Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Širvintų rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, be nuolatinės gyvenamosios vietos, teistas : 1) 1977-12-20 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 250 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; 2) 1979-10-15 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 146 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių; 3 ) 1982-09-15 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu ketveriems metams; 4) 2000-07-25 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; 5 ) 2000-08-30 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 271 str. 2 d., 42 str. 4 d. laisvės atėmimu devyniems mėnesiams; 6) 2001-11-12 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 271 str. 3 d., 43 str., laisvės atėmimu dvejiems metams ir dviems mėnesiams; 7 ) 2004-10-06 Vilniaus m. pirmo apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 64 str. 3 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, bausmė atlikta 2006-05-11,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R., 2010 m. rugpjūčio 03 d., apie 12.55 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Širvintose, asmeninio konflikto metu, tyčia kirvio pentimi sudavė ne mažiau kaip šešis kartus A. K. į veido sritį, padarydamas veido sumušimą, kraujosruvą ir odos nubrozdinimą veido dešinėje pusėje su masyvia kraujosruva minkštuosiuose audiniuose, viršutinio, apatinio žandikaulio ir dešinio skruostikaulio lūžimą, kas komplikavosi aspiracija krauju ir sukėlė nukentėjusiojo A. K. mirtį.

Apklaustas kaltinamuoju M. R. kaltu prisipažino, tačiau duoti parodymus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, teisiamajame posėdyje atsisakė, motyvuodamas tuo, kad viską pasakė ikiteisminio tyrimo metu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. R. parodė, kad A. K. jis pažinojo apie penkerius metus. Jie abu buvo be gyvenamosios vietos, kartu vaikščiodavo po šiukšlių konteinerius. 2009-2010 m. žiemą, A. K. praleido priestate prie senosios gaisrinės pastato. Kai birželio mėnesį tame priestate apsigyveno jis, A. K. iš ten jau buvo išsikraustęs. 2010-08-03, apie 8.00 val., A. K. atėjo pas jį į priestatą prie senosios gaisrinės. Abu pasikalbėjo, pabaigė gerti jo turėtą butelį „Blindos“ alaus. Po to, A. K. išėjo priduoti butelių. Grįžęs apie 10.00 val., atsinešė pusę litro pilstuko, kurį abu išgėrė. A. K. stipriai apgirto. Atsigulęs ant jo čiužinių, pradėjo kabinėtis, t. y. priekaištauti, kodėl jis neva tai užėmė jo vietą, jo teritorijoje, vaikšto po konteinerius. Be to, pradėjo grasinti, kad jį sumuš. Šių grasinimų pasėkoje, jis iš savo krepšio išsitraukė kirvį ir jo bukuoju galu, sudavė gulinčiam A. K. į dešinį veidą. Po smūgio pastarajam pradėjo bėgti iš nosies kraujas. Tačiau šis ir toliau jam reiškė pretenzijas dėl užimtos gyvenamosios vietos. Tuomet, tuo pačiu kirviu, bukuoju galu, jis dar du kartus, iš visų jėgų, smogė A. K. į galvą. Po šių smūgių A. K. jau nekabėjo, jo galva buvo kruvina. Pamatęs, kad pastarasis nebekvėpuoja, suprato, kad jį užmušė. Kirvį, kurį maždaug prieš savaitę buvo radęs šiukšlių konteineryje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, padėjo po čiužiniu, gale A. K. kojų ir iš karto nuėjęs į policiją, pareigūnui pasakė, kad A. K. rado sumuštą. Teigia, kad nužudyti A. K. neketino, tiesiog taip gavosi išgertuvių metu. Dėl to ką padarė, gailisi ( b. l. 90-92, 110-111, 117-118 ).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. R. kaltė, be jo paties parodymų, įrodyta byloje surinkta medžiaga.

Iš byloje esančios suvestinės matyti, kad apie A. K. lavoną, rastą prie senosios gaisrinės pastato, 2010-08-03, 13.15 val., pranešė M. R., atėjęs į Širvintų r. PK. 2010-08-04, pastarasis parašė nuoširdų prisipažinimą dėl A. K. nužudymo ( b. l. 59 – 63 ).

Tikrindamas savo parodymus apie padaryto nusikaltimo aplinkybes, kaltinamasis M. R., parodė priestatą prie senos gaisrinės sienos, kuriame jis maždaug apie pusantro mėnesio, iki nagrinėjamo įvykio, gyveno. Priestato viduje, M. R. parodė vietą prie sienos, kurioje išgertuvių metu sėdėjo A. K. bei vietą, kurioje sėdėjo jis pats. Po to, kaltinamasis parodė, kaip kirvio bukąja dalimi, smūgiavo gulinčiam A. K. į galvos sritį bei vietą, kurioje jis nužudęs A. K., po antklode padėjo kirvį ( b. l. 96-97 ).

Atlikus įvykio vietos – medinio priestato, pristatyto prie gaisrinės šiaurės vakarų sienos, esančios (duomenys neskelbtini), Širvintose, apžiūrą, jo viduje, ant čiužinių buvo rastas A. K. lavonas su kraujo žymėmis galvos - veido srityje. Po antklode, kuria buvo apklotas lavonas, šalia A. K. kojų, rastas ir paimtas kirvis, kurio vidinėje dalyje, pasmukusioje nuo koto, matėsi kraujo žymės ( b. l. 4 -11 ).

Atlikus kriminalistinį tyrimą nustatyta, kad ant pateikto tirti kirvio, paimto prie A. K. kūno, įvykio vietos apžiūros metu, rasto kraujo genotipas sutampa su A. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. K. fokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, ne didesnė nei 0,0000000000003% ( b. l. 161-162 ).

Atlikus DNR tyrimą, nustatyta, kad ant M. R. kelnių ir batų rasti žmogaus kraujo pėdsakai ( b. l. 166-167 ).

Apklausta nukentėjusiąja G. K. parodė, jog ji yra nužudytojo A. K. motina. Apie jo nužudymo aplinkybes žino tik iš nuogirdų ir tyrėjo. Pasak nukentėjusiosios, jos sūnus, piktnaudžiavo alkoholiu ir gyventi normalaus gyvenimo nenorėjo. Maždaug nuo 2008 m., A. K. pradėjo valkatauti kartu su kitais benamiais, landžioti po konteinerius, gyventi rūsiuose ir su M. R. gerti. Savo sūnų ji yra mačiusi sumuštą, žino, jog kartą jį buvo sumušęs M. R.. Mano, kad dėl tokio jo gyvenimo būdo, buvo kalta jo draugų bei M. R. įtaka. Materialinių pretenzijų dėl sūnaus laidojimo išlaidų kaltinamajam neturi, nes iš jo nėra ką paimti.

Atlikus teismo medicininį tyrimą konstatuota, kad A. K. mirė nuo veido sumušimo, pasireiškusio kraujosruva ir odos nubrozdinimais veido dešinėje pusėje su masyvia kraujosruva minkštuosiuose audiniuose, viršutinio, apatinio žandikaulio ir dešinio skruostikaulio lūžiais. Tai komplikavosi aspiracija krauju. A. K. lavone rasti sužalojimai : kraujosruva ir odos nubrozdinimai veido dešinėje pusėje su masyvia kraujosruva minkštuosiuose audiniuose, viršutinio, apatinio žandikaulio ir dešinio skruostikaulio lūžiai padaryti kietų bukų daiktų poveikyje ir kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl veido kaulų lūžių išsivystė aspiracija krauju, kuri baigėsi mirtimi; muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva dešinės ausies kaušelyje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai apatinio žandikaulio kampo srityje kairėje pusėje, poodinė kraujosruva kairiame skruoste su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, padaryti kietų bukų daiktų poveikyje ir tiek visumoje, tiek ir atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva minkštuosiuose audiniuose pakaušio kairėje pusėje galėjo būti padaryta griuvimo metu atsitrenkiant galva pakaušio sritimi į kietus, bukus paviršius ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikimu. Visi sužalojimai vienodo senumo ir padaryti neilgai trukus iki mirties. Sužalojimų lokalizacija ir kiekis leidžia teigti, kad veido sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau šešių trauminių poveikių pasėkoje. A. K. mirtis galėjo įvykti prieš 2 -3 valandas iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje 2010-08-03, 15 :25. A. K. lavono kraujyje rasta 3,47 ‰ etilo alkoholio, likvore – 4,04 ‰ etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį ( b. l. 15-21 ).

Taigi, iš surinktų, ištirtų ir aukščiau išdėstytų įrodymų daroma išvada, kad M. R. nusikalstama veika pagal LR BK 129 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, kadangi jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto, kilusio dėl asmeninių nesutarimų metu, 2010 m. rugpjūčio 03 d., apie 12.55 val., pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Širvintose, tyčia kirvio pentimi sudavė ne mažiau kaip šešis kartus A. K. į veido sritį, padarydamas veido sumušimą, kraujosruvą ir odos nubrozdinimą veido dešinėje pusėje su masyvia kraujosruva minkštuosiuose audiniuose, viršutinio, apatinio žandikaulio ir dešinio skruostikaulio lūžimą, kas komplikavosi aspiracija krauju ir sukėlė nukentėjusiojo A. K. mirtį.

Šios aplinkybės nustatytos, ne tik iš kaltinamojo parodymų užfiksuotų ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo patikrinti vietoje, bet ir kitų, M. R. kaltę, vienu ar kitu aspektu, patvirtinančių įrodymų : įvykio vietos apžiūros protokolo, iš kurio matyti, jog medinio priestato, pristatyto prie gaisrinės sienos, esančios (duomenys neskelbtini), Širvintose, viduje, ant čiužinių buvo rastas A. K. lavonas su kraujo žymėmis galvos - veido srityje. Po antklode, kuria buvo apklotas lavonas, šalia A. K. kojų, kaip ir nurodė kaltinamasis, buvo rastas kirvis, kurio vidinėje dalyje, pasmukusioje nuo koto, matėsi kraujo žymės. Šios žymės, kaip nustatyta kriminalistinio tyrimo metu, priklauso A. K.; teismo medicinos specialisto išvados, kuriose konstatuota nukentėjusiojo mirties laikas, priežastis, sužalojimų lokalizacija bei jų padarymo mechanizmas, DNR tyrimo išvados, kurioje užfiksuota tai, jog tyrimo metu ant M. R. kelnių ir batų rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Tai visete, objektyviai patvirtina paties kaltinamojo nurodytą padarytų A. K. sužalojimų, nuo kurių pastarasis mirė, mechanizmą.

Padaryto nusikaltimo aplinkybės : pasirinktas įrankis – kirvis, padarytų veiksmų intensyvumas – pagal teismo medicinos ekspertą, atlikusį A. K. lavono tyrimą, pastarajam buvo suduoti ne mažiau kaip 6 smūgiai, į galvos - veido sritį, smurto nutraukimo priežastis – suvokimas, jog nukentėjusysis mirė, ką akivaizdžiai patvirtina kaltinamojo elgesys po padarytų nusikalstamų veiksmų, kai šis nuėjęs į policiją pranešė apie rastą A. K. lavoną, leidžia daryti išvadą, kad M. R., nukentėjusįjį nužudė veikdamas tiesiogine tyčia.

Skiriant kaltinamajam M. R. bausmę atsižvelgiama, kad jis praeityje ne kartą teistas, vedė asocialų gyvenimo būdą, piktnaudžiavo alkoholiu ir dėl lėtinio alkoholizmo su kylančia intoksikacija du kartus buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje, nedirbo ( 130-131, 140 ). Įvertinama ir tai, kad M. R. padarė labai sunkų nusikaltimą asmens gyvybei, sukėlusį neatstatomas pasekmes.

M. R. lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pastarasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, padėjo ją išaiškinti ( LR BK 59 str. 1 d. 2 p. ).

M. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai be abejonių turėjo įtakos jos padarymui ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p. ).

Taigi, įvertinus visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo amžių, nustatytas atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, M. R. skiriama laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu atitinkanti straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Daiktus turėjusius reikšmės bylos tyrimui : A. K. džemperį, sportines kelnes, sportinį megztinį, du čiužinius, kirvį, saugomus Vilniaus apsk. VPK Širvintų r. PK, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti. Kaltinamojo M. R. rūbus, gražinti M. R. ( 1 t. b. l. 26-27, 168 ).

Rezoliucinė dalis

nusprendė

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią M. R. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2010-12-20.

Į bausmės atlikimo laiką M. R. įskaityti laikotarpį išbūtą suėmime – nuo 2010-08-04 iki 2010-12-20.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti nepakeistą.

Daiktus turėjusius reikšmės bylos tyrimui : A. K. džemperį, sportines kelnes, sportinį megztinį, du čiužinius, kirvį, saugomus Vilniaus apsk. VPK Širvintų r. PK, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti. Kaltinamojo M. R. rūbus, gražinti M. R..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.