Kauno apygardos teismo nutartis

2009-10-12 · Civilinė byla Nr. 2A-9-324/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-12
Bylos Nr.
2A-9-324/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Aušra Baubienė, Albinas Čeplinskas
Ieškovas
I. B.
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei “Jonavos paslaugos”, A. C.
Advokatai
Aurimas Navikas, Ramūnas Širvys
Civilinė byla nr. 2A-9-324/2009;
pirmosios instancijos teismo teisėja Lidija Deksnienė;
procesinio sprendimo kategorija 121.21; 21.6; 129.19.2
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. spalio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant ieškovui I. B., jo atstovui advokatui Aurimui Navikui, atsakovės atstovui advokatui Ramūnui Širviui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo I. B. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje nr. 2-9-722/2007 pagal T. B. ( procesinių teisių perėmėjas – I. B.) ieškinį atsakovams antstolei Ramunei Mikliušienei, uždarajai akcinei bendrovei “Olsantra”, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei “Jonavos paslaugos”, A. C. dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu 2004 m. sausio 13 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą, kuriuo jos butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Olsantra“, pripažinti atsakovą uždarąją akcinę bendrovę „Olsantra“ nesąžiningu įgijėju ir taikyti restituciją, priteisiant iš šio asmens didžiausią buto vertę atitinkančią sumą. Nurodė, kad butas buvo įvertintas ir parduotas per žema kaina; eksperto A. P. B. turto vertinimo ekspertizės aktas neišsamus bei nepagrįstas įvykusiais palyginamųjų objektų pirkimo-pardavimo sandorių duomenimis; neatsižvelgta į abejotiną šio eksperto reputaciją.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo areštuotas 2003 m. lapkričio 6 d. ir įvertintas 5500 Lt (turto arešto mastas - 6181 Lt). Turtas parduotas iš varžytinių 2004 m. sausio 12 d. už 4620 Lt. Turto arešto aktas ieškovei pasirašytinai įteiktas bei išsiųstas registruotu laišku 2003 m. lapkričio 10 d.. Vykdomojoje byloje nr.0064/03/04657 esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2003 m. lapkričio 3 d. raginimas įvykdyti teismo sprendimą geruoju ieškovei įteiktas 2003 m. lapkričio 6 d. 2003 m. lapkričio 12 d. ieškovei išsiųstas pranešimas apie buto pardavimą iš varžytinių, kurį gavo ir pasirašė sugyventinis R. B. (b.l. 9 vykd. byla nr.0064/03/04657). Apie 2004 m. sausio 12 d. vyksiančias varžytines nepažeidžiant , CPK 706 str. 1 d. reikalavimo, paskelbta vietiniame laikraštyje „Alio Jonava“. 2003 m. gruodžio 13 d. laikraštyje „Alio Jonava“ išspausdintas skelbimas, kuriame įrašyta teisingas paskelbtų varžytinių laikas. Specialiame internetiniame tinklapyje – apie ginčo varžytines buvo paskelbta 2003 m. lapkričio 28 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktas patvirtintas 2004 vasario 3 d. Pažymėjo, kad VĮ „Registrų centras“ pažymoje nurodyta daikto rinkos vertė nustatoma, neatsižvelgiant į konkretaus buto nusidėvėjimą, jo stovį, vidutines rinkos butų rinkos kainas toje pačioje vietovėje, todėl laikė, kad 2007 m. vasario 8 d. turto vertinimo ataskaitoje nustatyta 2003 m. lapkričio 6 dienai areštuoto ir 2004 m. sausio 12 d. parduoto iš varžytinių buto (duomenys neskelbtini), rinkos vertė (6400 Lt) labiau atitinka realią turto vertę, negu 2006 m. gegužės 17 d. VĮ „Registrų centras“ pažymoje nustatyta 19906 Lt rinkos vertė, kadangi turtas buvo vertinamas atsižvelgiant į pardavimo metu buvusias tokios pat rūšies palyginamųjų objektų kainas. Sprendė, kad ekspertizės atlikimo dieną ir sprendimo priėmimo metu abejoti eksperto A. B. reputacija nebuvo pagrindo, kadangi įsiteisėjusiais teismo sprendimais, nuosprendžiais ar nutartimis nebuvo nustatyta, kad jis pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius turto vertinimą arba turto vertintojų veiklą. Klausimas, ar ekspertas pažeidė Turto vertintojo profesinės etikos kodeksą, neišspręstas. 2006 m. gegužės 17 d. VĮ „Registrų centras“ pažyma neįrodo, jog nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) nebuvo sudarytas nei vienas kambario butų pirkimo-pardavimo sandoris, nes šis dokumentas patvirtina tik sandorių neįregistravimo faktą. Ginčo butą varžytinėse įsigijusio asmens UAB „Olsantra“ nesąžiningumo nenustatė. Sprendė, jog pirkėjas neturėjo galimybės nustatyti akivaizdų parduodamo iš varžytinių turto kainos neatitikimą rinkos vertei. Pažymėjo, kad pagal trečiojo asmens A. C. pateiktus rašytinius įrodymus – 2004 m. vasario 28 d., 2004 m. gegužės 19 d., 2004 m. birželio 2 d. ir 2004 m. liepos 3 d. laikraščio „Alio Jonava“ skelbimus apie parduodamų butų kainas, net ir po 2004 m. sausio 12 d., butų kainoms pakilus, panašios kvadratūros ir stovio vieno ar pusantro kambario butai buvo parduodami ne varžytynėse, tačiau panašiomis ar net mažesnėmis kainomis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Netinkamai įvertinti įrodymai dėl ekspertizę atlikusio turto vertintojo abejotinos reputacijos. Dėl to nepagrįstai atmestas prašymas skirti pakartotinę ekspertizę. Ekspertizės išvada įvertinta neteisingai. Išvadoje nurodoma, jog ginčo buto rinkos vertė 2003 m. lapkričio 6 d. yra nustatyta, taikant lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodą, kurio esmė yra palyginimas. Nustatant vertinamo turto vertę, ekspertas vadovavosi panašių objektų Jonavos mieste pirkimo-pardavimo sandoriais, tačiau nei pačioje ekspertizės išvadoje, nei teismo posėdyje ekspertas šio teiginio nepagrindė. Išvadoje nėra priedų ar kitokių objektyvumo kriterijus atitinkančių dokumentų ar duomenų (jų ekspertas nepateikė ir teismo posėdyje), kurie pagrįstų ekspertizės išvadoje nurodytas palyginamųjų objektų pardavimo kainas. Palyginamųjų objektų pardavimo kainos yra didžiausia reikšmę (nustatant vertinamojo objekto vertę) turinti informacija. Turto vertinimas, jei jis buvo atliktas remiantis palyginamųjų objektų kainomis, negali būti laikomas pagrįstu ir objektyviu, jei nėra pagristos pačios palyginamųjų objektų kainos. Ekspertizės išvadoje nurodyti palyginamieji objektai yra apibūdinti labai abstrakčiai, apsiribojant vien tik gatvės nurodymu. Teismo posėdyje ekspertas aiškino, jog nurodyti konkretesnį palyginamųjų objektų adresą, t.y. daugiabučio namo numerį, jam draudžia Asmens duomenų teisines apsaugos įstatymas, tačiau tokio draudimo įstatymas nenumato. Eksperto duomenų apie palyginamuosius objektus abstraktumas ir nepagrįstumas ypač išryškėja lyginant ekspertizės išvadą su turto vertintojo V. P. 2007 m. rugpjūčio 2 d. parengta turto vertės nustatymo ataskaita nr.7/08-10, kurioje yra ne tik nurodytas konkretus duomenų šaltinis (VĮ „Registrų centras“), iš kurio buvo gauta informacija apie palyginamuosius objektus, bet ir nurodyti gerokai konkretesni tuos palyginamuosius objektus apibūdinantys duomenys. Nors ginčo buto rinkos vertės nustatymui turėjo įtakos ir eksperto nurodyti patikslinimai, t.y. pataisos koeficientai, nustatyti lyginant vertinamojo objekto ir palyginamųjų objektų vietą bei būklę, ekspertizės išvadoje nėra pagrįsta, kodėl vieni iš palyginamųjų objektų vertinami kaip blogos, kiti kaip vidutiniškos būklės, ar kodėl vienų palyginamųjų objektų vieta vertinama kaip gera, o kitų kaip vidutiniška. Teismo posėdyje ekspertas pripažino, kad nė vieno iš palyginamųjų objektų neapžiūrinėjo, o apie palyginamųjų objektų būklę sprendė pagal jų statybos metus, kurie ekspertizės išvadoje nėra nurodyti, taip pat pagal namo konstrukcijos elementų ir inžinierinės įrangos būklę, kuri buvo vertinama remiantis nežinia kuo. Itin kritiškai ekspertizės išvadoje nurodytus palyginamuosius objektus teismas privalėjo vertinti VĮ „Registrų centro“ 2007 m. liepos 19 d. pažymos, kurioje nustatyta, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini), esančių vieno kambario butų pirkimo-pardavimo sandorių nebuvo, kontekste. Pastaroji pažyma patvirtina, kad ekspertizės išvadoje yra melagingai nurodyta, jog ekspertas duomenis apie analogus, yra gavęs ir iš VĮ „Registrų centras" duomenų bazės. Atsižvelgiant į tai ginčo buto rinkos vertės nustatymas, kai nemotyvuotai nebuvo naudojamasi viešojo nekilnojamojo turto registro banko duomenimis apie palyginamuosius objektus, turėjo būti įvertintas kritiškai.

Duomenys, gauti atitinkamą kvalifikaciją turinčiam turto vertintojui atlikus konkretaus nekilnojamojo turto vertinimą konkrečiai datai, paprastai yra tikslesni nei viešojo nekilnojamojo turto registro banko duomenys, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pastarieji duomenys yra priskiriami prima facie įrodymams (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis), o pirmieji duomenys, kurie ekspertizės išvadoje nepagrįsti, yra neišsamūs ir gauti abejotinos reputacijos turto vertintojo, pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog ekspertizės išvadoje nustatyta 2003 m. lapkričio 6 d. ginčo buto rinkos vertė 6400 Lt labiau atitinka realią jo vertę, nei VĮ „Registrų centras“ pažymoje nustatyta vidutinė rinkos vertė (19906 Lt).

Varžytynėse dalyvavusio asmens sąžiningumas nustatytas neteisingai, nes tokio vertinimo pagrindas yra neišsami, neobjektyvi ir nepagrįsta ekspertizė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje nr. 3K-3-861/2002 turto įgijėjus iš varžytinių pripažino nesąžiningais, nes jie galėjo ir turėjo žinoti apie parduodamo iš varžytinių turto pradinės kainos akivaizdų neatitikimą tos vietos rinkos vertei, jei būtų pakankamai apdairūs. Teismas nebuvo tikslus vertindamas ir trečiojo asmens A. C. pateiktus duomenis – 2004 m. vasario 28 d., 2004 m. gegužės 19 d., 2004 m. birželio 2 d. bei 2004 m. liepos 3 d. laikraščio „Alio Jonava“ puslapius su skelbimais apie parduodamų butų kainas, iš kurių matyti, kad panašios kvadratūros, būklės ir panašioje vietoje esančius butus, pardavėjai siūlė pirkti beveik dvigubai didesnėmis kainomis nei eksperto nustatytoji.

Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai R.Mikliušienė ir UAB „Olsantra“ prašo sprendimo nekeisti.

Apeliacinio proceso metu dalyvaujantys byloje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Apeliantas patikslino, kad, atsižvelgiant į neįmanomą restituciją natūra, ieškovei turėtų būti priteista 86000 Lt buto vertė pagal vertintojo V. P. 2007 m. rugpjūčio 2 d. parengtą įvertinimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacine tvarka peržiūrimu sprendimu yra nuspręsta dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų.

Ieškininis reikalavimas grindžiamas antstolio, varžytynių metu pardavusio ieškovės T. B. butą, neteisėtais veiksmais, nustatant pernelyg žemą kainą turto, į kurį nukreiptas išieškojimas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškinio patenkinimo atveju restitucijos taikymas gali būti susijęs su atitinkama žala sandorio šalims.

Antstolio atsakomybę už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą įtvirtina 2002 m. gegužės 9 d. LR Antstolių įstatymo Nr. IX-876 16 straipsnis. 17 - asis šio įstatymo straipsnis numato antstolio pareigą savo profesinę civilinę atsakomybę apdrausti privalomuoju draudimu. Minimos įstatymo nuostatos galiojo ir ginčo sandorio sudarymo metu.

Įsiteisėjusiais Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje nr. 2-31-559/2007 pagal N. B. ieškinį atsakovams antstolei Ramunei Mikliušienei, A. K., tretiesiems asmenims Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai, Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai, uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“, Kauno apskrities internatinei mokyklai „Saulutė“ dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu bei Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 2 d. sprendimu civilinėje byloje nr. 2-72-217/2007 pagal V. R. ieškinį atsakovams E. I. L., K. B., H. L., E. L. dėl pažeistų teisių atstatymo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir atsakovės E. I. L. priešieškinį atsakovams V. R., antstolei Ramunei Mikliušienei, tretiesiems asmenims K. B., H. L., E. L., uždarajai akcinei bendrovei DK „PZU Lietuva”, uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos”, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu nustatyta, kad ginčo sandorio sudarymo laikotarpiu ( 2004 m. sausio mėn.) antstolės R.Mikliušienės civilinė atsakomybė buvo apdrausta UAB „Nord/LB draudimas“, kurio teises ir pareigas pagal 2004 m. spalio 20 d. sutartį ir 2005 m. spalio 31 d. aktą perėmė akcinė bendrovė DK „PZU Lietuva”. Minimi sprendimai buvo peržiūrėti apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme ( CPK 182 str. 2 p.).

Antstolių įstatymo 17str. 6 d. numato, kad draudiminiu įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti antstolio, jo atstovo, padėjėjų ar kitų darbuotojų neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas žalai atsirasti. Žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką ( 8 p.). Bylos išnagrinėjimas neįtraukus joje dalyvauti antstolio civilinės atsakomybės draudiko, įgalina konstatuoti, jog teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų ( CPK 329 straipsnio antrosios dalies antrasis punktas). Tai yra absoliuti skundžiamo sprendimo negaliojimo vada, todėl jis panaikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ( CPK 327 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas, 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtasis punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

Panaikinti 2007 m. spalio 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Virginija GudynienėKolegijos teisėjai Aušra BaubienėAlbinas Čeplinskas