- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-1816-112/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01211-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- UAB „Privatus būstas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovo advokato R. Baliūčio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Privatus būstas“ dėl žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 1436,90 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ant automobilio, stovėjusio prie atsakovei priklausančio pastato, nukrito didelis kiekis sniego ir padarė žalos šiai transporto priemonei. Automobilis buvo apdraustas, todėl ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką ir prašo patirtą žalą priteisti iš atsakovės, kuri, ieškovės nuomone, turėjo pareigą nuo pastato stogo valyti sniegą, tačiau to nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad, nors atsakovas, kaip pastato savininkas, turėjo pareigą nuvalyti sniegą nuo jo pastato stogo, tačiau sugadinto automobilio savininkė pažeidė Kelių eismo taisyklių 130.3 ir 150 p., nes pastatė automobilį neleistinoje vietoje – ant šaligatvio prie pat pastato, dėl ko nuo pastato nukritęs sniegas apgadino arčiausiai pastato buvusį automobilį. Teismo nuomone, jei automobilis būtų stovėjęs jam skirtoje vietoje, žala nebūtų atsiradusi.
Šalies argumentai
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliantė nurodo, kad aplinkybė, jog automobilio savininkė jį pastatė neleistinoje vietoje, nepaneigia atsakovės, kaip pastato savininkės, atsakomybės ir pareigos laiku valyti ir išvežti sniegą, barstyti smėlį ir nukapoti ledą, varveklius jiems priskirtuose plotuose, o pirmiausia nuo gyvenamųjų namų bei kitų pastatų stogų, kaip tą numato Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003-12-29 sprendimu Nr. 1-474 patvirtintos Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatyta, kad pastatą (duomenys neskelbtini), nuo kurio stogo nukritęs sniegas apgadino ieškovės apdraustą automobilį, pastatė atsakovė UAB „Privatus būstas“. Įvykio metu jai nuosavybės teise priklausė 16 iš 32 pastate esančių patalpų. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės žalos dalies, proporcingos valdomų patalpų daliai, t.y. 1436,90 Lt, atlyginimą.
Apeliantė skunde remiasi aplinkybe, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003-12-29 sprendimu Nr. 1-474 patvirtintų Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pagrindu atsakovei atsirado pareiga rudenį ir žiemą laiku valyti ir išvežti sniegą, barstyti smėlį ir nukapoti ledą, varveklius jiems priskirtuose plotuose, o pirmiausia nuo gyvenamųjų namų bei kitų pastatų stogų, lietaus vamzdžių ir balkonų, tiltų, viadukų, nuvažiavimų nuo jų bei nuo sankryžų ir gatvių, kuriomis važiuoja visuomeninis transportas, užtikrinant jo nepertraukiamą eismą, taip pat visuomeninio transporto stotelėse.
Pažymėtina, kad minėtas savivaldybės tarybos sprendimas neteko galios 2008-03-06 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-55 „Dėl Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“. Minėtos taisyklės numato pastato savininkui ar naudotojui pareigą žiemos sezono metu laiku valyti sniegą, šalinti ledą, barstyti smėlį bei kitas sniegą ir ledą tirpdančias priemones, tuo užtikrinant saugų transporto ir pėsčiųjų eismą (22.1. p.); šalinti varveklius, jeigu jie kelia grėsmę žmonių ar turto saugumui (22.6. p.).
Atsakovė neneigia savo pareigos atlikti privalomąją statinių ir jų aplinkos priežiūrą. Tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatyta, kad įvykio metu apgadintasis automobilis buvo pastatytas toje vietoje, kur nėra numatytos automobilių stovėjimo vietos (ji nenumatyta ir gyvenamojo namo sklypo brėžinyje), nėra ir kelio ženklo, leidžiančio stovėti ant šaligatvio. Nei automobilio savininkė, nei draudimo bendrovė – AB „Lietuvos draudimas“ neneigė aplinkybės, kad užgriuvusiu sniegu apgadintas automobilis buvo pastatytas neleistinoje vietoje. Ginčo dėl to apeliacinės instancijos teisme metu nekilo. Iš atsakovės į bylą pateiktų dokumentų, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolo, matyti, kad automobilio statymas prie pastato (duomenys neskelbtini) ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, yra negalimas, pažeidžia stovėjimo tvarką gyvenamosiose zonose ir kiemuose.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad sugadinto automobilio savininkė, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 130.3 ir 150 p., pastatė automobilį neleistinoje vietoje – ant šaligatvio, prie pat pastato, dėl ko nuo pastato nukritęs sniegas ir sugadino prie pastato buvusį jos automobilį. Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai (CK 6.253 str. 1 ir 5 d.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pastato savininkas turi jį prižiūrėti ir imtis visų veiksmų, kad būtų užtikrintas saugus naudojimasis statiniu ir kiemu, tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sugadinto turto savininkė pati pažeidė teisės aktų nuostatas, automobilį buvo pastačiusi draudžiamoje vietoje ir tą puikiai suprato. Darytina išvada, kad nukentėjusiosios veiksmai, pasistatant automobilį neleistinoje vietoje, gali būti pripažinti rizikos prisiėmimu, dėl ko, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, būtų netaikoma atsakovės civilinė atsakomybė. Automobilio savininkė, pažeisdama kelių eismo taisykles, sudarė galimybes kilti grėsmei savo turto saugumui ir žalai atsirasti.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad žalos atsiradimą nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens N. K. veiksmai ir dėl atsiradusios žalos yra jos kaltės – jei automobilis būtų stovėjęs jam skirtoje vietoje, žala nebūtų atsiradusi.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.