- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-13
- Bylos Nr.
- T-45-297/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Nuteistasis
- T. Š.
- Kategorijos
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo taikyti nuteistajam T. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
nuteistasis T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2005-07-05 Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 13 metų (nuosprendis įsiteisėjo 2005-09-21).
Bausmės pradžia – 2005-03-30, bausmės pabaiga – 2018-03-30.
Alytaus pataisos namuose atlieka bausmę nuo 2008-11-13.
Nuteistasis T. Š. atliko įstatymo numatytą bausmės dalį – 2/3, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nutarties priėmimo dieną jam liko atlikti 1 metai 1 mėnuo 17 dienų laisvės atėmimo bausmės.
2016-07-08 nuteistasis T. Š. pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos (asmens byla, II dalis, b. l. 184).
Komisija, pakartotinai išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2017-01-11 priėmė nutarimą prašymą tenkinti ir lygtinai paleisti nuteistąjį T. Š. iš pataisos įstaigos, per likusios neatliktos bausmės dalį paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistasis atlikęs didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. 4/5 dalis. Anksčiau teistas du kartus, teistumai išnykę. Padarytas nusikaltimas nėra nusikaltimų modelio dalis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka, tačiau sugebėjo padaryti išvadas ir nuo 2015 m. birželio mėnesio pažeidimų nedaro, paskatintas trylika kartų ir nuteistojo elgesys pastaruoju metu nepriekaištingas. Jis aktyviai dalyvauja būrio gerovės darbuose. Mokosi ir įgijo keletą specialybių. Dalyvauja ne tik privalomose socialinės reabilitacijos programų veiklose, bet ir papildomose programose, lanko meno kūrybos būrelį, dalyvauja anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos užsiėmimuose, pykčio ir agresijos programoje. Taip pat nuo 2015 m. dalyvavo labdaros ir paramos fondo „Garstyčios grūdas“ reabilitacijos – adaptacijos į visuomenę programoje. Nuteistasis atlygino teismo priteistą žalą. Laisvėje sieks įsidarbinti, teigia, kad jo laukia artimieji. Nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai žemėjo, anksčiau buvo 61 balas, 56 balai, šio svarstymo metu rizika vertinama 49 balais. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, kad T. Š. gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nes bausmės tikslus įmanoma pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Prokuroras skundo dėl Komisijos nutarimo nepateikė.
Komisijos 2017-01-11 nutarimą atsisakytina patvirtinti.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. nuostatas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis T. Š. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 str. 2 d. 3 p. numatytas sąlygas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu mokosi, įgijo keletą specialybių, dirbo pynimo ceche, šiuo metu nedirba, bet kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl įdarbinimo. Už nepriekaištingą elgesį paskatintas trylika kartų. Vykdo ankstesnės Komisijos pasiūlytas rekomendacijas ir dalyvauja „Pykčio ir agresijos“ valdymo programoje, lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programos „Garstyčios grūdas“ užsiėmimuose. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Bausmės atlikimo metu jo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nuo 61 balo iki 49 balų. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Kaip minėta, nuteistojo T. Š. nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra 49 balai pagal OASys, taigi, ji išlieka vidutinė, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga ją mažinant. Tokios T. Š. pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančios pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nenustatyta. Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs sekančias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis linkęs savo elgesį pateisinti reakcija į aplinkos stimuliaciją, kartais elgiasi neapgalvotai ir dėl to vėliau gailisi. Turimas problemines sritis atpažįsta, tačiau jas linkęs minimalizuoti, vertinti jas paviršutiniškai, dėl ko ne visada pasirenka tinkamas strategijas joms spręsti, stengiasi apgalvoti savo elgesio pasekmes, tačiau ne visada tai pavyksta, nes koncentruojasi į trumpalaikius sprendimus, neįvertindamas ilgalaikių pasekmių. Jis kriminalinio elgesio nuostatų visiškai neatsisako ir jų laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų gyvenimo bausmės atlikimo metu. Šios aplinkybės nepalankiai apibūdina nuteistojo elgesį, mąstymą bei jo požiūrį į turimas problemas ir nagrinėjamo klausimo kontekste jos yra itin reikšmingos, nes nuteistojo mąstymas ir elgesys išlieka kriminogeniniu veiksniu. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis pripažįsta, kad visus nusikaltimus padarė būdamas neblaivus; be to, bausmės atlikimo metu jis buvo nubaustas už narkotinių medžiagų vartojimą (2013-10-11 vartojo narkotines medžiagas). Ir nors nuteistasis lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, piktnaudžiavimo alkoholiu problema išlieka kriminogeniniu veiksniu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis baustas drausmine tvarka aštuonis kartus, nuobaudos buvo skirtos už grubius režimo reikalavimų pažeidimus, t. y. keturis kartus baustas už rastą mobilaus ryšio telefoną, taip pat už psichologinį smurtą prieš kitą nuteistąjį, uždraustus daiktus. Ir nors nuobaudos nebegalioja, tačiau tai, kad nuteistasis darė režimo pažeidimus, jį charakterizuoja neigiamai ir, vertinant jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius, leidžia daryti išvadą, kad jam sunku paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams, juolab, kad dar net penkis kartus už režimo reikalavimų pažeidimus nuobaudos nebuvo skirtos, o apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiais (asmens byla, II dalis, b. l. 92, 94, 96, 103, 120). Jau minėta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu paskatintas trylika kartų, tačiau vertinant nuteistojo pastangas keisti elgesį teigiama linkme, atsižvelgiama į tai, kad nuteistasis nuo bausmės atlikimo pradžios iki 2015 m. sistemingai pažeidinėjo nustatytą pataisos namų vidaus tvarką, paskutinė nuobauda jam paskirta 2015-06-09 ir po to jam skirti tik trys paskatinimai: 2016-03-25, 2016-06-21 ir 2016-12-21. Teismo nuomone, laiko tarpas nuo nuteistajam paskirtų paskatinimų po paskutinės drausminės nuobaudos iki jo svarstymo dėl lygtinio paleidimo nėra pakankamas jo elgesio teigiamiems pokyčiams įvertinti ir konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką. Taigi, nurodytos aplinkybės nerodo nuteistojo elgesio ir mąstymo akivaizdžių teigiamų pokyčių, leidžiančių daryti išvadą, kad išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėms ir nenusikals, juolab, kad bausmę jis atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 129 str. 2 d. 3 p.) ir ankstesni nusikalstami veiksmai yra jo kriminogeninis veiksnys, kas leidžia spręsti apie didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei.
Taigi, teismas, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis T. Š. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus T. Š. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 3 p. yra nepagrįstas, dėl ko Komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017-01-11 nutarimą taikyti nuteistajam T. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.