Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant suinteresuoto asmens R. J. atstovui advokatui R. Č. ir

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus atstovei I. M.,

nedalyvaujant pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui ir suinteresuotiems asmenims R. J. ir V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškimą dėl teismo sprendimo, kuriuo suinteresuotas asmuo R. J. pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškimas grindžiamas šiais argumentais:

- Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9494/ 98 suinteresuotas asmuo R. J. dėl psichinės ligos pripažintas neveiksniu. Kauno miesto valdybos 1998 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 830 neveiksnaus R. J. globėja paskirta jo motina V. J.;

- pasikeitus fizinių asmenų civilinio veiksnumo/ neveiksnumo teisiniam reglamentavimui, būtina peržiūrėti teismo sprendimą, kuriuo suinteresuotas asmuo R. J. pripažintas neveiksniu, ir nustatyti konkrečias turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sritis, kuriose jis laikytinas neveiksniu ir kuriose jis laikytinas ribotai veiksniu, atsižvelgiant socialinio darbuotojo pateiktą išvadą;

- R. J. nuo 2000 m. birželio 19 d. nustatyta diagnozė – Paranoidinė šizofrenija, lengvas protinis atsilikimas. 2019 m. rugsėjo 20 d. VšĮ Kauno miesto poliklinikos medicinos išrašė nurodyta, kad išlieka klampaus, sulėtinto neproduktyvaus mąstymo, gyvena savo susikurtame pasaulyje, stebimas išreikštas asmenybės defektas.

- Negalią turinčių asmenų centro „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 2 d. socialinio darbuotojo išvadoje nurodyta, kad suinteresuotas asmuo R. J. negeba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių santykių srityje, kadangi jis negeba savarankiškai nuosekliai ir aiškiai suvokti, bei paaiškinti savo galimų sprendimų esmės ir priežasčių turtinių santykių srityse, paaiškinti asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, nesupranta, kaip reikia sudaryti sandorius ir negeba numatyti pasekmių, dėl tam tikro galimo sprendimo priėmimo turtinių santykių srityse. Tačiau jis iš dalies savarankiškai, naudodamasis pagalba, geba pasirūpinti savimi ir priimti sprendimus asmeninių neturtinių santykių srityse, kadangi negeba pilnai susitvarkyti savo kambario ir bendrųjų patalpų, pasigaminti maisto, tačiau savarankiškai pavalgo, išsimaudo, apsirengia, motinos nurodymu geria vaistus, savarankiškai nueina į polikliniką, naudojasi visuomeniniu transportu.

Atsižvelgus į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, suinteresuotas asmuo R. J. į teismo posėdį nekviestas ir byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 464 straipsnio 2 dalis).

Išvadą teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus – atstovė I. M. palaikė byloje pateiktą išvadą ir paaiškino, kad pareiškimas atitinka suinteresuoto asmens R. J. interesus, bei nurodė, kad jis tūrėtų būti pripažintas neveiksniu, atsižvelgus į teismo psichiatrijos ekspertų pateiktą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.6 straipsnį civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Teismo sprendimas dėl asmens, turinčio psichikos sutrikimą, pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turi būti pagrįstas išsamiais, protingais įrodymų vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus.

Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją tokiais įrodymais teismas laiko išsamią ir visapusišką eksperto medicininę išvadą. Kita vertus, EŽTT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimą byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05). Asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis Nr. e3K-3-280-684/ 2019).

Neveiksniu tam tikroje srityje ir globos reikalingu tose srityse iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam), pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.

2015 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnyje nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2016 m. sausio 1 d., priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Vadovaujantis teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis, Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9494/ 98 suinteresuotas asmuo R. J. dėl psichinės ligos – šizofrenijos – pripažintas neveiksniu. Kauno miesto valdybos 1998 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 830 neveiksnaus R. J. globėja paskirta jo motina V. J.

Negalią turinčių asmenų centro „(duomenys neskelbtini)“ socialinio darbuotojo išvadoje, parengtoje pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintą Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašą, nurodyta, kad suinteresuotas asmuo R. J. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių santykių srityse, kadangi jis žino savo vardą, pavardę bei amžių, tačiau gimimo dienos nežino; nesuvokia kokias pajamas gauna, nesugeba planuoti pajamų ir išlaidų; komunalinių mokesčių nemoka ir banko paslaugomis nesinaudoja; visais finansiniais klausimais rūpinasi globėja; jis geba nueiti į parduotuvę ir nupirkti nurodytas prekes, tačiau nesupranta, kas yra pigu ar brangu; negeba tvarkyti asmeninių dokumentų, sudaryti sandorių, dokumentų, susijusių su paveldėjimu; dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje. Tačiau R. J. iš dalies savarankiškai geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus naudodamasis pagalba visose asmeninių neturtinių santykių srityse, kadangi jis negeba pilnai susitvarkyti kambario ir bendrųjų patalpų; negeba pasigaminti maisto, tačiau savarankiškai pavalgo, geba išsimaudyti po dušu, susitvarko tualete savarankiškai, apsirengia savarankiškai, tačiau klausia motinos ką rengtis; vartoja vaistus padedamas motinos, į poliklinika nueina savarankiškai, tačiau dėl vizito susitaria motina; dėl sveikatos būklės negali sudaryti darbo sutarčių, naudojasi viešuoju transportu, tačiau atlikti kokią tikslingą veiklą jam sunku; neturi gebėjimų būti globėju, nesirūpintų šeima, nesudarytų darbo sutarties, nesugebėtų dirbti.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus pateiktame teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-150/2020 nurodyta, kad R. J. konstatuojama – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F 70.1) ir Paranoidinė šizofrenija (F20.0). Pagal savo psichikos būklę R. J. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose turtinių santykių ir visose asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra), kurioje jis iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas, siekdamas suinteresuoto asmens R. J. fizinio, socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, atsižvelgdamas į jo fizinę ir psichikos būklę, į jo amžių, jo gyventą ir gyvenamą gyvenimą, elgseną šiuo metu, sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, esant tokiai suinteresuoto asmens R. J. fizinei ir psichikos būklei, jis laikytinas neveiksniu pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus pateiktą teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 83TPK-150/2020 šiose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo nurodytose srityse: turtinių santykių sritys – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.) (10.1.1 punktas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. (10.1.2 punktas); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.) (10.1.3 punktas); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.) (10.1.4 punktas); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.) (10.1.5 punktas); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.) (10.1.6 punktas); ir asmeninių neturtinių santykių srityse –; sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.) (10.2.2 punktas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.) (10.2.3 punktas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (10.2.4 punktas); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.) (10.2.5 punktas); pilietinių ir politinių teisių sritis (10.2.6 punktas). Kadangi R. J. iš dalies gali suprasti savo veiksmų asmeninių neturtinių santykių srityje – savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.) (10.2.1 punktas) – reikšmę ar juos valdyti, todėl šioje srityje jis pripažintinas ribotai veiksniu. Paminėtina, kad nors pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracija prašė pripažinti R. J. ribotai veiksniu visose asmeninių neturtinių santykių srityse, atsižvelgdama į gautą socialinės darbuotojos išvadą, tačiau teismo ekspertizės išvados paneigia aplinkybes, kad jis iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti asmeninių neturtinių santykių srityje, išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį. Be to, pačioje socialinio darbuotojo išvadoje nurodoma, kad R. J. neturi gebėjimų būti globėju, negalėtų pasirūpinti šeima, negalėtų dirbti.

Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba asmens pripažinimas ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą, yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. tokiam asmeniui suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, siekiant apsaugoti ir užtikrinti negalią turinčių asmenų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat siekiant skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, keistinas Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. birželio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-9494/ 98 ir nustatytinos konkrečios sritys, kuriose suinteresuotas asmuo R. J. laikytinas neveiksniu (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis ir CK 2.10 straipsnis).

Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius tam tikras sritis, kuriose asmuo laikomas neveiksniu, anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir paskirtas globėjas lieka nepakeistas, o globėjas veikia atitinkamose srityse, kur asmuo pripažintas neveiksniu (CK 2.10 ir 3.240 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 468 ir 469 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 468 ir 469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. birželio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9494/ 98, kuriuo R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas neveiksniu:

1. Pripažinti R. J. ribotai veiksniu savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.).

2. Nustatyti konkrečias sritis, kuriose R. J. laikytinas neveiksniu:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

- kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

- nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

- paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

- dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

- sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

- šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

- asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

- darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.).

Sprendimui įsiteisėjus, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti sprendimo duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.