Kauno apygardos teismo nuosprendis

2017-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-241-485/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-13
Bylos Nr.
1-241-485/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Paštuolis Algirdas Remeika (pirm.), Jūratė Jakubonienė
Kaltinamasis
D. B.
Nukentėjusysis
G. K., L. K., E. K.
Advokatai
Regina Atkočaitienė
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei,kaltinamajai D. B., jos gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,nukentėjusiesiems G. K., L. K., E. K.,ekspertui Ą. S.,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, profesinio išsilavinimo, našlė, nedirbanti, I grupės neįgalioji, gyv. (duomenys neskelbtini), teismo neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2016-04-22 apie 15.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį peiliu savo sugyventiniui V. K. į krūtinės kairę pusę, tuo jam padarė durtinę – pjautinę kiauryminę krūtinės kairės pusės žaizdą su širdies kairiojo skilvelio priekinės sienos kiauriniu pažeidimu nupjaunant vainikinę arteriją, dėl ko nukentėjusysis mirė vietoje, tuo nužudė savo šeimos narį – sugyventinį V. K.. Tokiais savo veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamoji D. B. kalta prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad V. K. buvo jos sugyventinis, jie gyveno kartu. Įvykio dieną ji, V. K., A. B. ir jo sugyventinė kartu pas ją namuose gėrė alkoholinius gėrimus. Gydytojai jai buvo išrašę stiprius raminančius vaistus. Jų išgėrusi ji užmigo. Pabudusi iš ryto pamatė, kad lovoje guli kruvinas V. K.. A. B. su sugyventine miegojo ant grindų. Paklausus, kas atsitiko, A. B. ir jo sugyventinė pasakė, kad kaltinamoji nužudė V. K.. Tada ji skambino į policiją ir pasakė, kad nužudė V. K.. Taip padarė, nes jai taip pasakė A. B. su sugyventine. Ji pati nieko neatsimena, tačiau abejoja, kad galėjo taip padaryti, nes ji sunkiai serga, vos pastovi ant kojų, jos rankos labai silpnos.

Iš teismo posėdyje pagarsintų kaltinamosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog dėl sugyventinio V. K. nužudymo kalta prisipažįsta visiškai. Po sutuoktinio savižudybės ji persikraustė gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jai nustatytas neįgalumas, pagal nustatytą tvarką lankosi pas gydytoją psichologą (duomenys neskelbtini) poliklinikoje pratęsiant neįgalumą. Serga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Gyveno minėtame bute kartu su V. K., kuris turėjo notariškai patvirtintą įgaliojimą ją visur atstovauti, kadangi ji pati sunkiai vaikšto, yra silpnos sveikatos. 2016-04-22 apie 10:00 val. V. K. nuėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, į (duomenys neskelbtini) parduotuvę. Apie 12.00 val. į V. telefoną, kurio numerio nepamena, paskambino jų bendras draugas A. B., kurio žmona mirė nuo (duomenys neskelbtini). Apie 13:00 val. pas juos į butą atėjo A. B. kartu su savo drauge E. Z., A. atėjo pasiguosti, atsinešė 0,7 l talpos degtinės butelį ir porą plastmasinių 1,5 litro talpos butelių alaus. Prieš ateinant A. ir E. ji su V. nebuvo vartoję alkoholinių gėrimų. A. ir E. atėjo išgėrę. Jie susėdo vieninteliame buto kambaryje gerti. Ji pati išgėrė porą šimtų gramų degtinės, degtinę gėrė visi keturi vienodai, alų irgi visi gėrė, ji pati alaus išgėrė du nedidelius apie 150 ml talpos puodelius. Jiems išgėrus visus alkoholinius gėrimus, kas buvo toliau ji neatsimena, atrodo, nuėjo miegoti. Girdėjo per miegus juos kalbantis, matė, kad A., E. ir V. toliau gėrė, suprato, kad nusipirko dar alkoholinių gėrimų. Kas ėjo pirkti gėrimų, nežino, greičiausiai A.. Ji miegojo ant ištraukiamos lovos tame pačiame kambaryje. Tada V. šoko muštis prieš ją, iš kur pas ją atsirado peilis – nežino. V. buvęs boksininkas. Ją turbūt prikėlė V., o gal ji pati atsisėdo ant lovos. V. mažai šneka, daugiau mosuojasi kumščiais. Blaivas kaip žmogus, o kai išgeria – koliojasi, šoka muštis. Vieną kartą prieš kokį pusmetį ji kvietė policiją, nes V. ją mušė. V. tada pralaikė areštinėje parą, išleido, policija atvažiavo pas ją į namus, paklausė, ar ji V. atleidžia, ji jam atleido. O tą vakarą V. jai trenkė į veidą dešinės rankos kumščiu – į dešinę veido pusę, smilkinio srityje, šioje vietoje jai skaudėjo, bet mėlynės neliko. V. suspėjo suduoti jai tik tą vieną smūgį. Ji neatsimena, kur V. tuo metu buvo, turbūt sėdėjo ant lovos, bet jo suduotą smūgį atsimena. Ji paėmė nuo stalo apie 24 cm ilgio virtuvinį peilį medine šviesaus medžio rankena, apie 15 cm ilgio geležte, apie 2,5 cm pločio ties rankena, geležtės galas labai nusmailėjęs, ji dešiniarankė, dešine ranka paėmė tą peilį ir dūrė, atrodo, į krūtinę. Jai atrodė, kad jam tik bakstelėjo, kad nieko ten baisaus, nes jos rankose jėgos visai nėra. Sudavė turbūt vieną smūgį, žino, kad iš karto po smūgio peiliu V. pradėjo iš žaizdos bėgti kraujas. V. vilkėjo tamsiai mėlynos spalvos treninginėmis kelnėmis, flaneliniais languotais baltiniais ilgomis rankovėmis. Kai krauju nusidažė V. baltiniai, ji paprašė parodyti, V. atsisagstė baltinius, ir ji pamatė sugyventinio kairėje krūtinės pusėje arčiau širdies apie 1,5 cm ilgio žaizda, kai bėgo kraujas, žaizda prasiviepė. Ji V. pasakė užsiklijuoti žaizdą ir kviesti greitąją pagalbą, tikrai negalvojo, kad ta žaizda galėjo būti mirtina. Jų kambaryje vienas fotelis, ant fotelio sėdėjo E., A. sėdėjo ant kėdės, V. sėdėjo ant lovos šalia jos, tik ji neatsimena, iš kurios pusės. Ji V. smūgį peiliu sudavė sėdėdama, nes pastovėti negali. Kai sužalojo V., vilkėjo juodais džinsais ir juoda palaidine stačia apykakle, ilgomis rankovėmis. Kai sudavė V. smūgį peiliu, kambaryje buvo E. su A., jie tuo metu ramino V., kad baigtų muštis, jie matė, kaip ji sudavė V. smūgį peiliu. Po to ji nuėjo miegoti ten, kur sėdėjo, nes jų lova plati, per visą jų mažytį kambarėlį. Po smūgio V. ją keikė necenzūriniais žodžiais, ji jam irgi sakė, kad jis jai joks vyras, tik gyvena jos bute. V. puolė žiūrėti savo žaizdą, bėgo kraujas, ji siūlė kviesti medikus. V. sakė, kad nieko nereikia, viskas praeis. Tada ji nuėjo miegoti. Jai atrodo, kad viskas vyko balandžio 21 d., ketvirtadienį, nes ji 21 d. gauna našlės pensiją, tai V. ir ėjo paimti jos našlės pensijos. Sužalojimas įvyko vakare, turbūt apie 21.00 val., tikslaus laiko nežino, sprendžiu pagal tai, kad ji apie 21.00 val. jau miega. Lauke turbūt buvo jau tamsu, ji nemėgsta šviesos, todėl kambaryje kabo tamsios storos užuolaidos, kurios pastoviai užtrauktos. Tada irgi buvo užtrauktos. Kambaryje buvo įjungta elektra, televizorius, kuris pas juos įjungtas dieną naktį. Kambaryje degė taupioji lemputė, ji silpnai šviečia. Kas vyko jai nuėjus miegoti, ji nežino, E. su A. dar sėdėjo. 2016-04-22 iš ryto prabudo, buvo šviesu, laiko nežino. Ji miegojo nenusivilkusi drabužių. Prabudo lovoje, V. gulėjo šalia, jai iš kairės pusės, jis gulėjo ant dešinio šono, pasisukęs į ją. Jai pasirodė, kad V. rankos mėlsta, todėl vyrą pradėjau kelti, purtyti, V. nereagavo, pamatė, kad į lovą pribėgę kraujo, pamatė, kad V. nebuvo užsiklijavęs žaizdos. Tada ji pakėlė E. su A., kurie miegojo ant grindų, buvo pasikloję nedidelius čiužinukus, pasakė, kad V. blogai, jis be sąmonės ar negyvas, Jiedu pripuolė, apžiūrėjo, pamatė, kad V. nekvėpuoja. Tada jie iškvietė policiją, kas konkrečiai kvietė – neatsimena. Ji atsimena, kad atvykus policijai prisipažino dūrusi V. peiliu. Ji neatsimena, kad būtų telefonu kalbėjusi su policija. Ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, viskas atrodė, kaip migloje. Policija jai apie 23.00 val. nustatė 1,8 ar 1,6 promilių girtumą. Atsimena, kad V. dūrė peiliu, peilį numetė ten pat ant stalo, durdama sakė, kad „taip tau ir reikia, žinosi, kaip ranką kilnot“, nes tik ką mėlynės buvo užgijusios. V. būdamas blaivus ja labai rūpinosi. Po vyro mirties ji V. trejiems metams parašė įgaliojimą, kad šis galėtų tvarkyti už ją visus dokumentus, kad jam nereikėtų jos tampyti. V. buvo bedarbis, dėl sveikatos į darbą nepriėmė, iš darbo biržos gaudavo 80 eurų pašalpą, nusipirkdavo alaus. Ji žino, kodėl tą vakarą su savimi turėjo peilį – 2016-04-21 ryte V. prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės turguje nupirko obuolių, kadangi neturi dantų, tai obuolius lupa ir susipjausčiusi valgo. Prisiminė, kad kol dar nebuvo A. su E., ji padarė valgyti, ir su V. išgėrė butelį vyno. Po vyro mirties 2014 m. V. iš pradžių būdavo savo namuose, nes gyveno kaimynystėje su savo mama, kuri jai padėdavo - pagamindavo valgyti. Iš pradžių V. vaikščiojo pas ją į namus, o praėjus dviem savaitėms po vyro mirties, ji paprašė V. pasilikti pas ją, nes bijojo likti viena, nuo tada jie kartu ir gyveno, Naujuosius metus iš 2014 m. į 2015 m. jau šventė gyvendami kartu. Per tą laiką V. jos atžvilgiu smurtavo gal kokius 4 kartus, visus kartus smurtavo būdamas neblaivus. Girtas V. būdavo nepakenčiamas – sėdi, keikiasi pats sau vienas sėdėdamas. V. jai trenkdavo kumščiu į veidą. Dėl ko trenkdavo – nežino. Dėl to ji kreipėsi vieną kartą. 2016-04-21 d. iki išgertuvių pradžios ji jokių sužalojimų neturėjo. Ji pati dažnai krenta, neseniai nukrito namuose, susilaužė dešinės pusės šonkaulius, bet pas gydytojus nesikreipė. V. iki išgertuvių pradžios taip pat jokių sužalojimų neturėjo. Ji pati dar neatsigauna, ji dar pati nesuvokia, kaip ji taip galėjo padaryti, ji be V. daugiau nieko neturi. Nežino, kodėl taip padarė, turbūt iš piktumo. Labai gailisi nužudžiusi savo sugyventinį V. K.. (t. 3, b. l. 77-80).

Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui matyti, kad ji paaiškino, jog 2016-04-23 d. jos duoti parodymai yra teisingi, juos tvirtina. Ji su V. K. buvo pažįstama apie ketverius metus. Po savo vyro mirties, ji su V. K. apie metus laiko gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. 2016 m. balandžio 22 d. V. išėjo į turgų, nupirko valgyti. Jis parnešė 19 laipsnių stipraus vyno butelį, kurį abu išgėrė. Į svečius atėjo A. B. su savo mergina E. Z.. A. atsinešė butelį degtinės ir alaus, norėjo pasiguosti dėl buvusios žmonos mirties. Ji su jais išgėrė gal stikliuką ar du ir nuėjo miegoti, o ryte buvo prikelta. Ji davė V. vandenilio peroksido apsiplauti. Kadangi turi cukrinį diabetą, atsikėlusi ryte pamatė, kad V. žaizda ant krūtinės, ranka pamėlusi, pradėjo jį kratyti. A. jai liepė sakyti, kad V. jai smogė, o ji puolė gintis. Kaip ten buvo, ji nežino. Jai A. pasakė, kad V. prie jos pribėgo ir trenkė, A. liepė sakyti, kad ji gynėsi. Ji kraustėsi iš proto, todėl taip sakė. Ji atsimena, ką sakė per apklausą balandžio 23 d. Sulaikyta sėdėdama per naktį galvojo, kad gal dūrė. Ji galėjo V. apdraskyti, bet ne jos jėgoms jam durti. V. su A. buvo prieš tai susimušę. Ji V. sakė kviestis greitąją. Per naktį pasėdėjus areštinėje galima prisigalvoti įvairių aplinkybių, kurias ji ir nurodė tyrėjai. Neatsimena pačio įvykio, neatsimena fakto, kad pasakė policijos pareigūnams, jog padūrė žmogų. Su V. buvo susipykusi prieš pusmetį. Jis buvo labai nervingas. Ji yra gavusi nuo V. į akį, 2015 m. yra V. iškvietusi policijos pareigūnus, kurie V. palaikė per naktį ir paleido. Neprisimena, ar įvykio vakarą jai V. sudavė smūgį. Ji su V. paskutiniu metu kartu miegojo toje pačioje išskleistoje lovoje. V. gulėjo ant lovos krašto. Grįžusi iš areštinės ji rado bute tuščią butelį degtinės, alaus butelių, svetimus daiktus. Gal V. buvo dar ką nors parsivedęs. Buvo visiškai svetimi daiktai: sportinis krepšys, kelnės, žvejo striukės. Šie daiktai tikrai ne jos ir ne V.. Ryte atsikėlusi matė, kad A. su E. miegojo ant žemės pasitiesę čiužinį. Daugiau nieko nematė, kad dar kas nors miegotų. V. buvo apsirengęs languotais baltiniais. Grįžusi iš areštinės patikrino jo baltinius, nei vieni nebuvo pradurti. V. turėjo įprotį eidamas miegoti išvaryti visus svečius iš namų. Ji neatsimena, kas kvietė policiją, nei kokiu metu, neatsimena, kad ji pati kviestų greitąją med. pagalbą, policiją. Ji neatsimena, ar užkanda buvo ant stalo. Kambaryje ant stalo galėjo būti virtuvinis peilis. Virtuvė yra bendro naudojimo. Kada atėjo svečiai, ji išgėrė, pasijuto blogai ir nuėjo miegoti, toliau nieko neatsimena. Kiek per „miglą“ atsimena, kad V. kraujas bėgo iš pilvo. Jai diagnozuota išsėtinė aterosklerozė, būdama kameroje ji negalėjo išgerti stiklinės vandens su miltukais, nes negalėjo paspausti iškvietimo mygtuko. Ji neturi jėgų baldams stumdyti. Turi atsisėsti ant žemės norint išsitiesti lovą ant ratukų. Ji neturi rankose tiek jėgos, kad galėtų durti, ji net obuolio negali nusilupti. Ji tyrėjai apklausos metu sakė tai, ką per naktį prisigalvojo. Ji negali pasakyti, ar tai ji nudūrė V.. Nurodė, kad gali pati išsiplauti grindis, vaikščiodama „ant užpakalio“, valgyti darydavo V., duris, langą atsidaro, pati apsirengia, lovą pati pasikloja, rūbų sagas užsisega normaliai, jos rankų pirštai dirba normaliai. (t. 3, b. l. 90-91).

Pagarsinus šiuos parodymus kaltinamoji paaiškino, kad ji tikrai neatsimena kas įvyko. Ji nesupranta kaip sėdėdama galėjo įdurti stovinčiam vyrui. Taip pat paaiškino, kad anksčiau V. K. buvo susimušęs su A. B. dėl pastarojo sugyventinės. A. B. jai sakė, kad V. K. ją smaugė, mušė, tačiau ji to nepamena. A. B. su savo sugyventine jai patarė sakyti, kad ji su V. K. susimušė ir paskui ji jam dūrė. Taip ji ir pasakojo kviesdama policiją, skambindama į bendrąjį pagalbos centrą. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes galėjo durti peiliu V. K., tačiau to ji nepamena. Su pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka, tačiau aiškina, kad neturi jokio turto.

Nukentėjusioji G. K. paaiškino, kad V. K. buvo jos sūnus. Kaltinamoji dar sūnui gyvenant šeimoje jį viliojo, o kai jos vyras nusižudė, tada sūnus perėjo pas ją gyventi. Nukentėjusioji gyveno jų kaimynystėje, gamindavo jiems maistą, skalbdavo rūbus. Sūnus buvo geras, švelnus, užjaučiantis, jų santykiai buvo artimi. Niekada nematė sūnaus pikto, agresyvaus. Dar seniau sūnus buvo pas ją užėjęs perpjauta ranka. Vėliau ji sužinojo, kad tai padarė kaltinamoji. Sūnaus nužudymas jai sukėlė daug skausmo, išgyvenimų. Todėl ji reiškia civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamosios 150 eurų turtinės ir 10 000 eurų neturtinės žalos.

Nukentėjusioji L. K. paaiškino, kad V. K. buvo jos brolis. Mirus D. B. vyrui brolis pradėjo su ja gyventi. Santykiai su juo buvo normalūs, anksčiau buvo ypatingai artimas ryšys, tačiau buvo problemų dėl gėrimo.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog ji yra V. K. sesuo, brolis maždaug prieš 1,5 metų pradėjo gyventi kartu su D. B. pas ją namuose – bendrabutyje, esančiame priešais prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. Ji pati pas V. ir D. namuose nėra buvusi. Žinojo, kad D. turi invalidumą, tačiau to invalidumo priežasties, jos ligos diagnozės, kitokių su jos invalidumu susijusių aplinkybių nežino, nesidomėjo. Žino, kad V. pažinojo ir D. vyrą, dar šiam esant gyvam jie trise, t. y. D., jos vyras ir V. dažnai kartu girtavo, V. labai daug laiko praleisdavo judviejų namuose. Iš V. žino, kad jis moterimi rūpinosi, nuolat iš jo girdėjo, kad D. reikia to, ano, ją veš ten, šen ir pan. Žino iš savo mamos G. K. pasakojimų, kad mama ne kartą ėjo parsivesti V. iš D. buto, kur ji gyveno dar su vyru. D. B. nėra mačiusi, nėra kalbėjusi telefonu. Ji su broliu V. bendravo labai retai, 2016 metais matėsi gal kokius keturis kartus mamos namuose. Paskutinį kartą V. matė prieš dvi tris savaites, tikslios datos nepamena, mamos namuose. Telefonu nebendravo, su broliu V. pastaruoju metu bendravo retai, nes ant jo pyko dėl jo gėrimo. Tai buvo vienintelė jų nesutarimų priežastis. Ji broliu rūpinosi, apipirkdavo - pirkdavo maisto, drabužių, ryšys buvo labai artimas. V. buvo įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ valytoju, dirbo kiek ilgiau nei metus, bet po to grįžo nuolatinis darbuotojas, vietoj kurio buvo įdarbintas V.. Tada V., kiek žino iš jo paties, užsiregistravo darbo biržoje, gaudavo bedarbio pašalpą. Kitokių pajamų jis neturėjo. V. buvo darbštus, nuoširdus, paslaugus, kompanijos siela, konfliktiškas ar agresyvus nebuvo. Niekada nėra mačiusi ar iš ko girdėjusi, kad V. būtų su kuo nors susimušęs, ar kaip nors kitaip rimtai sukonfliktavęs. V. D. visuomet vadindavo „D.“, niekada nesiskundė tuo, kad būtų blogi judviejų tarpusavio santykiai, nesakė, kad jie nesutartų, pyktųsi, muštųsi. Apie brolio nužudymą ji sužinojo 2016-04-25 iš policijos tyrėjos. Apie nužudymo aplinkybes nieko negali nurodyti, nes nieko nežino. (t. 1, b. l. 68-69).

Pagarinus šiuos parodymus nukentėjusioji paaiškino, kad ji ant brolio pyko tik dėl jo gėrimo. Šiaip santykiai buvo geri, šilti, draugiški. Po įvykio kaimynai pasakojo, kad buvo girtaujama ir brolį nudūrė. Pati nukentėjusioji niekada brolio nematė pikto, agresyvaus. Brolio nužudymas jai sukėlė didelius išgyvenimus. Todėl ji reiškia civilinį ieškinį ir prašo iš kaltinamosios priteisti 1653,43 eurus turtinės žalos ( laidojimo išlaidos ) ir 10 000 eurų neturtinės žalos.

Nukentėjusysis E. K. paaiškino, kad V. K. buvo jo brolis. Iš pradžių jis gyveno su mama, po to pradėjo gyventi su D. B.. Pastarosios nepažįsta, mato ją pirmą kartą. Apie įvykį jam pranešė mama. Santykiai su broliu buvo normalūs, nukentėjusysis stengėsi „ištraukti“ brolį iš gėrimo, kviesdavosi į žvejybą ir pan.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog jis yra V. K. brolis. Iš mamos G. K. pasakojimų žino, kad V. maždaug prieš 1,5 metų pradėjo gyventi kartu su moterimi, vardu D., jos pavardės nežino, tos moters namuose - bendrabutyje, esančiame priešais prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)g. Jis kelis kartus buvo atvažiavęs paimti V. nuo namų, todėl žino, kuris yra jo namas, bet kuris butas – nežino, namuose pas brolį ir D. nėra buvęs. Apie D., jos sveikatos būklę, jos artimuosius ir kitas jos gyvenimo aplinkybes nieko nežino, tuo nesidomėjau, nieko apie tai neklausinėjo. D. nepažįsta, su ja nebendravo. Iš mamos pasakojimų žino, kad V. labai D. rūpinosi, ją veždavo pas gydytojus. V. buvo girtaujantis žmogus, kai turėdavo pinigų – gerdavo alkoholinius gėrimus. Brolis pinigų alkoholiui jo niekada neprašė, nes žinojo, kad tokiam dalykui jis pinigų neduos. Su V. bendravo labai retai, specialiai susitikdavo, tik jei pasiimdavo Vytą kartu pažvejoti, kitais atvejais susitikdavo tik mamos namuose. Paskutinį kartą V. matė 2016-04-10 d. sekmadienį, kartu buvo išvažiavę žvejoti. Telefonu kalbėjo su broliu 2016-04-15, siūlė 2016-04-16 kartu važiuoti į žvejybą, bet 2016-04-16 ryte apie 05.00 val. paskambinus V., šis atsisakė važiuoti į žvejybą, skundėsi kojų skausmais. Paskui brolis pats jam skambino, jei gerai pamena, 2016-04-19 d. apie pietus, sutarė savaitgalį važiuoti pažvejoti. 2016-04-21 d. arba 22 d. vakare po darbo, t. y. galimai apie 18.00 val., jis skambino V., kvietimo signalas buvo, bet V. neatsiliepė. Skambino broliui dar 2016-04-23 ryte apie 05.00 val., važiuodamas žvejoti, nepamena, ar buvo kvietimo signalas, bet V. neatsiliepė, ar telefonas buvo išjungtas, tiesiog ryte skambindamas to neįsidėmėjo. Jo ir brolio V. tarpusavio santykiai buvo neutralūs – jie nebuvo labai artimi, bet ir nesipyko. V. niekada neprašė jokios pagalbos, nesipasakojo apie savo problemas ar rūpesčius, jis jam savo iniciatyva taipogi niekuo nepadėjo. Kartu žvejodami kalbėdavo tik apie žvejybą. Per tą laiką, kol turėjo nuolatinį darbą, V. mažiau girtavo, buvo „susitvarkęs“. V. nesugebėdavo atsisakyti, jei kas pasiūlydavo išgerti alkoholio. Brolis buvo paslaugus – padėdavo mamai, sutvarkydavo jai kambarius. V. blaivus nebuvo konfliktiškas ar agresyvus, o koks brolis būdavo išgėręs – nežino, nes kartu jokiose išgertuvėse nedalyvavo. Su V. apie D. ir judviejų tarpusavio santykius niekada nekalbėjo. 2016-04-25 iš ryto jam paskambino mama ir pranešė, kad V. nužudytas. Apie šio nužudymo aplinkybes jie nieko nežino. (t. 1, b. l. 78-79).

Pagarsinus šiuos parodymus nukentėjusysis paaiškino, kad su broliu santykiai buvo neutralūs, jie tarpusavyje nesipykdavo. Susitikę daugiausia kalbėdavosi apie žvejybą. Kiek galėjo, stengėsi padėti broliui vengti girtavimo. Nėra matęs, kad brolis būtų agresyvus. Brolio nužudymas jam sukėlė didelius išgyvenimus, todėl prašo iš kaltinamosios priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos.

Liudytojas D. M. paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini). Gali būti, kad 2016-04-22 patruliavo kartu su J. J.. Aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, dabar nebeatsimena.

Iš teismo posėdyje pagarsintų ( LR BPK 276 str. 1 d., 2 p. tvarka ) liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog jis 2016-04-22 dirbo kartu su to paties būrio vyriausiuoju patruliu J. J. autopatrulyje radijo šaukiniu 449. Apie 15.30 val. iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėja teigia nužudžiusi savo sugyventinį, 54 m. amžiaus V. K., durdama peiliu į krūtinę. 15.32 val. jie atvyko nurodytu adresu. Namas buvo daugiabutis, bendrabučio tipo, butas buvo ketvirtame ar penktame aukšte, tiksliai nepamena, laiptinės durys buvo atrakintos. Kol ėjo į nurodytą butą, pakeliui prie namo, laiptinėje ir koridoriuje nieko nesutiko. Buto durys buvo užrakintos. Jiems pabeldus ir palaukus ne ilgiau kaip 1 minutę buto duris iš vidaus atrakino vyras, kaip vėliau buvo nustatyta – A. B.. Jis svirduliavo, jo kalba buvo nerišli, akivaizdžiai matėsi, kad jis neblaivas. Jis vilkėjo tamsiais drabužiais, detaliau drabužių apibūdinti negali, kadangi neįsidėmėjo. A. B. veide ir matomose kūno vietose sumušimų ar kitokių sužalojimų požymių nesimatė, ant drabužių ir matomų kūno dalių akivaizdžių į kraują panašių sutepimų nesimatė. Butas buvo vieno kambario. Įėję į kambarį pamatė kairėje pusėje lovą, ant kurios gulėjo vyriškos lyties, kaip vėliau buvo nustatyta – V. K. - lavonas. Lavonas gulėjo ant nugaros, jo kairė ranka buvo sulenkta per alkūnę ir padėta ant pilvo, kita ranka buvo ištiesta, kojos buvo ištiestos. Jo galva buvo dešinėje pusėje, arčiau buto durų. Lavonas vilkėjo mėlynos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, juodos spalvos sportinėmis kelnėmis, avėjo juodos spalvos sportiniais bateliais. Marškinėlių krūtinės kairės pusės srityje buvo gausios kraujo dėmės. Marškinėliai buvo šiek tiek pakelti pilvo srityje. Jo kolega J. J. patikrino pulsą, bet pulso nebuvo. Šalia lavono ant lovos, ties lavono kojomis, sėdėjo moteris, kaip vėliau buvo nustatyta – D. B.. Ji vilkėjo lyg tai tamsiu megztiniu ir tamsiomis, galimai pilkos spalvos kelnėmis. Moters veide ir matomose kūno vietose akivaizdžių sumušimų ar kitokių sužalojimų požymių nepastebėjo, ant drabužių ir matomų kūno dalių akivaizdžių į kraują panašių sutepimų taip pat nepastebėjo. Moteris kalbėjo nerišliai, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. D. B. jiems pasakė, kad jos sugyventinis V. K. ją mušė, ji gynėsi ir peiliu jam „bakstelėjo“ vieną kartą į krūtinės kairę pusę. Ji pasakė galvojusi kad V. K. miega, kad apsimetinėja, bandė jį žadinti, bet jo pažadinti nepavyko. Jos teigimu, V. K. ji sužalojo maždaug prieš pusvalandį. Tada kambario dešinėje pusėje jis pamatė ant stalo apie 20 cm ilgio virtuvinį peilį, kurio rankenos spalvos ar kitokių požymių neįsidėmėjo. Peilio geležtės gale matėsi raudonos spalvos į kraują panašūs sutepimai. Prie to paties stalo ant kėdės sėdėjo moteris, kaip vėliau policijos komisariate buvo patikslinta – E. Z.. Ji per visą laiką nepasakė nė vieno žodžio, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Kokiais drabužiais vilkėjo ta moteris pasakyti negali, bet matė, kad jos drabužių, taip pat ir ant matomų jos kūno dalių akivaizdžių sutepimų, panašių į kraują, nepastebėjo, šios moters veide ir kitose matomose kūno vietose akivaizdžių sumušimų ar kitokių sužalojimų požymių nepastebėjo. E. Z. nieko nekalbėjo galimai dėl stipraus girtumo, A. B. nerišliai kalbėdamas patvirtino, kad V. K. mušė D. B., o ši sudavė V. K. vieną smūgį peiliu į krūtinę, A. B. teigimu, viskas įvyko maždaug prieš valandą. Iš A. B. pasakojimo jis suprato, kad A. B. pats viską matė. A. B. minėjo, kad E. Z. nieko nematė, nes atėjo vėliau. Bute daugiau jokių pašalinių asmenų nebuvo. Maždaug per 5 minutes nuo jų atvykimo į įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalbos ekipažas, medikai konstatavo V. K. mirtį. Tiksliai nepamena kuriuo metu, gali būti, kad prieš pat atvykstant GMP medikams, gal vienu metu su jais, atvyko policijos kinologai. Jis su kolega J. J. D. B. sulaikė ir patalpino į tarnybinį automobilį. Sulaikytoji ėjo labai lėtai ir sunkiai, ją reikėjo prilaikyti. Sulaikytąją pristatė į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių. Netrukus kinologai pristatė į Operatyvaus valdymo skyrių A. B. ir E. Z.. (t. 1, b. l. 127-128).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas juos patvirtino.

Liudytoja A. J. paaiškino, kad ji yra greitosios pagalbos gydytoja. 2016 m. balandžio mėn. buvo iškvietimas. Nuvykus bute buvo policijos pareigūnai ir lavonas, jie konstatavo mirtį. Koks konkrečiai buvo iškvietimas, dabar pasakyti negali, atrodo, kad buvo durta peiliu. Dabar aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, nebeatsimena.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog 2016-04-22 dirbo Centrinėje pastotėje 1501 brigadoje kartu su skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialiste Z. S. ir vairuotoju paramediku A. M.. Pagal greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenis mato, jog 2016-04-22 15.28 val. (duomenys neskelbtini) m. GMPS buvo gautas ir 15.30 val. jų brigadai perduotas pranešimas apie greitosios medicinos pagalbą kvietimą adresu (duomenys neskelbtini), 5 aukštas. Kvietimo kortelėje buvo nurodyta kvietimo priežastis – nesąmoningas, nekvėpuoja (nužudė sugyv., su peiliu į krūtinę), 54 m. Papildomai žodžiu dispečeris nieko nenurodė apie šį įvykį. 15.30 val. išvyko iš GMP stoties ir 15.35 val. atvyko nurodytu adresu. Namas buvo penkių aukštų bendrabučio tipo daugiabutis. Privažiavę prie namo pamatė stovintį policijos tarnybinį automobilį. Užlipę į penktą aukštą ir atėję iki nurodyto buto pakeliui jokio žmogaus nesutiko. Koridoriuje prie buto durų stovėjo galimai apie 50 m. amžiaus, pagal išvaizdą kaip girtaujantys asmenys atrodantys vyras ir moteris, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas. Buto durys buvo atidarytos. Butas buvo vieno kambario bendrabučio tipo, iš prieškambario tiesiai buvo kambarys, be jokių durų. Bute buvo du uniformuoti policijos pareigūnai. Kambario kairėje pusėje buvo lova, ant kurios gulėjo vyriškos lyties, kaip vėliau nustatyta – V. K. - lavonas. Jis gulėjo aukštielninkas, šiek tiek įstrižai lovos, jo kojos buvo ištiestos, pėdos iškištos už lovos krašto, bet nebuvo nuleistos ant grindų. Drabužių neįsidėmėjo, tik atsimena, kad vyras vilkėjo kelnėmis ir kažkokiais marškiniais ar marškinėliais, kurie krūtinės srityje buvo gausiai permirkę krauju. Kuo avėjo lavonas – neįsidėmėjo ir apibūdinti avalynės negali. Vyras nekvėpavo, vyzdžiai buvo platūs, matomuose iš šonų nugariniuose kūno paviršiuose matėsi lavondėmės. Lavono nejudino, padėties nekeitė, nugarinių kūno paviršių neapžiūrinėjo. Kadangi buvo akivaizdūs mirties požymiai, 15.36 val. konstatavo V. K. mirtį. Pakėlusi marškinius nuo priekinio kūno paviršiaus kiek aukščiau pamatė krūtinės kairėje pusėje maždaug širdies plote vieną nedidelę, galimai apie 1 cm ilgio durtinę – pjautinę lygiais kraštais žaizdą. Aplink žaizdą krūtinė buvo sutepta sudžiūvusiu krauju. Išskyrus šį sužalojimą, jokių kitų sužalojimų V. K. lavono matomose galvos ir kūno vietose nebuvo. Šalia lavono ties jo kojomis ant lovos sėdėjo apie 50 m. amžiaus moteris, kaip pati pasisakė – V. K. sugyventinė. Moteris sveikatos problemomis nesiskundė, neprašė būti apžiūrima, ant jos veido ir kitose matomose kūno vietose akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Taip pat nepastebėjo ant moters drabužių akivaizdžių į kraują panašių sutepimų. Su moterimi bendravo policijos pareigūnai, ji girdėjo, kaip moteris pareigūnams sakė apie įvykio aplinkybes: „bakstelėjau tik vieną kartą“. Daugiau moters pokalbio su policijos pareigūnais atidžiai nesiklausė. Ji pati bute jokio peilio ar kito galimo nusikaltimo įrankio nepastebėjo, jokių kitų pašalinių asmenų bute nebuvo. Policijos pareigūnai paprašė moters surasti mirusiojo asmens dokumentą, ji svirduliuodama labai ilgai ieškojo dokumento. Ji konstatavusi V. K. mirtį išėjo į koridorių palaukti, kol bus surastas mirusiojo asmens dokumentas, kad galėtų duomenis užrašyti į kvietimo kortelę. Laukdama koridoriuje, vyro ir moters, kuriuos tik atvykusi šiuo adresu pamatė stovint koridoriuje prie durų, paklausė, kas jie tokie, vyras atsakė, kad draugai, kad kartu su V. K. ir jo sugyventine pas juos girtavo nuo praeitos dienos vakaro. Kalbėjo tik vyras, moteris nieko nepasakė. Vyras paaiškino, kad V. K. susipyko su sugyventine, kad norėjo jai trenkti. Vyras neįvardino, kas ir kuo sužalojo V. K., jis iš viso nesakė, kad būtų pats matęs savo akimis, kaip buvo sužalotas nukentėjusysis. Kadangi pagal lavondėmes ir kitus požymius matėsi, kad nukentėjusysis mirė prieš valandą, o gal ir daugiau, ji paklausė vyro, kodėl iš karto nekvietė greitosios medicinos pagalbos. Jis atsakė, kad visi girtavo, buvo girti, kad nukentėjusysis nugriuvo ant lovos, jie galvojo, kad jis girtas užmigo, kad apsimetinėja. (t. 1, b. l. 135-137).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja juos patvirtino.

Liudytojas A. B. paaiškino, kad kaltinamąją D. B. pažįsta. 2016 m. balandžio mėnesį jis pasiskambino V. K. ir paklausė, ar gali ateiti į svečius. Šiam sutikus, jis parduotuvėje nusipirko dešrelių, 0,7 litro talpos butelį degtinės, du butelius 7,5 procento stiprumo alaus „FORTAS“, maisto katei ir kartu su savo sugyventine E. Z. nuėjo pas V. K., kuris gyveno kartu su kaltinamąja D. B.. Ten nuvykus visi gėrė alkoholinius gėrimus. Po to E. apgirto, atsigulė ant grindų ir užmigo. Jis sėdėjo prie stalo, pilstė alkoholinius gėrimus, o V. K. ir D. B. gulėjo lovoje. Prieš tai D. B. buvo paprašiusi jo paduoti peilį, kuriuo ji pjaustė dešrelę katei. Vėliau V. K. ėmė grabalioti D. B., ši buvo nepatenkinta ir jam pasakė „atstok suski“. Tada V. K. griebė ranka D. B. už kaklo, ši jo ranką atstūmė ir kita ranka, kurioje turėjo peilį, dūrė V. K. į krūtinę. Šis net neaiktelėjo, nesudejavo ir iš karto mirė. Liudytojas mano, kad D. B. peiliu jam pataikė tiesiai į širdį. Po to D. B. paėmusi telefoną kažkam skambino ir prisipažino nužudžiusi savo sugyventinį. Kam tiksliai ji skambino, jis nežino, gali būti, kad 112. Po to atvažiavo medikai, jie konstatavo V. K. mirtį. Atvykę policijos darbuotojai jį ir E. išsivežė į policijos nuovadą. Ten palaikę kelias valandas juos paleido. Tada jis E. apie tą įvykį papasakojo, tačiau ji pati nieko nematė, nes tuo metu miegojo. Tiek V. K., tiek D. B. jis pažįsta apie 30 metų. Tarp jų būdavo konfliktų. Keletą kartų D. B. peiliu V. K. buvo sužalojusi ranką, V. K. ją yra apie porą kartų sumušęs. D. B. yra ligota, ji labai sunkiai vaikščioja. Visus darbus atlieka rankomis, kai reikia eiti į tualetą, tai į jį šliaužia remdamasi rankomis.

Vadovaujantis LR BPK 276 straipsnio 1dalies 1 punktu teismo posėdyje buvo pagarsinti mirusios liudytojos E. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Iš jų matyti, kad ji paaiškino, jog pažįsta D. B., jos draugauja daugiau nei aštuonerius metus. 2016-04-21 mirė jos draugo A. B. buvusi žmona L. B.. Su A. buvo sutarę, kad po laidotuvių jie dviese eis pas D. ir V. į namus. Su A. nupirko maisto ir alkoholio ir apie 18-19 val. atėjo pas D. į namus. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), bendrabutyje, priešais prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, o buto numeris yra (duomenys neskelbtini). Kai atėjo pas D. į namus, namuose buvo D. ir V.. Ji su A. atėjo blaivūs, dienos metu alkoholio vartoję nebuvo. Jos nuomone, D. su V. taip pat buvo blaivūs, nuo jų sklindančio alkoholio kvapo nejuto, jie elgėsi normaliai, negriuvinėjo. Kai su A. atėjo į D. ir V. namus, tai atsinešė 0,7 litro talpos degtinės pavadinimu „Lituanica“, bei 2 „bambalius“, po 1 litrą talpos „Forto stiprusis“ alaus. Jie keturiese sėdėjo kambaryje, gėrė alkoholį, valgė, kalbėjosi, žiūrėjo televizorių. Ji ir D. kaip moterys alkoholio gėrė mažiau, o vyrai gėrė daugiau. Begeriant alkoholį ir bebendraujant, kiek buvo valandų pasakyti negali, tačiau kieme buvo jau tamsu, girdėjo kaip A. su V., būdami prieškambaryje, kuriame yra įrengta maža virtuvėlė, kalbasi pakeltais balsais. Apie ką jie kalbėjosi negirdėjo, nekreipė į juos jokio dėmesio, nes ir anksčiau yra buvę situacijų, kai A. su V. būdami išgėrę pasipykdavo. Muštis jie nesimušdavo, tačiau žodžiu jie pasibardavo. Kadangi joks rimtas konfliktas nebuvo kilęs, jokių muštynių nebuvo, tai ji dėl girtumo ir vėlaus laiko, atsigulė Dalios bute kambaryje, ant čiužinio ir užmigo. D. buvo tame pačiame kambaryje savo lovoje, bet nemiegojo. D. bute yra vienas kambarys. Pačios virtuvės bute nėra, tačiau prieškambaryje yra pastatyta dujinė ir šaldytuvas, todėl tas prieškambaris jai atstoja virtuvę. Vonia ir tualetas yra bendro naudojimo, bute nei vonios, nei tualeto nėra. Prieš užmiegant ji buvo girta, buvo išgėrusi apie 200 gr. degtinės ir kokius 200 gr. alaus. Kas vyko jai užmigus pasakyti negali, negirdėjo ir nematė. Miegodama jokio triukšmo, grumtynių ar pagalbos šauksmo tikrai negirdėjo, ji prabudo pažadinta policijos pareigūnų. Kiek buvo valandų, nežino. Pareigūnai ją kartu su A. B. atvežė į policijos komisariatą, nustatė girtumą, ji įpūtė į alkotesterį apie 2,6 promiles. Išleidžiant juos namo, jai ir A.i įteikė šaukimus atvykti į policiją. Kai su A. grįžo į namus, kiek buvo valandų nežino. Pamena, kad kai policininkai juos išleido iš policijos, jai buvo labai šalta, todėl jie su A. taksi automobiliu grįžo iki jos namų. Belaukiant V. pr. taksi, A. jai labai trumpai pasakė: “D. prištyrino V.“, ji suprato, kad D. papjovė V.. Ji A. dar paklausė, kaip suprasti - įdūrė V. ar kaip? O A. jai atsakė, kad ne - "prištyrino" V. mirtinai ir dabar D. sėdi uždaryta areštinėje. Ji vis tiek kažkaip netikėjo tokiais A. žodžiais, pagalvojo, kad jis kažką ne taip suprato. Taip pagalvojo todėl, kad D. visai neturi jėgos, ji nuolat guli lovoje, mažai vaikščioja. Šeštadienį t. y. 2016-04-23 susitiko su A., kuris jai dar kartą pakartojo, kad D. papjovė V.. A. sakė, kad jis viso to nematė, jokio konflikto, vykusio tarp D. ir V. nei matė, nei negirdėjo, tačiau A. sakė, kad jis matė V. gulintį visą kruviną. Kur tiksliai gulėjo kruvinas V. ji nežino, suprato iš A. pasakojimo, kad kambaryje. A. nesakė, ar tuo metu, kai matė gulintį kruviną V., šis buvo gyvas ar jau ne. D. su V. kartu gyveno apie 2 metus, apsigyveno kartu po D. vyro E. B. mirties. Pačioje pradžioje V. tiesiog padėjo D. buityje, o vėliau jie tapo sugyventiniais. Po Eugenijau mirties D. ir V. santykiai kurį laiką buvo geri, V. rūpinosi D., eidavo į parduotuvę, pirkdavo maisto, nuo bankomato nuimdavo D. pinigų pragyvenimui, padėdavo jai nueiti, kur jai reikdavo. Vėliau jų santykiai suprastėjo, ji kartais matydavo D. sumuštą. Kai paklausdavo D., kas ją sumušė, D. parodydavo pirštu į V. ir sakydavo: “va jis čia taip“. Ji klausdavau D., kodėl, už ką, o ši tik numodavo ranka, o V. sakydavo, kad tai D. jį išprovokuoja. Per metus laiko D. sumuštą yra mačiusi du kartus, paskutinį kartą D. sumuštą matė prieš kokius 2 mėnesius, abu kartus D. po akimi buvo mėlynė. D. yra labai ramaus ir gero būdo moteris, nekonfliktuojanti, be to D. prasta sveikata, ji vos vaikšto. (t. 1, b. l. 118-121).

Apklausta papildomai ji paaiškino, kad savo anksčiau duotus parodymus pilnai patvirtina, papildomai paaiškina, kad pirmos apklausos metu ji galėjo suklysti dėl datos, kartu su A. B. ėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini) prekybos centre, ir po to nuėjo pas D. B. ir V. K.. Ji manė, kad tai buvo tą pačią dieną, kai vyko A. buvusios žmonos laidotuvės, t. y. ketvirtadienį, 2016 m. balandžio 21 d., bet iš tikrųjų dabar pagalvojusi prisimena ir mano, kad į parduotuvę ir pas D. su V. jie ėjo penktadienį, t. y. 2016-04-22 ryte. Ji žino, kad A. į buvusios žmonos laidotuves važiavo ketvirtadienį, 2016-04-21, po laidotuvių A. jai paskambino ir jie apie 17.00 val. susitiko prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro, ten nusipirko alaus, su A. kartu pasivaikščiojo parke, paskui nuėjo pas A. į namus, ten gėrė alų, kas vyko po to nelabai pamena dėl apsvaigimo nuo alkoholio, gali būti, kad tą naktį ji liko pas A. namuose nakvoti. Kai kurių aplinkybių, susijusių su laiku, ji neprisimena dėl savo girtavimo ketvirtadienį ir penktadienį, tiesiog susimaišė dienos. Kai ji su A. atsikėlė 2016-04-22 d., iš ryto A. pasiskambino V. K. ir paklausė, ar jie gali pas juos ateiti. V. neprieštaravo, paprašė nupirkti maistelio jų katei. Tada ji su A. nuėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini) pr., (duomenys neskelbtini) prekybos centre, nupirko vieną 0,7 l talpos degtinės butelį, du „bambalius“ po 1 l talpos alaus „Forto“, pakelį virtų dešrelių ir kačių ėdalo. Kasoje už pirkinius mokėjo A. grynais pinigais. Ji neprisimena, ar A. pasiėmė pirkinių kvitą. Pas D. ir V. namuose gėrė jų su A. atsineštus alkoholinius gėrimus, ten ji, liaudiškai tariant, „smigo“, t. y. užmigo apsvaigusi nuo išgerto didelio alkoholio kiekio. Ji negali pasakyti, ar dar kas nors ėjo pirkti alkoholinių gėrimų, ji kitokių alkoholinių gėrimų, išskyrus tuos, kuriuos atsinešė su A., kiek pamena, negėrė. Kadangi po išgertuvių pas D. ji užmigo ir miegojo, kol ją pažadino policijos pareigūnai, tai manė, kad ji pas D. bute miegojo per visą naktį. Nepagalvojo, kad galėjo tiesiog užmigti ir prabusti dienos metu, t. y. tą pačią dieną. Kai juos su A. pristatė į policiją penktadienį, 2016-04-22 dieną, ir pasakė, kad tuo metu buvo apie 16.00 val., ji visiškai nesiorientavo laike. Taip išeina, kad ji su A. pas D. atėjo 2016-04-22 iš ryto, nuo išgerto alkoholio apsvaigo ir užmigo dienos metu, todėl apie 16.00 val. juos su A. D. namuose pažadino policijos pareigūnai ir pristatė į policiją. Dėl girtavimo kelias dienas iš eilės, dėl išgerto didelio alkoholio kiekio ir dėl to, kad buvo užmigusi dienos metu, tiesiog susimaišė dienose ir paros laike. (t. 1, b. l. 122-123).

Ekspertas Ą. S. paaiškino, kad savo pateiktą byloje išvadą tvirtina. Susipažinus su pateikta medžiaga mato, kad per tą laiką B. buvo atliktas galvos smegenų rezonanso tyrimas, kuris nepatvirtino diagnozės dėl išsėtinės sklerozės. Somatine būklė nėra labai bloga. Ta būklė palaipsniui blogėja, bet nėra užfiksuotas objektyvus pablogėjimas dėl vaikščiojimo, atraminės funkcijos, ji vaikšto pasilaikydama. Ekspertas laikosi nuomonės, kad pagal šią būklę ji gali būti teisiama. Ligos istorijoje rašoma, kad vaistų ligonė negeria arba geria savo nuožiūra. Sukaupia didelį kiek medikamentų, bandė nusižudyti, tačiau jais nusižudyti negalima, nes jie nėra tokie toksiški. Peržvelgus psichiatrų išvadas matomas kažkoks intelekto pažemėjimas, tačiau jis nesiekia dimensijos lygio. Mano, kad šiuo metu kaltinamoji galėtų atlikti realią laisvės atėmimo bausmę pagal jos būklę. Ilgainiui būklė gali dar blogėti, tačiau šios būklės sunkių ir nepagydomų ligų sąrašas neapima. Taip pat rašoma, kad rankose nebuvo sutrikusi jėga. Taip pat paaiškino, kad sunkiausia pradurti rūbus ir odą, o paskui „lenda kaip per sviestą“, jeigu peilis smailas, aštrus, didelės jėgos durti nereikia.

Iš 2016-04-22 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu nustatyta, jog atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas penkių aukštų mūrinis gyvenamasis namas. Iš kiemo pusės įėjus į pirmą laiptinę bei laiptais užlipus į penktąjį aukštą matomos medinės nerakinamos durys, pro kurias patenkama į 5-ojo aukšto bendrą koridorių. Koridoriaus dešinėje paėjus 15 metrų kairėje pusėje matomos tamsiai rudos spalvos durys su Nr. (duomenys neskelbtini). Buto durys su viena įleidžiama spyna, be laužymo žymių. Durys neužrakintos. Pro duris patenkama į vieno kambario butą. Įėjus į butą matomas koridorius – virtuvė. Ant laminuotų grindų 1 m nuo lauko durų staktos vidurio ir 1,30 m nuo prie kairės sienos stovinčios spintelės rastas ir ant juodos daktiloskopinės plokštelės nukopijuotas avalynės pėdsakas. Koridoriuje ant kairės sienos matomi plastikiniai kabliai, ant kurių sukabinti įvairūs drabužiai, striukės. Kairėje prie sienos stovi medinė dviejų durų spintelė, kurioje sudėti įvairūs batai. Už jos prie sienos medinė spintelė, ant kurios sudėti metaliniai indai, stiklainiai, šalia spintelės matoma medinė lazda su rankena. Koridoriaus – virtuvės dešinėje prie sienos matomos dvi medinės spintelės, kuriose yra įvairūs puodai, stalo įrankiai. Ant spintelių matoma elektrinė viryklė „Mečta-3“, medinė spintelė bei šaldytuvas. Pro pertvarą patekus į kambarį, nuo kairės sienos krašto į kambario vidurį matomas pastatytas išskleistas fotelis melsvos spalvos gobelenu. Ant fotelio matomas V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) lavonas. Lavono apžiūra surašyta atskirame lape. Ant fotelio šalia lavono rankos rastas ir paimtas baltos ir žalsvos spalvų rankšluostis su rausvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Ant fotelio taip pat rastas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ juodos spalvos korpusu. Telefonas paimamas. Ant fotelio rastas ir paimtas 2016-04-22 d. kasos čekis „(duomenys neskelbtini)“. Fotelio dešiniame krašte ant grindų matoma 10 x 15 cm raudonos spalvos, panaši į kraują, dėmė. Dėmės pavyzdys paimamas ant vatos tampono ir supakuotas į voką. Už išskleisto fotelio prie kairės sienos matoma taburetė ir sulankstoma kėdė, ant kurių netvarkingai sudėti įvairūs drabužiai. Už kėdžių prie sienos matoma trijų durų medinė spinta su antresolėmis, kurioje yra įvairūs drabužiai. Kambario priekyje matomas langas. Kambario dešinėje prie sienos matoma dviejų durų medinė spintelė, ant kurios yra televizorius „Sony“. Už spintelės ant grindų rasti trys buteliai: 1) 0,2 l talpos butelis „Staryj Kniaz“, kurį apdorojus daktiloskopiniais milteliais, rankų pėdsakų, tinkamų indentifikavimui, nerasta; 2) 0,5 l talpos butelis „Hlebnyj dar“, ant kurio rastas ir paimtas vienas piršto pėdsakas; 3) 0,5 l talpos butelis „Kvietinė degtinė“su raudonos spalvos, panašiomis į kraują dėmėmis. Butelis paimamas. Už spintelės prie dešinės sienos matomas medinis staliukas, ant kurio matomi padėti 4 puodeliai, el. virdulys, dvi lėkštės. Ant stalo rastas ir paimtas virtuvinis peilis medine rankena. Peilio bendras ilgis 27 cm. Ant geležtės smaigalio matyti rausvos spalvos, panašios į kraują dėmės. Nuo peilio medinės rankenos ant sterilios merlės paimtas kvapo pėdsakas. Puodelius apdorojus daktiloskopiniais milteliais, rankų pėdsakų, tinkamų identifikavimui, nerasta. Tarp staliuko ir spintelės ant grindų matomas 1 l talpos plastikinis butelys „Fortas stiprus alus“, kurį apdorojus daktiloskopiniais milteliais, rastas piršto pėdsakas, kuris nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės. Už staliuko prie sienos matoma kėdė. Už jos prie sienos stovi medinė dviejų dalių sekcija. Pirmoje sekcijos dalyje vidinėje nišoje rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ juodos spalvos korpusu. Antroje sekcijos dalyje, antroje nišoje nuo apačios, rasta ir paimta juodos spalvos piniginė, kurioje yra V. K. banko kortelė, įvairios nuolaidų kortelės. Atlikus įvykio vietos apžiūrą kitų pėdsakų, įrankių nerasta ir nepaimta. Atlikus apžiūrą butas užrakintas, užantspauduotas. Raktas (1 vnt.) įdėtas į voką.

Lavono apžiūra: Lavonas guli ant lovos ant nugaros. Galva palenkta link dešinio peties. Abi rankos ištiestos, guli šalia kūno. Kojos ištiestos, suglaustos. Lavonas aprengtas melsvos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, kurių priekiniame paviršiuje linijinis audinio pažeidimas, apie kurį audinys permirkęs krauju; juodos spalvos sportinėmis kelnėmis. Pėdos apautos juodais suvarstomais sportiniais batais ir pilkomis kojinėmis. Vertybių ant kūno ir drabužių kišenėse nėra. Lavoninis sustingimas nesusiformavęs. Veido dešinėje pusėje bei kūno nugariniuose paviršiuose yra violetinės spalvos lavondėmės, kurios paspaudus pirštu išnyksta ir vėl atsistato po 3-5 sekundžių. Mechaninis raumenų dirglumas išreikštas gerai, puvimo ir džiuvimo požymių nėra. Aplinkos temperatūra +18?C, temperatūra tiesiojoje žarnoje +37?C. Apžiūrint kūno paviršius krūtinės priekiniame paviršiuje kairėje pusėje vidurinėje raktikaulio linijoje kiek žemiau spenelio yra durtinė – pjautinė žaizda, iš kurios ištekėjęs kraujas su krešuliais. Kitose kūno srityse išorinių sužalojimų nestebima. Preliminari mirties priežasties – kiauryminis pjautinis – durtinis krūtinės sužalojimas su krūtinės vidaus organų pažeidimu.

Specialisto išvada: Buto durys be laužimo pėdsakų. Buto prieškambaryje centrinėje dalyje rastas avalynės pėdsakas. Jis nukopijuotas daktiloskopine plokštele. Šis avalynės pėdsakas yra tinkamas rūšinei priklausomybei nustatyti. Kambaryje ant išskleidžiamo fotelio – lovos šalia lavono rasta ir paimta: rankšluostis su rudos – raudonos spalvos dėmėmis, mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ ir (duomenys neskelbtini) kasos čekis. Nuo grindų, dešinėje pusėje nuo minėtos sofos – lovos paimtas raudonos spalvos dėmės pavyzdys ant vatos tampono. Kambaryje prie galinės sienos, už televizoriaus spintelės rasti stikliniai buteliai nuo degtinės. Ant 0,5 l talpos stiklinio butelio su etikete „Hlebnyi dar“ išryškintas ir daktiloskopine plokštele nukopijuotas vienas piršto pėdsakas, jis tinkamas asmeniui identifikuoti. Kitas stiklinis butelis su etikete „Kvietinė degtinė“ - su raudonos spalvos dėmėmis, paimtas. Tarp minėtos spintelės ir staliuko ant grindų rastas plastikinis 1 l talpos butelis nuo alaus „Fortas stiprus“. Ant jo išryškintas ir daktiloskopine plokštele nukopijuotas vienas piršto pėdsakas, jis tinkamas asmeniui identifikuoti. Ant staliuko rastas peilis, ant kurio geležtės raudonos spalvos dėmės. Nuo peilio rankenos paimtas kvapo pėdsakas, taip pat foninis aplinkos kvapas. Pats peilis taip pat paimtas. Sekcijos kambaryje nišoje rastas mobilaus ryšio telefonas Nokia – paimtas. Kitoje šios sekcijos nišoje rasta ir paimta odinė piniginė su įvairiomis kortelėmis.

Apžiūros metu paimta:

1) daktiloskopinė plokštelė su avalynės pėdsaku nuo grindų koridoriuje – virtuvėje;

2) baltos ir žalsvos spalvų rankšluostis su raudonos spalvos dėmėmis nuo fotelio šalia lavono;

3) mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ juodos spalvos korpusu nuo fotelio;

4) 2016-04-22 „(duomenys neskelbtini)“ kasos čekis nuo fotelio;

5) Vatos tamponas su raudonos spalvos dėmės nuo grindų šalia fotelio pavyzdžiu;

6) daktiloskopinė plokštelė su piršto pėdsaku nuo 0,5 l talpos butelio „Hlebnyj dar“;

7) 0,5 l talpos butelis „Kvietinė degtinė“ su raudonos spalvos dėmėmis;

8) kvapo pėdsakas nuo peilio, foninio kvapo pavyzdys;

9) virtuvinis peilis medine rankena nuo staliuko;

10) daktiloskopinė plokštelė su piršto pėdsaku nuo 1 l talpos plastikinio butelio „Forto stiprus alus“;

11) mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ iš sekcijos;

12) juodos spalvos piniginė su V. K. banko kortele, nuolaidų kortelėmis;

13) raktas nuo buto (t. 1, b. l. 24-42).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2016-04-28 lydraščiu Nr. 41D(K)-771 pateikta 2016904-22 15.24 val. pilietės pranešimo iš telefono numerio 8-609-18302 dėl nužudyto asmens adresu (duomenys neskelbtini) garso įrašo kopija ( t. 1, b. l. 195 ), kuri apžiūrėta 2016-05-02 apžiūros protokolu. Apžiūros metu padarytos pokalbių stenogramos.

VšĮ Kauno m. GMPS 2016-04-27 lydraščiu Nr. MK-114(6.9) pateikta kompaktinė plokštelė su 2016-04-22 15.28 val. kvietimo adresu (duomenys neskelbtini), garso įrašo kopija (t. 1, b. l. 197), kuri apžiūrėta 2016-05-04 apžiūros protokolu. Apžiūros metu padaryta pokalbio stenograma.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016-11-22 specialisto išvadoje Nr. M 435/2016(02) nurodyta:

V. K. mirties priežastis durtinė – pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės žaizda su širdies kairiojo skilvelio priekinės sienos kiauriniu pažeidimu nupjaunant vainikinę arteriją.

GMP personalas mirties faktą konstatavo 2016-04-22 d. 15:36 val. Pagal įvykio vietoje 2016-04-22 d. 16:35 val. fiksuotus lavoninius reiškinius V. K. mirties laikas – viena – dvi valandos atgal, tai yra tarp 2016-04-22 d. 14:35 val. ir 15:35 val.

V. K. lavono kraujyje rasta 3,25‰ (promilės) atilo alkoholio ir 0,105 mg/l diazepamo. Tokia alkoholio koncentracija gyvam atitinka sunkų girtumo laipsnį, o diazepamo poveikis galėjo reikštis įvairiai, tiek stiprinti slopinantį alkoholio veikimą, tiek ir veikdamas paradoksaliai kelti sujaudinimą. Kitokių psichoaktyvių medžiagų V. K. kraujyje nerasta.

V. K. kūne rastas vienintelis ir mirties priežastimi tapęs krūtinės kairės pusės kiauryminis durtinis – pjautinis sužalojimas trečiame tarpšonkauliniame tarpe palei krūtinkaulio kraštą su kiauriniu širdies kairio skilvelio priekinės sienelės pažeidimu nupjaunant vainikinę arteriją. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu – pjaunančiu plokščiu vienašmeniu įrankiu nedidele geležte, kuri į krūtinę paniro vos per 4 cm ir panirimo atstume geležtės plotis neviršijo 19 mm. Smūgiuota buvo į krūtinę tiesiai statmenai link nugaros, geležtė į kūną paniro horizontaliai ašmenimis link krūtinkaulio. Po sužalojimo gyvas dar galėjo būti kelias – keliolika minučių ir sąmonė, o tuo pačiu ir galimybė sąmoningai veikti (judėti, gintis, šaukti) labiau tikėtina, blėso palaipsniui. Kiauryminis krūtinės sužalojimas su širdies pažeidimu atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus ir šiuo atveju tapo mirties priežastimi.

Pomirtinių sužalojimų V. K. kūne nerasta. Nors žaizdos lokalizacija yra lengvai pasiekiama savo ranka, tačiau mažai tikėtina, kad sužalojimas padarytas ne kito asmens. Kovos ir savigynos pėdsakų (sužalojimų) nenustatyta. V. K. į krūtinę buvo durta iš priekio ir sužalotas galėjo būti įvairiose padėtyse, išskyrus gulimą kniūbščiomis. Sužalojimas padarytas vienu smūgiu. Durtiniam – pjautiniam sužalojimui aštriu įrankiu didelė jėga nereikalinga. V. K. marškinėliuose rastas audinio pažeidimas atitinka sužalojimą krūtinėje ir pagal pobūdį, ir pagal lokalizaciją. (t. 2, b. l. 155-160).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016-07-18 specialisto išvadoje Nr. 140-(2254)-IS1-3882 nurodyta:

Ant tirti pateikto peilio, paimto 2016-04-22 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), geležtės rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 2), kurio genotipas sutampa su V. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. K. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000003 proc. Ant tirti pateikto peilio, paimto 2016-04-22 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rankenos žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 1), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. (t. 2, b. l. 183-185). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos 2016-06-16 specialisto išvadoje Nr. MK 51/2016(01) nurodyta:

1. Tikėtina, kad durtinis – pjautinis krūtinės srities sužalojimas nukentėjusiajam V. K. padarytas tyrimui pateiktu peiliu. Kategoriška išvada negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali.

2. V. K. marškinėlių priekyje yra vienas kiaurinis, linijinis, durtinis – pjautinis pažeidimas, padarytas vienašmenių savybių, plokščiu duriančių – pjaunančių savybių įrankius, kuris smūgio metu buvo nukreiptas ašmenimis dešinėn.

Tikėtina, kad tirti pateiktų V. K. marškinėlių durtinis – pjautinis pažeidimas padarytas tirti pateiktu peiliu. Kategoriška išvada nėra galima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali.

3.-4. V. K. marškinėlių durtinis – pjautinis pažeidimas pagal savo lokalizaciją, išilginės ašies kryptį bei padarymo mechanizmą atitinka V. K. krūtinės kairės pusės durtinį – pjautinį sužalojimą, jie padaryti vieno smūgio metu tuo pačiu duriančiu – pjaunančiu įrankiu. (t. 2, b. l. 190-195).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016-04-25 specialisto išvadoje Nr. G1050/2016(02) nurodyta, kad D. B. konstatuota dešinio skruosto sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas nebūdingas griuvimui. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016-04-21 d. (t. 2, b. l. 163).

Įtariamajai D. B. 2016-04-22 16:41 val. nustatytas 2,45 ‰ girtumas. (t. 2, b. l. 164).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2016-05-17 specialisto išvadoje Nr. T-N 1162/2016(01) nurodyta: D. B. šlapime rasta pėdsakų temazepamo ir 1,75‰ (promilės) etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų ir opijatų nerasta. (t. 2, b. l. 168).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016-06-22 specialisto išvadoje Nr. KG 20/2016(02) nurodyta:

1. D. B. serga lėtine, lėtai progresuojančia liga – (duomenys neskelbtini) ir dėl šio susirgimo jos darbingumas yra sumažėjęs iki 20%.

2. Tiriamoji pagal savo fizinę būklę gali dalyvauti teismo posėdžiuose su tam tikrais apribojimais – padedant tiriamajai atvykti į posėdžių salę, posėdžių metu dažniau darant pertraukėles.

3. Dalyvavimas teismo posėdžiuose D. B. sveikatos būklės tiesiogiai nepablogins. Neabejotina, kad ir fiziškai sveikam žmogui, ypač įtariamajam, dalyvavimas teismo posėdžiuose įtakoja sveikatos būklę.

4. Pagal dabartinę sveikatos būklę D. B. galėtų atlikti laisvės atėmimo bausmę, nes jos sveikatos būklė, nors ir nėra gera ir lėtai blogėjanti, visgi neatitinka kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1R-308/V-1247 dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo (šiuo konkrečiu atveju aprašo 16 punkto). (t. 2, b. l. 173-174).

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nužudė savo artimą giminaitį ar šeimos narį. LR BK 248 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai ( įtėviai ), vaikai ( įvaikiai ), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos ( partnerystė ), sutuoktinio tėvai. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji D. B. ir nužudytasis V. K. gyveno kartu neįregistravę santuokos. Iš to seka, kad nužudytasis V. K. buvo kaltinamosios D. B. šeimos narys.

Teismas daro išvadą, kad byloje esančių faktinių duomenų pakanka kaltinamosios D. B. kaltei pagrįsti. Jie, kaip įrodymų šaltiniai, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas baudžiamojo proceso įstatymo numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

Kaip jau minėta, kaltinamoji D. B. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino iš dalies. Ji neneigia, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje buvo nužudytas jos sugyventinis V. K., tačiau pati aiškina, kad nieko neprisimena. Be to, abejoja, kad tai galėjo padaryti ji, nes yra silpnos sveikatos, jos rankos labai silpnos. Mano, kad negalėjo įdurti peiliu V. K.. Pripažįsta, kad pamačiusi nebegyvą V. K. skambino į policiją, bendrąjį pagalbos centrą, pasakė, kad ji nužudė V. K.. Tvirtina, kad nieko neatsimena, o dėl nužudymo taip pasakė, nes jai taip nurodė sakyti kartu buvęs A. B. su savo sugyventine. Tokius kaltinamosios aiškinimus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Teismo posėdyje buvo pagarsinti kaltinamosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš jų matyti, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad išgertuvių metu V. K. jai kumščiu sudavė smūgį į dešinę veido sritį, o ji tada pasiėmusi peilį vieną kartą dūrė jam į krūtinę. Atbudusi ryte pamatė, kad V. K. nebegyvas.

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojo D. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ( kuriuos jis patvirtino ) matyti, kad jis paaiškino, jog 2016-04-22 dirbo kartu su to paties būrio vyriausiuoju patruliu J. J. autopatrulyje radijo šaukiniu 449. Apie 15.30 val. iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėja teigia nužudžiusi savo sugyventinį, 54 m. amžiaus V. K., durdama peiliu į krūtinę. Nuvykus nurodytu adresu buvo rastas V. K. lavonas. Šalia lavono ant lovos, ties lavono kojomis, sėdėjo moteris, kaip vėliau buvo nustatyta – D. B.. Moteris kalbėjo nerišliai, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. D. B. jiems pasakė, kad jos sugyventinis V. K. ją mušė, ji gynėsi ir peiliu jam „bakstelėjo“ vieną kartą į krūtinės kairę pusę. Ji pasakė galvojusi kad V. K. miega, kad apsimetinėja, bandė jį žadinti, bet jo pažadinti nepavyko. Jos teigimu, V. K. ji sužalojo maždaug prieš pusvalandį. Tada kambario dešinėje pusėje jis pamatė ant stalo apie 20 cm ilgio virtuvinį peilį, kurio rankenos spalvos ar kitokių požymių neįsidėmėjo. Peilio geležtės gale matėsi raudonos spalvos į kraują panašūs sutepimai.

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojos A. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ( kuriuos ji patvirtino ) matyti, kad ji paaiškino, jog dirbo 2016-04-22 Centrinėje pastotėje 1501 brigadoje kartu su skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialiste Z. S. ir vairuotoju paramediku A. M.. Pagal greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenis mato, jog 2016-04-22 15.28 val. Kauno m. GMPS buvo gautas ir 15.30 val. jų brigadai perduotas pranešimas apie greitosios medicinos pagalbą kvietimą adresu (duomenys neskelbtini), 5 aukštas. Kvietimo kortelėje buvo nurodyta kvietimo priežastis – nesąmoningas, nekvėpuoja (nužudė sugyv., su peiliu į krūtinę), 54 m. Nuvykus nurodytu adresu buvo rastas V. K. lavonas. Pakėlusi marškinius nuo priekinio kūno paviršiaus kiek aukščiau pamatė krūtinės kairėje pusėje maždaug širdies plote vieną nedidelę, galimai apie 1 cm ilgio durtinę – pjautinę lygiais kraštais žaizdą. Aplink žaizdą krūtinė buvo sutepta sudžiūvusiu krauju. Išskyrus šį sužalojimą, jokių kitų sužalojimų V. K. lavono matomose galvos ir kūno vietose nebuvo. Šalia lavono ties jo kojomis ant lovos sėdėjo apie 50 m. amžiaus moteris, kaip pati pasisakė – V. K. sugyventinė. Su moterimi bendravo policijos pareigūnai, ji girdėjo, kaip moteris pareigūnams sakė apie įvykio aplinkybes: „bakstelėjau tik vieną kartą“.

Liudytojas A. B. paaiškino, kad įvykio dieną buvo pas kaltinamąją D. B. namuose, kartu su ja, jo sugyventine E. Z. ir V. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Prieš tai D. B. buvo paprašiusi jo paduoti peilį, kuriuo ji pjaustė dešrelę katei. Vėliau V. K. ėmė grabalioti D. B., ši buvo nepatenkinta ir jam pasakė „atstok suski“. Tada V. K. griebė ranka D. B. už kaklo, ši jo ranką atstūmė ir kita ranka, kurioje turėjo peilį, dūrė V. K. į krūtinę. Šis net neaiktelėjo, nesudejavo ir iš karto mirė. Po to D. B. paėmusi telefoną kažkam skambino ir prisipažino nužudžiusi savo sugyventinį.

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojos E. Z. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog iš D. B. namų ji ir A. B. buvo nuvežti į policijos komisariatą. Pamena, kad kai policininkai juos išleido iš policijos, jai buvo labai šalta, todėl jie su A. taksi automobiliu grįžo iki jos namų. Belaukiant V. pr. taksi, A. jai labai trumpai pasakė: “D. prištyrino V.“, ji suprato, kad D. papjovė V.. Ji A. dar paklausė, kaip suprasti - įdūrė V. ar kaip? O A. jai atsakė, kad ne - "prištyrino" V. mirtinai ir dabar D. sėdi uždaryta areštinėje.

Iš 2016-04-22 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad ant stalo buvo rastas virtuvinis peilis su medine rankena. Peilio bendras ilgis 27 cm. Ant geležtės smaigalio matyti rausvos spalvos , panašios į kraują, dėmės. Ant lavono marškinėlių krūtinės kairės pusės srityje buvo gausios kraujo dėmės (t. 1, b. l. 24-42).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016-11-22 specialisto išvados Nr. M 435/2016(02) matyti, kad V. K. mirties priežastis durtinė – pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės žaizda su širdies kairiojo skilvelio priekinės sienos kiauriniu pažeidimu nupjaunant vainikinę arteriją.

V. K. kūne rastas vienintelis ir mirties priežastimi tapęs krūtinės kairės pusės kiauryminis durtinis – pjautinis sužalojimas trečiame tarpšonkauliniame tarpe palei krūtinkaulio kraštą su kiauriniu širdies kairio skilvelio priekinės sienelės pažeidimu nupjaunant vainikinę arteriją. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu – pjaunančiu plokščiu vienašmeniu įrankiu nedidele geležte, kuri į krūtinę paniro vos per 4 cm ir panirimo atstume geležtės plotis neviršijo 19 mm. Smūgiuota buvo į krūtinę tiesiai statmenai link nugaros, geležtė į kūną paniro horizontaliai ašmenimis link krūtinkaulio. Po sužalojimo gyvas dar galėjo būti kelias – keliolika minučių ir sąmonė, o tuo pačiu ir galimybė sąmoningai veikti (judėti, gintis, šaukti) labiau tikėtina, blėso palaipsniui. Kiauryminis krūtinės sužalojimas su širdies pažeidimu atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus ir šiuo atveju tapo mirties priežastimi ( t. 2, b. l. 155-160 ).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2016-07-18 specialisto išvados Nr. 140-(2254)-ISI-3882 matyti, kad ant tirti pateikto peilio, paimto 2016-04-22 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), geležtės rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 2), kurio genotipas sutampa su V. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. K. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000003 proc. ( t. 2, b. l. 183-185 ).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos 2016-06-16 specialisto išvados Nr. MK 51/2016(01) matyti, kad tikėtina, jog durtinis – pjautinis krūtinės srities sužalojimas nukentėjusiajam V. K. padarytas tyrimui pateiktu peiliu ( t. 2, b. l. 190-195 ).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016-04-25 specialisto išvados Nr. G1050/2016(02) matyti, kad D. B. konstatuota dešinio skruosto sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas nebūdingas griuvimui. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016-04-21 d. (t. 2, b. l. 163). Tai patvirtina aplinkybę, kad V. K. kumščiu D. B. trenkė į dešinę veido pusę, po ko ji peiliu jam dūrė į krūtinę.

2016-04-22 16:41 val. D. B. buvo nustatytas 2,45% girtumas ( t. 2, b. l. 164 ).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2016-05-17 specialisto išvados Nr. T-N 1162/2016(01) matyti, kad D. B. šlapime rasta pėdsakų temazepamo ir 1,75‰ (promilės) etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų ir opijatų nerasta. (t. 2, b. l. 168). Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio.

Kaip jau minėta, kaltinamoji neigia savo kaltę ir aiškina, kad ji yra ligota, jos rankos labai silpnos, todėl ji negalėjusi peiliu įdurti V. K.. Tokie jos aiškinimai vertintini kritiškai. Liudytojas A. B. paaiškino, kad D. B. yra ligota, ji labai sunkiai vaikščioja. Visus darbus atlieka rankomis, kai reikia eiti į tualetą, tai į jį šliaužia remdamasi rankomis. Ekspertas Ą. S. taip pat paaiškino, kad peiliu durti didelės jėgos nereikia.

Be to, kaltinamoji neneigia, kad po įvykio skambino greitajai pagalbai, bendrajam pagalbos centrui, tačiau kalbėjo tai, ką jai nurodė A. B. ir jo sugyventinė. Tokius jos aiškinimus teismas taip pat vertina kritiškai. Iš 2016-05-02 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta garso įrašo kopija, atsiųsta Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus. Iš garso įrašo matyti, kad numeriu 112 skambina kaltinamoji, paklausus, kas atsitiko, ji paaiškina „nu suprantat, aš papjoviau savo sugyventinį“, „ne, jis visai papjautas ir visai negyvas“, „peiliu, peiliu į krūtinę“, nurodo nužudytojo vardą ir pavardę „V. K.“, pati prisistato „o aš esu D. B.“, nurodo priežastį „už tai, kad jis bandė muštis, nu vienu žodžiu“( t. 2, b. l. 118-120 ). Iš viso to matyti, kad kaltinamoji puikiai suvokė laiką ir vietą, įvykusias aplinkybes, adekvačiai vertino situaciją, niekur nėra užfiksuota, kad jai kažkas nurodo, ką reikia sakyti.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Teismas konstatuoja, kad kaltinamoji D. B. durdama peiliu V. K. į krūtinę suprato, kad taip kėsinasi į jo gyvybę ir nors ir nenorėjo atimti jam gyvybės, tačiau buvo abejinga ir leido tokiems padariniams atsirasti. Tokiu būdu kaltinamoji veikė netiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į virš išdėstytus įrodymus teismas laiko pilnai įrodytu, kad kaltinamoji D. B. 2016-04-22 apie 15.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį peiliu savo sugyventiniui V. K. į krūtinės kairę pusę, tuo jam padarė durtinę – pjautinę kiauryminę krūtinės kairės pusės žaizdą su širdies kairiojo skilvelio priekinės sienos kiauriniu pažeidimu nupjaunant vainikinę arteriją, dėl ko nukentėjusysis mirė vietoje, tuo nužudė savo šeimos narį – sugyventinį V. K.. Tokiais savo veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, jos veika kvalifikuota teisingai.

Dėl civilinių ieškinių.

Byloje yra pareikšti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų G. K., L. K. ir E. K. civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, t. y. G. K. prašo priteisti 150 Eur. turtinės ir 10 000 Eur. neturtinės žalos, L. K. – 1653,43 Eur. turtinės ir 10 000 Eur. neturtinės žalos, E. K. – 10 000 Eur. neturtinės žalos.

Dėl turtinės žalos priteisimo. Civiliniai ieškovai G. K. ir L. K. nurodo, kad dėl sūnaus ir brolio V. K. mirties jie patyrė turtinę žalą: G. K. – 150 Eur. lentelei ant kapo, L. K. – 1653,43 Eur. laidojimo išlaidų. Turtinė žala yra padaroma nusikalstama veika pažeidus asmens turtinius interesus. Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalis turtine žala laiko turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesiogines išlaidas) ir negautas pajamas. Deliktinės atsakomybės taikymo metu, atlyginami yra tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su neteisėtais veiksmais (CK 6.247 str.). Baudžiamieji įstatymai turtine žala laiko nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą, materialinius nuostolius, kuriuos nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė ir išlaidas, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, tad nukentėjusysis, patyręs dėl nusikalstamos veikos turtinę žalą, teisę į josios atlyginimą turi, tačiau ją turėdamas, nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį privalo įrodyti. Kaip matyti, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai patyrė būtent tokią turtinę žalą, t. y. G. K. 150 Eur., L. K. – 1653,43 Eur ( t. 1, b. 54 - 65 ). Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosioms ji priteistina iš kaltinamosios D. B., kadangi žala padaryta neteisėtais kaltinamosios veiksmais.

Dėl neturtinės žalos priteisimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.

Kaip nustatyta, nužudytas V. K. buvo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. K. sūnus, o nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. K. ir E. K. – brolis. Jo nužudymas neabejotinai nukentėjusiesiems sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinį sukrėtimą. Kartu teismas atsižvelgia į kaltinamosios turtinę padėtį ( praktiškai jokio turto neturi ), į sunkią jos sveikatos būklę ( serga eile ligų, sveikatos būklė lėtai blogėjanti ), į nužudytojo V. K. ir nukentėjusiųjų bendravimo intensyvumą ( nukentėjusioji G. K. su juo bendraudavo dažniau, L. K. ir E. K. praktiškai su juo nebendraudavo ). Atsižvelgiant į tai ir vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais teismas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį G. K. mažina iki 8000 Eur., L. K. ir E. K. iki 6000 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, kad buitinio konflikto metu nužudytasis V. K. trenkė kumščiu kaltinamajai į dešinę veido sritį, po ko ji peiliu dūrė jam į krūtinę ir taip jį nužudė. Atsižvelgiant į tai teismas kaltinamosios D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo V. K. elgesys ( BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas ).

Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaip matyti, kaltinamoji D. B. anksčiau neteista ( t. 3, b. l. 65 ), administracine tvarka nebausta ( t. 3, b. l. 64 ), Priklausomybės ligų centre neužregistruota ( t. 3, b. l. 9 ), registruota VšĮ Kauno (duomenys neskelbtini) PSC ( t. 2, b. l. 5, 7, 14 ), našlė, nedirbanti, I grupės neįgalioji. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Vertinant pagal LR BK 11 straipsnio nuostatas, kaltinamoji padarė labai sunkų nusikaltimą ( LR BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas ). Svarbu pažymėti tai, kad nusikaltimo, numatyto LR BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kaip jau minėta, kaltinamoji D. B. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrąžinamus padarinius – nukentėjusiojo V. K. mirtį. Šiuo nusikaltimu padaryta ypatinga žala nukentėjusiojo artimiesiems ir visuomenei. Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes kaltinamajai paskirtina reali terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Be to, iš medicininių dokumentų matyti, kad kaltinamoji serga eile ligų, jos sveikata silpna. LR BK 76 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016-06-22 specialisto išvados Nr. KG 20/2016(02) pagal dabartinę sveikatos būklę D. B. galėtų atlikti laisvės atėmimo bausmę, nes jos sveikatos būklė, nors ir nėra gera ir lėtai blogėjanti, visgi neatitinka kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1R-308/V-1247 dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo (šiuo konkrečiu atveju aprašo 16 punkto). (t. 2, b. l. 173-174). Tą patį patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas Ą. S.. Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios D. B. atžvilgiu taikyti LR BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatas nėra pagrindo.

Kartu teismas pažymi, kad paskirta, nors ir minimali LR BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė, šiuo atveju prieštarautų teisingumo principui. Šiuo konkrečiu atveju visgi būtina įvertinti kaltinamosios D. B. sveikatos būklę. Iš jau minėtos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016-06-22 specialisto išvados Nr. KG 20/2016(02) matyti, kad D. B. serga lėtine, lėtai progresuojančia liga – (duomenys neskelbtini) ir dėl šio susirgimo jos darbingumas yra sumažėjęs iki 20%. Jos sveikatos būklė yra lėtai blogėjanti. Šią išvadą patvirtino ir byloje dalyvavęs ekspertas Ą. S..

Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas laikosi nuomonės, jog ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė kaltinamajai sukels dideles kančias, be to, apsunkins tinkamo gydymo jai užtikrinimą. LR BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šiuo atveju lėtai progresuojanti liga ((duomenys neskelbtini)) ir sveikatos būklė atitinka išimtinę aplinkybę, todėl kaltinamajai D. B. yra pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. ir skirti švelnesnę bausmę nei sankcijoje numatytą. Tokiu būdu bus įgyvendintas teisingumo principas, o paskirta bausmė atitiks BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį. Teismo nuomone, tikslinga kaltinamajai D. B. skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę, tačiau mažesnę nei BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatytas bausmės minimumas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išspręstinas LR BPK 94 straipsnio nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303, 308. 313 straipsniais,

nusprendė:

D. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti kaltinamajai bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeista. Nuosprendžiui įsiteisėjus ją pakeisti į suėmimą kaltinamąją D. B. sulaikant.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką, t. y. nuo 2016-04-22 iki 2016-04-23.

Priteisti iš D. B. 150 Eur ( vieną šimtą penkiasdešimt eurų ) G. K. ir 1 653,43 Eur ( vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 43 cnt ) L. K. turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš D. B. 8 000 Eur ( aštuonis tūkstančius eurų ) G. K., 6 000 Eur ( šešis tūkstančius eurų ) L. K. ir 6 000 Eur ( šešis tūkstančius eurų ) E. K. neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: daktiloskopinę plokštelę su avalynės pėdsaku nuo grindų koridoriuje – virtuvėje, baltos ir žalsvos spalvų rankšluostį su raudonos spalvos dėmėmis, mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ juodos spalvos korpusu, 2016-04-22 „(duomenys neskelbtini)“ kasos čekį, vatos tamponą su raudonos spalvos dėmėmis nuo grindų, daktiloskopinę plokštelę su piršto pėdsaku nuo 0,5 l talpos butelio „Hlebnyj dar“, 0,5 l talpos butelį „Kvietinė degtinė“ su raudonos spalvos dėmėmis, virtuvinį peilį medine rankena, daktiloskopinę plokštelę su piršto pėdsaku nuo 1 l talpos plastikinio butelio „Forto stiprus alus“, juodos spalvos piniginę su V. K. banko kortele, nuolaidų kortelėmis; perduotus kartu su byla nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nuteistąjai D. B..

Nukentėjusiojo V. K. drabužius – žaliai mėlynus marškinėlius, juodas sportines kelnes, pilkas puskojine, D. B. drabužius ir avalynę – baltos spalvos batelių porą, juodos spalvos kelnes, juodos spalvos marškinėlius, margą megztinį, perduotus kartu su byla nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktus, paimtus 2016-06-06 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš įtariamosios D. B. (sportinį krepšį „Sports“, dezodorantą „Garnier“, mėlynos spalvos striukę, pilkos spalvos lietpaltį, melsvos spalvos džinsines kelnes, rudos spalvos megztinį, gelsvos spalvos megztinį), perduotus saugoti UAB „Aleksoto prekyba“ nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

D. B., liudytojų A. B., E. Z. seilių lyginamuosius pavyzdžius, nukentėjusiojo V. K. kraujo pavyzdį, D. B., liudytojų A. B., E. Z., V. K. rankų pėdsakų lyginamuosius pavyzdžius (daktiloskopinės kortelės, 7 lapai), D. B. rankų nagų nuokarpas, perduotus kartu su byla nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kompaktinę plokštelę su BPC kvietimo garso įrašo kopija, pateiktą Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2016-04-28 lydraščiu Nr. 41D(K)-771, Kompaktinę plokštelę su GMP kvietimo garso įrašo kopija, pateiktą VšĮ Kauno m. GMPS 2016-04-27 lydraščiu Nr. MK-114(6.9), Kompaktinę plokštelę su 2016-04-22 vaizdo įrašais nuo 09.00 val. iki 12.00 val. iš PC „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), paimtą 2016-05-02 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš apsaugos darbuotojo G. J., Kompaktinę plokštelę Nr. 20-7/1LA-117, pateiktą 2016-04-26 Kauno apskr. VPK KPSUV lydraščiu Nr. 20-IL-35073, su nuskaityta informacija iš telefonų „Samsung“ ir „Nokia“, 2 kompaktines plokšteles su įtariamosios D. B. apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje, liudytojo A. B. parodymų patikrinimo vietoje metu padarytais vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos ( nuteistajai D. B. nedalyvaujant teismo posėdyje terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jai išsiuntimo dienos ) gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjai Jūratė JakubonienėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika