Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irena Stulpinienė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui M.B. ir jo atstovui V.P., atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui V.J., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Almontus“ atstovui V.P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M.B. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Almontus“ dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2005 m. spalio 28 d. Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja patvirtino planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 2005.387. Pareiškėjui du metus nepavyko rasti projektuotojo, kuris apsiimtu parengti tokio mažo sklypo detalųjį planą ir tik 2007 m. lapkričio 19 d. sudarė Detaliojo plano rengimo sutartį Nr. KS-41 (07) su UAB „Almontus". Pagal sutartį buvo numatyta, kad detalusis planas privalo būti parengtas iki 2008 m. birželio 1 d., o suderintas iki 2008 m. rugpjūčio 15 d. Pagal planavimo užduotį, kuri buvo suderinta ir patvirtinta 2007-12-06, detalusis planas turėjo būti rengiamas, derinamas, svarstomas ir tvirtinamas supaprastinta tvarka. Detalusis planas buvo parengtas ir 2008-04-18 buvo gauta iš Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus Projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės protokolas, kurio išvada: detaliojo plano sprendiniai atitinka visuomenės sveikatos saugos norminių teisės aktų reikalavimus. Po to, 2008-05-20 detaliojo plano projektas derinimui buvo pristatytas į Klaipėdos rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisiją bei užregistruotas Nr. 173.

Pažeidžiant teisės normas, detaliojo plano projektas Nuolatinėje statybos komisijoje buvo svarstomas tik 2008 m. birželio 18 d. Visos derinančios institucijos, išskyrus komisijos nares V.V. ir V.B., detaliojo plano projektą suderino ir pritarė jo sprendiniams. Nuolatinės statybos komisijos pirmininkė detaliojo plano projekto nederino ilgą laiką nors ne kartą buvo kreiptasi, kad derinimo procedūros būtų atliktos, bet jokių priemonių nebuvo imtasi.

Tada 2008-08-20 UAB „Almontus" raštu Nr. 233 kreipėsi į Nuolatinę statybos komisiją, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 27 str. 4 ir 6 dalimi, šio detaliojo planavimo dokumentas laikomas suderintu ir teikiamas Klaipėdos apskrities viršininko administracijai patikrinimui bei buvo paprašyta grąžinti detaliųjų planų bylas. Po šio rašto dingo pareiškėjo detaliojo plano projekto bylos (tiek originalas, tiek kopijos). UAB „Almontus" 2008-09-30 raštu Nr. 291 jau kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių, kad būtų grąžintos bylos, tačiau bylos taip ir nebuvo grąžintos. Pakartotinai 2008-10-10 UAB „Almontus" vėl kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių raštu Nr. 312 dėl pažeidimų Klaipėdos rajono savivaldybėje, kad grąžintų minėto detaliojo plano bylas. Tačiau atsako nebuvo ir tik po to, kai UAB „Almontus" kreipės į Seimo kontrolierius dėl pažeidimų Klaipėdos rajono savivaldybėje, iš Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros skyriaus atgavome bylas ir Nuolatinės statybų komisijos kompleksinio derinimo protokolą, kuriame buvo visų derinančių institucijų parašai, bet vyr. architektės V.V. ir jos pavaduotojos V.B. pastabos buvo be datų, nebuvo parašyta ar derinti, ar nederinti šio detaliojo plano, t.y. kompleksinio derinimo protokolas nebuvo pilnai įformintas, o tai reiškia, kad jis neturi jokios teisinės galios. Pastabose aiškiai buvo įrašyta, kad 2008-09-12 baigėsi sutarties galiojimas, kas akivaizdžiai rodo, jog tik po rugsėjo 12 d. Nuolatinės statybų komisijos pirmininkė teikėsi pažiūrėti bylą. Be to, nebuvo aišku ar toliau galima tęsti planavimo procedūras ar ne ir protokolas, kaip tai privalu, nebuvo pasirašytas vyr. architektės. Kreipėmės į Nuolatinę statybų komisiją, kad ant protokolo parašytų galutinę išvadą, pasirašytų vyr. architektė bei protokolas būtų tinkamai įformintas, tačiau jie neskubėjo ir tik po apsilankymo pas Klaipėdos rajono merą, 2008-11-26 protokolą priėmė Nuolatinės statybų komisijos sekretorius, kuris įrašė, kad nutarta nederinti detaliojo plano ir 2008-11-28 grąžino.

Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės pareigūnų aplaidumo ir vilkinimo pasibaigė Sutarties galiojimas, dėl ko buvo užkirstas kelias detaliojo plano patvirtinimui ir atsirado žala: už detaliojo plano rengimą reikėjo sumokėti 17700 litų, nes detaliojo plano rengėjas savo įsipareigojimus pagal sutartinius santykius atliko pilnai ir laiku.

Kalti Klaipėdos rajono savivaldybės pareigūnu veiksmai - grubiai pažeidė Teritorijų planavimo įstatymą, Detaliųjų planu rengimo taisykles bei Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinius nuostatus. Jei Nuolatinės statybos komisija laiku būtų suderinusi detalųjį planą, tai detalusis planas būtų patvirtintas laiku. Nuolatinė statybos komisija 4 mėnesius, grubiai pažeisdama norminius teritorijų planavimo teisės aktus, neatliko savo tiesioginės pareigos patikrinti detaliojo plano ir pateikti motyvuotą derinimo ar nederinimo išvadą bei nepranešė planavimo organizatoriui apie protokolo ar išvados neišdavimo priežastis, kaip tai numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 27 str. 6 dalyje. Toje pat teisės normoje numatyta, kad planavimo organizatorius turi teisę parengtą teritorijų planavimo dokumentą teikti tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, bet apie tai jis per 5 darbo dienas raštu praneša derinimo išvadą ar protokolą turėjusiai pateikti institucijai, todėl pareiškėjas turėjo galimybę ir be Nuolatinės statybos komisijos toliau tęsti detaliojo plano tikrinimo ir tvirtinimo procedūras. Mano, kad Nuolatinės statybos komisijos pirmininkė, žinodama šią teisės normą, bet sąmoningai slėpė ir negrąžino bylos, dėl ko visiškai užkirto kelią tolimesniam detaliojo plano tikrinimui ir tvirtinimui, o už detaliojo plano parengimą reikėjo sumokėti visą sumą, nes detalusis planas buvo parengtas pilnai, o nebuvo suderintas ne dėl detaliojo plano rengėjo kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja.

Skundas tenkintinas iš dalies (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 5 p.).

Ginčo esmę šioje byloje sudaro pareiškėjo patirtos žalos, atliekant parengto detaliojo plano projekto derinimo procedūrą, atlyginimo klausimas.

Pareiškėjas 2005-09-12 su atsakovu sudarė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypo ar sklypų grupės savininkui, valdytojui ar naudotojui sutartį. Pagal šią sutartį atsakovas detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas perdavė pareiškėjui tikslu planuojamame žemės sklype ar sklypų grupėse, namų valdos žemės sklypo padalinimą į du sklypus. Sutartis galioja nuo 2005-09-12 iki 2008-09-11. Planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti išduotos 2005-10-28, Nr. 2005.387 ( b.l. 8-12). 2007-11-29 pareiškėjas M.B. ,, Planavimo organizatorius“ su UAB ,, Almontus“ ,, Plano rengėju“ sudarė detaliojo plano rengimo sutartį. Pagal šią sutartį plano rengėjas įsipareigojo įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka iki 2008-06-01 parengti planuojamos teritorijos detaliojo plano projektą, o iki 2008-08-15 suderinti su derinančiomis ir kontroliuojančiomis institucijomis ( b.l. 13-15 ). 2008-04-08 teritorinis planavimo projektas pateiktas Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriui dėl projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės. 2008-04-18 iš Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės gautas protokolas su išvada, kad detaliojo plano sprendiniai atitinka visuomenės sveikatos saugos norminių teisės aktų reikalavimus. 2008-05-20 šio detaliojo plano projektas pristatytas į Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisiją (registracijos Nr. 173) derinimui ( b.l. 16-17 ), tačiau detaliojo plano projektas, numatantis padalinti namų valdos sklypą į du sklypus (duomenys neskelbtini) Nuolatinėje statybos komisijoje buvo svarstomas tik 2008-06-18. Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinė statybų komisija nutarė nederinti detaliojo plano, tačiau nepritarimo motyvų protokole, kaip to reikalauja įstatymas, neišdėstė, o tik pridėjo 2008-06-18 Nr. TP 23-10 protokolo priedą, kuriame paprašyta nustatyti tankį ir intensyvumą bei aukštį. Įrašas be datos, atsakingo asmens pareigų, vardo ir pavardės (b.l. 22).

Pareiškėjas nurodo, kad detaliojo plano projektas jam po svarstymo nebuvo grąžintas, todėl jis laiku negalėjo pašalinti protokole nurodytų pastabų. Protokolas ir dokumentai jam buvo grąžinti tik 2008-11-26, t.y. pasibaigus trejų metų sutarties galiojimo terminui ( b.l. 8 ). Kadangi projekto rengėjas

UAB ,, Almontus“ detaliojo plano projektą parengė ir pateikė atsakovui derinti sutartyje nustatytu terminu, o detaliojo plano projektas nebuvo laiku suderintas dėl atsakovo pareigūnų kaltės, kurie grubiai pažeidė Teritorijų planavimo įstatymą, Detaliųjų planų rengimo taisykles ir Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinius nuostatus, todėl laiko, kad jo turėtą žalą ( nuostolius ) 17700 Lt, kuriuos sumokėjo projekto rengėjui privalo atlyginti atsakovas, nes dėl Klaipėdos rajono savivaldybės darbuotojų kaltų veiksmų dabar iš naujo reikės rengti detalųjį planą ir vėl mokėti projektuotojams. Po detaliojo plano nesuderinimo, t.y. 2008-06-18 jam nei projekto rengėjui dokumentai tame tarpe ir projektas nebuvo grąžinti. Į pastovius jo bei jo atstovo reikalavimus atsakovas dokumentų negrąžino, todėl jis laiku negalėjo ištaisyti nurodytų trūkumų. Tik po kreipimosi pas merą bei kitas institucijas byla kartu su detaliojo plano projektu jiems buvo grąžinta 2008-11-28.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo reikalavimais ir paaiškino, kad detaliojo plano projektas buvo derinamas 2008-06-18, kadangi buvo padarytos pastabos, todėl planas buvo grąžintas pareiškėjo atstovui pataisymui. Kodėl pareiškėjas, ištaisęs procedūrinius pažeidimus, nepateikė pakartotiniam derinimui nėra žinoma. Kad byla ir protokolas buvo pas pareiškėją įrodo tai, kad pareiškėjas su byla ir protokolu atvyko lapkričio mėnesį, prašydamas padaryti įrašą, dėl detaliojo plano nederinimo. Nesutinka, kad pareiškėjui žala atsirado dėl jų darbuotojų kaltų veiksmų. Detaliojo plano projektas nebuvo suderintas dėl paties pareiškėjo ar projekto rengėjo kaltės, nes pataisius pažeidimus nepateikė pakartotinam derinimui. Jei planavimo tikslas nėra keičiamas detaliojo plano rengti iš naujo nereikia, reikia tik sudaryti naują sutartį bei iš naujo teikti detaliojo plano projektą derinimui. Šiuo metu pareiškėjas yra pakeitęs planavimo sąlygas.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 27 str. 4, 5 ir 6 d. savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje kompleksiškai ir turi būti baigta per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos. Komisija sudaroma iš planavimo sąlygas rengiančių institucijų atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus. Derinimo procedūros rezultatai įforminami protokolu. Teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jei tam pritarė visi posėdyje dalyvavę ar raštu savo pritarimą pateikę savivaldybės Nuolatinės komisijos nariai. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria teritorijų planavimo dokumento derinimui, laikoma, kad komisija priėmė sprendimą nederinti teritorijų planavimo dokumento. Nepritarimo derinti teritorijų planavimo dokumentą motyvai išdėstomi derinimo procedūros protokole. Plano rengėjas detaliojo plano projektą Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijai derinimui pateikė 2008-05-20, kuri privalėjo detalųjį planą suderinti iki 2008-06-03, tačiau detaliojo plano derinimas buvo atliekamas tik 2008-06-18, t.y. jau pažeidžiant galiojančiais teisės aktais nustatytus terminus. Detaliojo plano derinimo procedūros rezultatai užfiksuoti 2008-06-18 Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokole Nr. TP 23-10. Visos derinančios institucijos, išskyrus komisijos nares V.V. ir V.B., detaliojo plano projektą suderino ir pritarė jo sprendiniams. Nors atsakovo atstovas teigia, kad detalusis planas iki sutarties pasibaigimo, t.y. 2008-09-12 nebuvo suderintas dėl pareiškėjo ir jo atstovo kaltės, tačiau tai patvirtinančių įrodymų pateikti negali, nes, kaip teigia, dokumentai pataisymui buvo grąžinti geranoriškai be jokios registracijos. Tačiau teismas su šiais argumentais sutikti negali. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų: 2008-10-10 raštu Nr. 312, 2008-08-20 raštu Nr. 233, 2008-09-30 raštu Nr. 291 matyti, kad UAB ,, Almontus“ ( su kuria pareiškėjas buvo sudaręs sutartį dėl detaliojo plano projekto atlikimo ) ne kartą kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisiją, į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su prašymais dėl projektinių dokumentų derinimo ir jų grąžinimo (b.l. 18-20). Nėra pagrindo netikėti pareiškėjo ir atstovo paaiškinimais, kad detaliojo plano projektas ir kiti dokumentai jiems buvo grąžinti tik po kreipimosi į Klaipėdos rajono savivaldybės merą 2008 m. lapkričio mėnesį. Būtų nelogiška manyti, kad pareiškėjas ar projekto rengėjas, turėdami dokumentus pas save, ir vietoj to, kad pašalintų derinimo protokole nurodytas mažareikšmes, neesmines pastabas ir plano projektą pateiktų pakartotinam derinimui, rašytų raštus įvairioms institucijoms dėl projekto nederinimo ir dokumentų grąžinimo. Kaip matyti iš pateiktų raštų projekto rengėjas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos aplaidaus darbo buvo priverstas kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, Valstybės atstovą Klaipėdos apskrityje ( b.l. 45-49, 98 ).

2008-06-18 Nr. TP 23-10 protokolo priede yra Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos pavaduotojos V.B. įrašas, kad 2008-09-12 baigėsi sutarties galiojimas. Ši pastaba įrašyta nenurodant įrašo datos.

Liudytoja V.B. parodė, kad pareiškėjas pakeitė planavimo tikslus, todėl viešoji procedūra turės būti pakartota, išsiimti naujas sąlygas ir pradėti planavimo procedūrą. Plano derinimo protokole ji nurodė, kad baigiasi terminas, o ne pasibaigė, kad tokį įrašą įrašė tik kaip įspėjimą, kad iki sutarties pabaigos liko du ar trys mėnesiai.

Liudytojas V.T. parodė, kad galutinai parašai protokole buvo sudėti lapkričio 26 dieną, kai dokumentus atnešė V.P., o grąžinti 2008-11-28. Dėl didelio darbo krūvio per įstatymo nustatytą terminą atlikti detaliųjų planų derinimą nėra galimybės, todėl pareiškėjo detaliojo plano projektas komisijai derinimui buvo pateiktas tik 2008-06-18. Dėl pareiškėjo detaliojo plano buvo pareikštos pastabos, tačiau pastabos buvo labai menkos, nereikšmingos, jos galėjo būti iš karto vietoje pataisytos, tačiau detalusis planas geranoriškai buvo atiduotas pataisymui ir atgal grąžintas tik lapkričio mėnesį. Buvo reikalavimai grąžinti dokumentus, tačiau jų jis neturėjo.

Liudytoja V.V. parodė, kad terminų neseka. Komisijos darbą planuoja komisijos sekretorius V.T., po posėdžio dokumentai yra grąžinami komisijos sekretoriui V.T. Pažymėjo, kad dėl darbo krūvio yra neįmanoma detaliuosius planus suderinti per įstatymo nustatytą terminą. Ji lapkričio mėnesį pranešė, kad į pastabas atižvelgta ir protokolas buvo uždarytas, pas ką buvo dokumentai ji nežino.

Atsižvelgiant į liudytojų V.B., V.T., V.V. parodymus, manytina, kad į protokolo priedą V.B. pastaba, jog 2008-09-12 baigėsi sutarties galiojimas įrašyta ne 2008-06-18, t.y. ne protokolo surašymo dieną, o tik 2008-11-26, kai pareiškėjas atgavęs dokumentus, vėl juos pateikė Nuolatinei statybos komisijai dėl detalaus plano derinimo procedūros pabaigimo.

Nepagrįstas atsakovo atstovo argumentas, kad planas galėjo būti nesuderintas dėl to, kad buvo atliktas nekokybiškai, t.y. dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,, Almontus“, nes įrodyta, kad pareiškėjas plano projektą atsakovui derinti pateikė per įstatymo nustatytą terminą. Plano projekto derinimo metu nurodytos pastabos buvo neesminės, mažareikšmės. Pareiškėjas turėjo pilną galimybę, jei jam būtų buvę laiku grąžinti dokumentai, pataisyti nurodytas pastabas vietoje arba per kelias dienas ir projekto derinimo procedūrą užbaigti iki sutarties galiojimo termino pasibaigimo, t.y. 2008-09-11.

Įvertinus pareiškėjo, jo atstovo, atsakovo atstovo paaiškinimus, byloje surinktą medžiagą, liudytojų V.V., V.B., V.T. parodymus, nustatyta, kad detalusis planas, numatantis padalinti namų valdos sklypą į du sklypus (duomenys neskelbtini), įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suderintas dėl atsakovo darbuotojų kaltės. Atsakovas pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 27 str. 4,5,6 dalis, Detaliųjų planų rengimo taisykles bei Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinius nuostatus. Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybų komisijos narių neteisėti veiksmai vykdant detaliojo plano derinimo procedūrą tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo patirtas išlaidas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Šiuo atveju pareiškėjas prašo atlyginti tiesioginius nuostolius, t.y. turėtas išlaidas, sumokėtas už detaliojo plano (duomenys neskelbtini) parengimą. Iš byloje esančios sąskaitos (b.l. 24), nustatyta, kad pareiškėjas už detaliojo plano parengimą pagal 2007-11-29 detaliojo plano rengimo sutartį Nr. KS-41(07) sumokėjo UAB „Almontus“ 17700,00 Lt (b.l. 23-26).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės.

Be to, pagal šio straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. To paties įstatymo 4 dalyje numatyta, kad Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kadangi nustatyta, kad atsakovo darbuotojai pažeidė įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, t.y. neveikė taip, kaip turėjo veikti, todėl pareiškėjui atsiradusią žalą 17700,00 Lt. privalo atlyginti atsakovas.

Pareiškėjas prašo priteisti 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 17700,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šio straipsnio nuostatos yra taikomos, kai šalys nevykdo sutartinių įsipareigojimų įvykdyti piniginę prievolę, t.y. kai ginčas kyla iš sutartinių prievolinių santykių. Šiuo atveju, pareiškėjui priteistina žala yra atsiradusi dėl Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybų komisijos darbuotojų neteisėtų veiksmų. Atsakovo ir pareiškėjo nesieja jokie tarpusavio sutartiniai prievoliniai santykiai, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 11 punktu skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis) žyminiu mokesčiu neapmokestinami, todėl pareiškėjui grąžintinas sumokėtas 100 litų žyminis mokestis, sumokėtas 2008-12-05 įmokos mokėjimo kvitu AB banke „Hansabankas“ (b.l. 7). Teismas, vadovaudamasis LR ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 85 – 89 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui M.B., a.k. (duomenys neskelbtini), 17700,00 Lt (septyniolika tūkstančių septynis šimtus litų 00 ct) žalos iš Klaipėdos rajono savivaldybės.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Grąžinti pareiškėjui M.B., a.k. (duomenys neskelbtini), 100,00 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2008-12-05 įmokos mokėjimo kvitu AB banke „Hansabankas“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.