- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-29
- Bylos Nr.
- AN2-433-348/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00544-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. Ž.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdyba
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gegužės 24 d. nutarimo S. Ž. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarimu S. Ž. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 7 dalį – 1100 eurų bauda su dviejų vienetų selektyvinių spąstų, kablio konfiskavimu, pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį – 1100 eurų bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, jam buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1100 eurų bauda su teisės medžioti atėmimu 3 (trejiems) metams ir dviejų vienetų selektyvinių spąstų, kablio konfiskavimu.
2. S. Ž. nubaustas už tai, kad jis, (duomenys neskelbtini), medžioklės plotų vienetas (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio mėn. 5 d., 12 val. 00 min., neteisėtai, t. y. neturėdamas tam medžioklės plotų vienetui išduoto medžioklės lapo ir neįsitikinęs, kad nebus medžiojami gyvūnai, kuriems medžioklės taisyklėse nenustatytas jų medžioklės terminas, t. y. kuriuos medžioti draudžiama, statė spąstus (medžiojo), neteisėtai sumedžiojo ūdrą (gyvūną, kuriam nenustatytas medžioklės terminas), neturėdamas galiojančio medžioklės lapo ir nepažymėjęs sumedžioto gyvūno fakto medžioklės lape bei neužpildęs Europos Bendrijos svarbos gyvūnų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, atsitiktinio sugavimo ar sunaikinimo registracijos anketos, gabeno neteisėtai sumedžiotą ūdrą iš sumedžiojimo vietos, numesdamas neteisėtai sumedžiotą gyvūną po automobiliu, bandė neteisėto medžiojimo ir neteisėto gyvūno sumedžiojimo faktą nuslėpti. Tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 51, 58.1.2, 58.2.1 p.. 58.2.2 punktų reikalavimus.
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 290 straipsnio 7 ir 8 dalį jam nutraukti.
Šalies argumentai
3.1. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas nepagrįstai apeliantą administracinėn atsakomybėn patraukė pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1.2 punkto nuostatą, kuri yra taikoma tik asmeniui neturinčiam teisės medžioti. Pažymi, jog Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.10 punkte įtvirtinta, jog teisė medžioti – asmens įgyta teisė, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius Medžioklės egzaminą ir gavus Lietuvos Respublikos medžiotojo bilietą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis yra išlaikęs Medžioklės egzaminą ir turi jam 2007 m. rugpjūčio 9 d. išduotą galiojantį Lietuvos Respublikos medžiotojo bilietą Nr. 045818, todėl mano, kad minėta teisės norma jam pritaikyta nepagrįstai.
3.2. Dėl ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo apeliantas nurodo, kad apeliantas neginčija aplinkybės, jog sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturėjo teisės. Tačiau teigia, jog nesiekė gaudyti ūdras, nurodo, jog savo veiksmais siekė sugauti griovį niokojančius bebrus. Apeliantas nurodo ir tai, kad būtų pranešęs medžioklės vadovui R. N. apie atsitiktinai sumedžiotą ūdrą, kad jis apie pažymėtų medžioklės lape. Taip pat teigia esą būtų nugabenęs gyvūną į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos apsaugos ministerijos ir pateikęs užpildytą Europos Bendrijos svarbos gyvūnų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, atsitiktinio sugavimo ar sunaikinimo registracijos anketą, tačiau jis nespėjo to padaryti, kadangi ištraukus ūdrą iš spąstų iš karto pasirodė Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai.
3.3. S. Ž. manymu, iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, jog teismas jo kaltę padarius ANK 290 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus grindė išimtinai tik pareigūnų paaiškinimais ir parodymas bei teismui pateiktu pareigūnų vaizdo įrašu. Atsižvelgiant į tai, nubaustasis mano, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, pagrįstai ir nešališkai neištyrė visų surinktų įrodymų, nepagrįstai vadovavosi išskirtinai tik protokolą surašiusio pareigūno ir kitų pareigūnų duotais subjektyviais paaiškinimais, parodymais ir prielaidomis apie tai, kad neva apeliantas bandė neteisėto medžiojimo ir neteisėto sumedžiojimo faktą nuslėpti, nevertino apelianto nuoseklių paaiškinimų ir parodymų. Apelianto vertinimu, surinkti duomenys ir skundžiamame nutarime nustatytos aplinkybės bei jų pagrindu daromos prielaidos, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, nėra pakankami, jog būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl apelianto veiksmų vertinimo kaip administracinių nusižengimų, numatytų ANK 290 straipsnio 7 ir 8 dalyse.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į nubaustojo S. Ž. apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė V. G. prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 24 d. S. Ž. administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nubaustojo apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
6. ANK 290 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklės tvarką pažeidimus. S. Ž. surašius administracinio nusižengimo protokolą, taip pat apylinkės teismui priėmus skundžiamą nutarimą, jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal šio straipsnio 7 ir 8 dalis, konstatavus Medžioklės taisyklių 51, 58.1.2, 58.2.1 ir 58.2.2 punktų pažeidimus. Medžioklės taisyklių 51 punkte numatyta, jog medžiotojas, sugavęs draudžiamą medžioti gyvūną, jeigu šis nesužeistas, turi jį paleisti. Jeigu toks gyvūnas žuvęs arba yra akivaizdu, kad dėl sužalojimų jis neišgyvens, medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas sugavimo vietoje apie tai turi įrašyti medžioklės lape ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną nugabenti jį į Aplinkos apsaugos departamentą, kuris, esant reikalui, šį gyvūną gabena į Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejų. Tų pačių taisyklių 58.1.2, 58.2.1 ir 58.2.2 punktuose atitinkamai numatyta, jog draudžiama doroti arba gabenti neteisėtai sumedžiotą gyvūną; būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklų nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienete išduotame medžioklės lape arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės; sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įforminus atvejus.
Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį
7. 290 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad medžiojimas ar buvimas medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ir gabenimas. Administracinę atsakomybę pagal šį straipsnį nubaustasis iš esmės grindžia tuo, jog teisę medžioti jis turi, kadangi yra išlaikęs Medžioklės egzaminą ir turi jam 2007 m. rugpjūčio 9 d. išduotą galiojantį Lietuvos Respublikos medžiotojo bilietą Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Iš teisų sutiktina, kad Medžioklės taisyklių 2.10 punkte numatyta, jog teisė medžioti – asmens įgyta teisė, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius Medžioklės egzaminą ir gavus Respublikos medžiotojo bilietą. Prie apeliacinio skundo S. Ž. pateikė medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kuri iš tiesų patvirtina, jog medžiotojo bilietą, suteikiantį teisę medžioti jis turi. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad teisę medžioti suteikia ne tik medžiotojo bilietas ir į įstatymo normą reikia žiūrėti plečiamai.
8. S. Ž. apeliacinį skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas pažymi, kad teisę medžioti, be kita ko, suteikia medžioklės lapas, kuris Medžioklės taisyklių 2.5 punkte apibrėžiamas kaip dokumentas, kuris leidžia jame nurodytam medžiotojui arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu arba vykdyti medžiojamų gyvūnų gausos reguliavimą teritorijose, kuriose medžioti draudžiama. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių medžioklės lapų matyti, kad medžioklės klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. lapkričio 26 d. medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytas medžioklės laikas nuo 2020 m. lapkričio 26 d. iki 2021 m. sausio 30 d. Į šį medžioklės lapą įrašytas ir apeliantas S. Ž. (b. l. 37-38). Tačiau Medžioklės taisyklių 2.5 punkto kontekste pažymima, kad teisė medžioti minėtu laikotarpiu jam buvo suteikta tik medžioklės klubo „(duomenys neskelbtini)“ plotuose, kai tuo tarpu apeliantas medžiojo medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose, nors pagal minėto medžiotojų klubo pateiktus medžioklės lapus S. Ž. kaip medžiotojas, turintis teisę atitinkamu laikotarpiu organizuoti medžioklę medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose, įtrauktas nebuvo (b. l. 23-26). Taigi apibendrinant, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog S. Ž. pirmosios instancijos teismo nutarimu pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje, kadangi neturėdamas teisės medžioti medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose, nebūdamas įrašytas į minėto medžiotojų klubo medžioklės lapą kaip asmuo, turintis teisę medžioti būtent tame medžioklės plote, vis tik medžiojo. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai akcentuoja tai, kad medžiotojo bilietas suteikia teisę medžioti, tačiau medžiotojo egzamino išlaikymas ir įstatymo nustatytos formos gautas medžiotojo bilietas nesuteikia teisės medžiotojui medžioti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje neturint kitų teisę medžioti suteikiančių dokumentų. Nagrinėjamu atveju medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo suteikęs S. Ž. teisės medžioti jų medžioklės plotuose, todėl apeliantas pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.1 punktą ir pagrįstai buvo pripažintas padaręs aptartą administracinį nusižengimą.
Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį
9. ANK 290 straipsnio 8 dalyje administracinė atsakomybė nustatyta už tris veikas: 1) gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą; 2) neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą; 3) neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno dorojimą. Kadangi veikos yra alternatyvios, administracinei atsakomybei pakanka konstatuoti bent vieno iš nurodytų veiksmų atlikimą.
10. Aptariamo nusižengimo tiesioginis objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga. Nusižengimo dalykas – licencijuojami gyvūnai. Veika – neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūnų gabenimas ir dorojimas. Nusižengimo subjektas yra specialusis, tai yra medžiotojas – fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą arba užsienio šalyse išduotą analogišką dokumentą, pripažįstamą Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-689/2020, 2AT-5-689/2020).
11. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog apeliantas sumedžiojo draudžiamą medžioti gyvūną – ūdrą nėra. Apeliantas ginčija aplinkybę, jog gabeno neteisėtai sumedžiotą gyvūną. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, už šią alternatyvią ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą veiką S. Ž. nubaustas pagrįstai. Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančiu vaizdo įrašu (b. l. 6), tarnybiniu pranešimu (b. l. 4-5), liudytojo M. T. parodymais, duotais administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, konstatuoja, kad ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino tinkamai ir pagrįstai priėjo išvados, kad S. Ž. pažeidė Medžioklės taisyklių 58.1.2 punktą. Nors apeliantas ir šioje dalyje savo kaltę neigia, tačiau kaip ir pirmosios instancijos teismas, taip ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti M. T. tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis, taip pat neturi pagrindo netikėti ir jo parodymais. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo, jame yra užfiksuotas tik aplinkybių aiškinimasis, t. y. jame nėra užfiksuota, kaip S. Ž. išlipa iš melioracijos griovio, kaip nešasi sumedžiotą gyvūną ir kaip numeta jį po savo transporto priemone. Tačiau vaizdo įrašas patvirtina M. T. nurodytas aplinkybes, jog apeliantas draudžiamą medžioti gyvūną – ūdrą – ištraukia iš po savo transporto priemonės. Vien tai, kad be M. T. parodymų ir tarnybinio pranešimo byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, jog S. Ž. ketino išgabenti iš medžiojimo vietos neteisėtai sumedžiotą gyvūną, nesudaro pagrindo netikėti aplinkos apsaugos funkcijas atliekančio specialisto parodymais. Šiuo aspektu pažymima, jog nei administracinio nusižengimo byloje, nei apelianto apeliaciniame skunde nėra duomenų, kad M. T. būtų suinteresuotas bylos baigtimi ar juo labiau, kad siektų nepagrįstai apkalbėti ir apkaltinti S. Ž.. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti jo išsamiais ir nuosekliais parodymais.
12. Pažymima, jog S. Ž. padarė du alternatyvius ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytus veiksmus, t. y. sumedžiojo gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, be to, siekė neteisėtai sumedžiotą gyvūną išgabenti iš medžioklės vietos. Taigi, S. Ž. pažeidė Medžioklės taisyklių 58.1.2 ir 58.2.2 punktus, už ką pagrįstai buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog apeliantas nesiekė gaudyti ūdras, siekė sugauti bebrus Be kita ko, priešingos išvados neleidžia daryti ir tai, kad apeliantas neva būtų pranešęs medžioklės vadovui R. N. apie atsitiktinai sumedžiotą ūdrą. Šie apeliacinio skundo argumentai laikytini prieštaringais, apygardos teismo vertinimu, šie argumentai tėra apelianto siekis išvengti administracinės atsakomybės už itin šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą.
13. Teismas pažymi, jog negalima paneigti galimybės, jog apeliantas ūdrą iš tiesų sumedžiojo atsitiktinai. Tačiau pažymima, kad net ir tai, jog apeliantas ūdrą sumedžiojo atsitiktinai nepaneigia fakto, jog jis medžiojo tam neturėdamas teisės. Akcentuotina tai, kad apeliantas neneigia fakto, jog medžiojo būtent tame medžioklės plote, kuriame teisė medžioti jam nebuvo suteikta ir pažymima, kad net ir bebrų medžioklė medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plote laikytina neteisėta, kadangi S. Ž. nebuvo įrašytas į medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės lapą kaip asmuo, turinti teisę atitinkamu laikotarpiu medžioti minėto klubo medžioklės plote. Deklaratyviais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai, jog apie sumedžiotą ūdrą jis būtų pranešęs medžioklės vadovui R. N.. Tokie apeliacinio skundo argumentai abejotini, kadangi, kaip jau ne kartą buvo minėta, apeliantas medžiojo ne savo medžioklės plote. Akivaizdu, kad tokie veiksmai, kaip pranešimas medžioklės vadovui R. N. apie atsitiktinai sumedžiotą ūdrą būtų melagingi, kadangi ūdra buvo sumedžiota kito medžiotojų būrelio medžioklės plote. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad S. Ž. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą ir šioje dalyje.
14. Vis tik, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl Medžioklės taisyklių 51 straipsnio pažeidimo. Minėtame straipsnyje numatyta, kad medžiotojas, sugavęs draudžiamą medžioti gyvūną, jeigu šis nesužeistas, turi jį paleisti. Jeigu toks gyvūnas žuvęs arba yra akivaizdu, kad dėl sužalojimų jis neišgyvens, medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas sugavimo vietoje apie tai turi įrašyti medžioklės lape ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną nugabenti jį į AAD, kuris, esant reikalui, šį gyvūną gabena į Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejų. Kartu medžiotojas pateikia užpildytą Europos Bendrijos svarbos gyvūnų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, atsitiktinio sugavimo ar sunaikinimo registracijos anketą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 592 „Dėl Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, ir Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, sąrašų patvirtinimo, apsaugos priemonių nustatymo ir duomenų kaupimo apie šias rūšis“. Medžiotojas, sumedžiojęs gyvūną 11.9 papunktyje nustatytu būdu ir įvykdęs šio punkto reikalavimus, administracinėn atsakomybėn netraukiamas. Nors apeliacinės instancijos teismui kyla abejonės, jog S. Ž. būtų pranešęs apie sumedžiotą ūdrą, kad šie duomenys būtų įrašyti medžioklės lape ir, kad ne vėliau kaip per vieną darbo dieną apeliantas būtų ją nugabenęs į AAD, tačiau administracinė atsakomybė negali būti grindžiama prielaidomis. Aukštesnės instancijos teismas pritaria apeliantui, jog jis neturėjo jokių objektyvių galimybių tai padaryti. Šiuo aspektu pažymima, jog apelianto skundo argumentai pagrįsti, kadangi su sumedžiota ūdra jis buvo sulaikytas medžioklės vietoje ir neturėjo galimybės per dieną nugabenti ją į Aplinkos apsaugos departamentą. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo nutarimo esmės nekeičia, tačiau iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo yra šalintina.
15. Kadangi Kauno apylinkės teismas priėmė teisėtą ir byloje surinktais įrodymais pagrįstą procesinį sprendimą, todėl pagrindo tenkinti nubaustojo skundą ir panaikinti šią pirmosios instancijos teismo nutartį, nėra. Tačiau iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo šalintina aplinkybė, jog S. Ž. pažeidė Medžioklės taisyklių 51 punktą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nutarimo atmesti.
Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nutarimo pašalinti aplinkybę, jog S. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Medžioklės taisyklių 51 punktą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.