija: priteisė iš atsakovo R. N. J. P. teisių pa rėmėjams turto registro centro nustatyta ginčo turto (sodybos) vidutinę vertę, minusavęs iš jos R. N. sandorio metu J. P. sumokėtus 2500 Lt (250 000 rub.). Atsakovas R.N., kaip minėta, apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl proceso teisės pažeidimų ir netinkamo ieškinio senaties instituto taikymo. Ginčo esmės išsprendimo neginčija. Palangos m. apylinkės vyriausioji prokurorė ir tretysis asmuo J. P. testamentinė įpėdinė (neveiksnios K. B. globėja) D. P.-J. apeliacinių skundų dėl sprendimo dalies, kuria pripažintas sandoris negaliojančiu bei taikyta piniginė restitucija, nepateikė. Šie asmenys mano, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė tinkamai. Dėl to teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų ir nemanydama, kad priimtas pirmosios instancijos sprendimas iš esmės pažeidžia viešąjį interesą, dėl sprendimo dalies, kuria ginčijamas sandoris pripažintas negaliojančiu ir taikyta restitucija, nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį, kuria iš Palangos m. apylinkės prokuratūros priteistos advokato pagalbos išlaidos, pakeisti ir ją formuluoti taip:
Priteisti UAB ,,Medicinos banko lizingas“ (įmonės kodas 123835462) naudai iš valstybės vieną tūkstantį keturis šimtus (1400) litų advokato pagalbos išlaidų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.