Kauno apygardos teismo nutarimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – N. Š. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties N. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. Š. patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnio 2 dalyje dėl to, kad ji, būdama bausta 2015 m. gruodžio 29 d. pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį 20 Eur bauda ir 2016 m. sausio 14 d. pagal ATPK 183 straipsnio 2 dalį 145 Eur bauda, pakartotinai per vienerius merus įvykdė tos pačios rūšies pažeidimą, o būtent: 2016 m. spalio 15 d. vakaro metu 20.05 val., būdama savo bute (duomenys neskelbtini), garsiai šūkavo, tuo trikdydama viešąją rimtį. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 61N-79734137-16 N. Š. už ATPK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 120 eurų bauda. Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi N. Š. skundas atmestas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 61N-79734137-16 pareiškėjai pagal ATPK 183 straipsnio 2 dalį paskirta bauda palikta nepakeista. N. V. iš N. Š. priteistos turėtos vieno šimto penkiasdešimties eurų išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. N. Š. skundžia Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį, prašo ją panaikinti, tenkinti jos skundą ir panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo A. K. 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. 61N-79734137-16. Skunde nurodoma, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalintini, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Kaip patvirtino Jonavos rajono policijos komisariato atstovas A. Š. 2017 m. kovo 23 d. teismo posėdyje, sprendžiant nubaustosios kaltės klausimą, buvo remtasi prieš tai buvusių įvykių medžiaga. Atvykus policijos pareigūnams į galimo pažeidimo vietą, šūkavimų nesigirdėjo. Policijos atstovas pripažino, kad byloje buvo praktiškai vienas pareiškimas ir sprendimas apeliantę nubausti buvo priimtas remiantis tik dviejų moterų paaiškinimais. Jokių kitų įrodymų, leidžiančių teigti, kad N. Š. padarė teisės pažeidimą, nebuvo surinkta.Anot apeliantės, net ir analizuojant byloje esančius duomenis, matyti jų prieštaringumas. Į įvykio vietą atvykęs patrulis pažymėjo, kad triukšmo ir šūkavimų jis negirdėjo. Tai prieštarauja nukentėjusiosios parodymams, kad triukšmas tęsėsi iki ryto. Tokiu būdu, pareiškėjos teigimu, apylinkės teismas vieniems (kaltinantiems) įrodymais teikė prioritetą, o išteisinančius įrodymus ignoravo. Nors teismas nurodė neturintis pagrindo netikėti N. V. ir N. K. parodymais, tačiau jų paaiškinimai prieštaravo ir liudytojų namo gyventojų R. R., A. K. parodymams bei rašytiniams namo kaimynų paaiškinimams. Skunde taip pat keliamas klausimas dėl administracinio teisės pažeidimo byloje kompaktiniame diske pateiktų garso ir vaizdo įrašų leistinumo. Teigiama, kad teismas nepagrįstai nepasisakė dėl visų laikmenoje esančių garso įrašų (2016 m. spalio 16 d.). Be to, iš kompaktinio disko turinio matyti, jog nagrinėjamoje byloje aptariami garso ir vaizdo įrašai pagaminti 2016 m. spalio 18 d. Nors N. V. teigė, kad ji su pareiškimu policijai pateikė USB laikmeną, tačiau matyti, kad nukentėjusiosios pareiškimas, siųstas paštu, policijoje gautas tik 2016 m. spalio 20 d. Dėl to policijos pareigūnas į kompaktinį diską informacijos negalėjo įrašyti 2016 m. spalio 18 d. Nors apeliantė pirmosios instancijos teismo prašė į bylą kviesti specialistą, kuris pateiktų išvadą dėl įrašų sukūrimo, tačiau teismas tokį jos prašymą atmetė. Pati nukentėjusioji patvirtino turinti daug garso įrašų, todėl ji bet kada gali pateikti tokius įrašus, teigdama, kad jie buvo padaryti jos nurodytu įvykio laiku. Anot apeliantės, nepagrįsti ir apylinkės teismo argumentai, kad triukšmą nakties metu galėjo girdėti tik N. V., tačiau negirdėjo kiti namo gyventojai. Nors pati nukentėjusioji pripažįsta, kad namo garso izoliacija bloga, tačiau kaip liudytojai apklausti R. R. ir A. K. pripažino, kad triukšmo 2016 m. spalio 15 d. jie negirdėjo. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas atsiliepime į N. Š. apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, mano, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis turi būti paliktas galioti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliaciniame skunde N. Š. ginčija apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnio 2 dalyje, teisenos. ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ATPK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios rimties trikdymą: šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, tuo atveju, kai tokie veiksmai padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už tokius pat pažeidimus.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliantė, nesutikdama su apylinkės teismo nutartimi, teigia, kad sprendimas pripažinti ją padariusia ATPK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą buvo paremtas vien tik N. V. ir jos dukters N. K. parodymais, tokiu būdu vieniems įrodymams suteikiant prioritetą prieš kitus. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas, nenustatęs pagrindo abejoti nukentėjusiosios ir liudytojos N. K. parodymais, juos vertino kaip išsamius ir objektyvius bei pakankamus N. Š. kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo, skundžiamos nutarties motyvus, su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka ir konstatuoja, kad apylinkės teismas, atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl institucijos jos atžvilgiu priimto nutarimo, nepagrįstai konstatavo esant pakankamai neabejotinų įrodymų, leidžiančių pripažinti N. Š. padariusia ATPK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl pažeidimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltės šio pažeidimo padarymu nekyla jokių pagrįstų abejonių. Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl N. Š. kaltės. Pati apeliantė pažeidimą neigia, o institucija, kaip teismo posėdyje patvirtino ir Jonavos rajono policijos komisariato atstovas A. Š., kaltinimus iš esmės grindė nukentėjusiosios N. V. bei liudytojos N. K. parodymais. Nors, kaip teisingai pažymima apylinkės teismo nutartyje, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą galimas, remiantis ir tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kaip liudytojų parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012), aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad vis tik svarbu patikrinti tokių liudytojų bei nukentėjusiojo parodymų patikimumą, įvertinti juos kitų, kaltinimus patvirtinančių ar juos paneigiančių įrodymų kontekste. Apklausus pirmosios instancijos teismo posėdyje kaip liudytojus kaimynus R. R., gyvenančią 12 bute, ir A. K., gyvenantį 5 bute (gretimai apeliantės butui), šie asmenys, nors ir nurodė kartais girdintys ryte ar dienos metu kaimynę dainuojant, nepatvirtino girdėję iš N. Š. buto tokio triukšmo, kuris trikdytų jų poilsį ar viešą rimtį, vakarais ar nakties metu. Nei vienas iš kaimynų, kurių paaiškinimai pateikti byloje, kaip ir teismo posėdyje apklausti R. R. bei A. K. nenurodė girdėję iš apeliantės buto sklindančio triukšmo ir nagrinėjamo įvykio metu. 2016 m. spalio 15 d. triukšmo fakto nepatvirtina ir į įvykio vietą po valandos nuo nukentėjusiosios kreipimosi Bendrojo pagalbos centro telefonu nuvykusio Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK VPS PPS vyriausiojo patrulio parodymai. Ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 72), nuvykus į įvykio vietą, pranešėjos nurodyta informacija apie viešosios rimties trikdymą nepasitvirtino. Įvertintina ir tai, kad tiek pati nukentėjusioji, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigė, jog tarp jų yra susiklostę konfliktiški santykiai, kurie tęsiasi ilgą laiką, yra eskaluojami tiek į masines informavimo priemones, tiek ir kreipiantis į ikiteisminio tyrimo institucijas. Įvertinus šias aplinkybes, o taip pat ir tai, kad nukentėjusioji ir vienintelė liudytoja, patvirtinanti pastarosios parodymus, N. K. yra susiję artimais šeimos ryšiais (liudytoja yra nukentėjusiosios duktė), tokie parodymai, nesant kitų apeliantės kaltę patvirtinančių duomenų, priešingai nei konstatuojama skundžiamoje nutartyje, negali būti laikomi pakankamais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais apeliantės kaltę dėl ATPK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, kadangi akivaizdus šių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (Administracinių nusižengimų kodekso 567str.3d.). Šioje byloje šios principinės nuostatos tiek institucijoje priėmusioje nutarimą, tiek apylinkės teisme buvo pažeistos. Iš byloje esančio administracinės teisės pažeidimo protokolo matyti, kad ji buvo nubausta pagal ATPK 183 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad ji 2016-10-15 vakaro metu 20.05val. būdama savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), garsiai šūkavo, tuo trikdydama viešąją rimtį ir savo veiksmais įvykdė pažeidimą ( administracinės bylos 2 lapas). Pagal suformuluotus kaltinimus pažeidimas truko 1 minutę. Iš byloje esančio Ataskaitų žiūryklės duomenų matyti (b. l. 72), kad pranešimas gautas telefonu 00.30 min., kad kaimynė daužo į sienas ir rėkia balsu nuo 20 valandos, neleidžia kaimynams ilsėtis. Policijos pareigūnas nuvykęs į įvykio vietą 01.30val. triukšmo ar šūkavimų negirdėjo. 2016-10-20 buvo priimti ir užregistruoti N. V. ir N. K. prašymai, kuriuose nurodo, kad triukšmas ir riksmai tęsėsi iki 10 valandos ryto, su trumpomis pertraukomis( administracinės bylos lapas nr. 3-4). Institucija kuri turi pareigą išsiaiškinti buvo administracinės teisės pažeidimas, ar ne privalo imtis priemonių ir surinkti kiek įmonama objektyvesnių įrodymų buvus pažeidimą ar ne, ypač tais atvejais, kai tarp kaimynų yra įsisenėję konfliktai. Šias aplinkybes policijos pareigūnai žinojo, nes buvo kviesti šiuo adresu ne kartą. Šioje byloje N. V. ir N. Š. kaimynai apklausti nebuvo. Nors patys fiksavo, kad naktį triukšmo nebuvo, tačiau nesiėmė jokio tyrimo, buvo pranešime nurodytas faktas ar jo nebuvo. Todėl apeliantė pati surinko kaimynų rašytinius paaiškinimus, kai kuriuos jos pačios iniciatyva teismas apklausė ir pastarieji patvirtino apeliantės teiginius, kad jokio triukšmo negirdėjo, išskyrus tai, kad ryte ir dienos metu N. Š. dainuoja. Be to apeliantės iniciatyva buvo pateikti duomenys – UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, apylinkės teisme apklaustos I. J. parodymai tik patvirtino, kad apeliantė buvusiose darbovietėse charakterizuojama išskirtinai teigiamai, kaip rami, nekonfliktiška asmenybė. Iš N. Š. gynėjo pirmosios instancijos teismui pateiktų apeliantės ir nukentėjusiosios kaimynystėje gyvenančių asmenų raštų matyti, jog kaimynai (net ir gyvenantys greta apeliantės buto), su N. Š. nekonfliktuoja, nėra girdėję jokio triukšmo, sklindančio iš šios kaimynės gyvenamosios patalpos( b.l.63-71). Taigi išskyrus N. V. ir N. K. paaiškinimus, jokie kiti duomenys esantys byloje nepatvirtina kad 2016-10-15 vakaro metu 20.05val. buvo triukšmas bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris trikdė viešąją rimtį. Administracinėje byloje, kurioje priimtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimas pripažinti N. Š. padarius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, pateiktas kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, kuriais skundžiamoje nutartyje buvo remiamasi, sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Apeliantė, ginčydama savo kaltę dėl šio pažeidimo padarymo, kelia klausimą dėl šių garso ir vaizdo įrašų sukūrimo datos teisingumo, kadangi kompaktiniame diske garso ir vaizdo įrašų dokumentų ypatybėse nurodoma šių objektų sukūrimo data – 2016 m. spalio 16 d. ir 18 d., tai yra jau po nagrinėjamo 2016 m. spalio 15 d. įvykio. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais N. Š. skundo argumentais sutinka. Kaip patvirtino pati nukentėjusioji, ji jau keletą metų nuolat diktofonu, savo mobiliojo ryšio telefonu daro garso įrašus, kuriuose fiksuoja galimai N. Š. keliamą triukšmą. Kompaktiniame diske, pateiktame į bylą, be įrašų, pavadinimu „Namie“, „Namie2“ ir „Namie3“, kurie, anot nukentėjusiosios, daryti 2016 m. spalio 15 d. įvykio metu, pateikiami ir kiti garso įrašai, kurie, kaip nurodė pati nukentėjusioji, nesusiję su nagrinėjama byla. Kaip teisingai pažymima apeliaciniame skunde, kompaktiniame diske nurodomos įrašų sukūrimo ir modifikavimo datos – 2016 m. spalio 16 d. ir 18 d., neatitinka institucijos nutarime nurodomo įvykio datos ir laiko. Liudytoja N. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad USB jungtis, kurioje institucijai buvo perduoti minimi garso ir vaizdo įrašai, ir jos sūnaus mobiliojo ryšio telefonas, kuriuo galimai buvo daromi šie įrašai, yra dingę, ir todėl pirminių šaltinių, kurie objektyviai patvirtintų byloje esančių įrašų sukūrimo datas, nėra. Įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis šiais įrašais kaip N. Š. kaltę patvirtinančiais įrodymais.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog byloje išnaudojus galimybes surinkti pakankamai patikimų įrodymų, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, apeliantės kaltę patvirtinančių duomenų nenustatyta, o visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turėjo būti nutraukta neįrodžius pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Įvertinus tai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimas Nr. 61N-79734137-16, kuriuo N. Š. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 183 straipsnio 2 dalyje, ir nubausta 120 eurų bauda, bei Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis, kuria nubaustosios apeliacinis skundas atmestas, panaikintini ir priimamas naujas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje – administracinio teisės pažeidimo byla N. Š. atžvilgiu pagal ATPK 183 straipsnio 2 dalį nutrauktina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. 61N-79734137-16, kuriuo N. Š. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 183 straipsnio 2 dalyje, ir nubausta 120 eurų bauda, ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – N. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 183 straipsnio 2 dalį, nutraukti.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.