Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, eII-191-961/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-26
Bylos Nr.: eII-191-961/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00043-2025-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Ilona Mateikienė
Pareiškėjas: S. M.
Advokatai: Pavelas Novikevičius, Pavelas Novikevtis, Pavel Novik

Kategorijos

16.11.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
16.11.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-191-961/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00043-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 16.11.4; 21.10.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. vasario 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Tomai Daučiūnaitei,

dalyvaujant skundo pareiškėjo S. M. (S. M.) įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui Pavelui Novikevčiui (Pavel Novikevič),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-31399-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK 24254256894.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) vyriausiosios tyrėjos 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-31399-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK 24254256894 S. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2024 m. rugpjūčio 30 d. 20.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VOLVO XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę per pėsčiųjų perėją, kur lenkti yra draudžiama, nerodė jokių įspėjamųjų posūkių šviesos signalų. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 82, 140.4 punktų reikalavimus. Už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą jam paskirta 60 Eur bauda, o už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą - 200 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis paskirta galutinė nuobauda – 200 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams.

Šalies argumentai

Dėl šio nutarimo S. M., per savo įgaliotąjį asmenį advokato padėjėją Pavelą Novikevičių, pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti minėtą nutarimą, neskiriant jam administracinio poveikio priemonės. Nurodo, jog iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos nematyti, kad S. M. vienu metu ar paeiliui būtų padaręs kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; lenkimo manevru kitiems eismo dalyviams būtų sukėlęs pavojingą situaciją; būtų privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti; įvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą kitiems eismo dalyviams būtų sukėlęs pavojingą situaciją.

Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, vairuodamas automobilį „VOLVO XC90“, pastebėjo beveik stovintį arba labai lėtai judantį (ne daugiau nei 10 kilometrų per valandą greičiu) automobilį, kuris turėjo įjungtą variklį ir žibintus (posūkio ar avarinio ženklo signalai nebuvo įjungti). Apvažiuojamas automobilis buvo užėmęs tik dalį kelio važiuojamosios dalies asmens, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, važiuojamojoje kelio kryptyje. Įsitikinęs, kad už stovinčio arba labai lėtai judančio automobilio nėra pėsčiųjų ar kitų eismo dalyvių, S. M. padidino greitį ir apvažiavo stovintį automobilį, kuris stovėdamas arti arba ant pėsčiųjų perėjos sudarė kliūtį ir avarinę situaciją.

Prieš darydamas apvažiavimo manevrą, pareiškėjas įsitikino, kad apvažiuodamas stovintį arba labai lėtai judantį automobilį nesukels kitiems eismo dalyviams pavojingos situacijos. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog dėl prieš tai išvardintų motyvų ir juos pagrindžiančių byloje surinktų įrodymų jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties – objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo padaryta veika nesukėlė nei žalos, nei grėsmės saugumui jokiems asmenims, apvažiuojamo automobilio apvažiavimas buvo atliktas tik įsitikimus šio manevro saugumu, specialiosios teisės atėmimas 4 mėnesiams neatitinka protingumo, proporcingumo ir teisingumo principų. Papildomai pažymima, jog pareiškėjas nėra padaręs jokių kitų administracinių nusižengimų per visą laikino buvimo Lietuvos Respublikoje laiką (leidimas laikinai gyventi išduotas 2023 m. gegužės 9 d.). Savo darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, besiverčiančia (duomenys neskelbtini) paslaugų Lietuvoje teikimu, yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu bus pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Šiuo atveju visuomenės interesas gali būti geriau užtikrintas netaikant S. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka. Vieni iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų už kuriuos kyla administracinė atsakomybė – lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Įstatymo leidėjas nėra konkretizavęs ar išskyręs kokių nors išskirtinių aplinkybių dėl šio veiksmo atlikimo, t. y. nėra nurodęs, kad lenkimas nelaikomas draudžiamu, kai jis pradedamas leidžiamoje zonoje, o baigiamas draudžiamoje. Taip pat pažymi, kad lenkimo manevras yra atskirų pavienių veiksmų visuma: įsitikinimas, kad saugu lenkti; posūkio signalo parodymas prieš atliekant manevrą; įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą; saugus grįžimas atlikus lenkimą į savo eismo juostą ir pan. Lenkimą sudaro minėtų veiksmų visuma, šis manevras nėra momentinis, o tęstinis ir prasideda įsitikinus, jog lenkti saugu, ir baigiasi tik saugiai atlikus manevrą bei sugrįžus į savo važiuojamąją eismo juostą. Todėl akivaizdu, jog būtent visų šių veiksmų eigoje įstatymo leidėjas yra uždraudęs atlikti lenkimo manevrą taip, kad jis bet kuriuo lenkimo metu būtų atliekamas uždraustoje tam daryti teritorijoje, ką ženklina kelyje esantys kelio ženklai ir horizontalus kelio ženklinimas.

Iš administracinio nusižengimo bylos ROIK 24254256894 vaizdo įrašo pavadinimu „FILE180118-022330-002287.MP4“ matyti, kad pranešėjo automobilis juda tolygiai dešine eismo juosta (duomenys neskelbtini) gatve. Yra šviesusis paros metas, gerai matomi kelio ženklai ir horizontalusis važiuojamosios dalies ženklinimas. Vaizdo įrašo 11 sek. pranešėjo automobilis privažiuoja įspėjamuosius kelio ženklus Nr. 127 „Pėsčiųjų perėja“ ir Nr. 151 „Greičio mažinimo priemonė“. 15 sek. privažiuoja pėsčiųjų perėją, kuri yra pažymėta kelio ženklu Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“ ir horizontaliuoju žymėjimu „Zebras“ (KET 3 priedo 1.13.1 p.). Horizontalusis „Zebras“ žymėjimas nupieštas ant greičio mažinimo priemonės. 16 sek. pranešėjo automobiliui važiuojant per pėsčiųjų perėją iš kairės jį aplenkia automobilis VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 17 sek. automobilis VOLVO persirikiuoja į dešinę eismo juostą kirsdamas siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus (KET 3 priedo 1.1 p.). Vaizdo įraše užfiksuota, kad lenkimas atliktas važiuojančios transporto priemonės, pėsčiųjų perėjoje, nerodant posūkio signalo, prieš pat atvažiuojantį maršrutinį mikroautobusą. Automobilio VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas, norėdamas išvengti susidūrimo su priešpriešiais atvažiuojančiu maršrutiniu mikroautobusu, dar ir užkerta kelią aplenktam automobiliui. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta viena iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veikų, t. y. lenkimas vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti, todėl pareiškėjo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Dėl pareiškėjo argumentų taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas už tokį šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. taikyti švelnesnę nuobaudą, nei numato įstatymas, nes pareiškėjas padarė tyčinį, pavojingą administracinį nusižengimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei.

Institucijos nuomone, nutarimą priėmęs pareigūnas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs būtinus administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymius, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei remdamasis ANK 34 straipsnio 1-3 dalimis, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, kas įvertinus administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nelaikytina per griežta ir neteisinga. Juolab, kad pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-46003-2024 buvo siūloma sumokėti 85 eurų baudą (pusė minimalios baudos) ir skiriamas minimalus 3 mėnesių specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas, bet pareiškėjas administracinio nurodymo neįvykdė.

Remiantis išdėstytu, prašoma palikti skundžiamą nutarimą Nr. 10-ANR_N-31399-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK 24254256894 nepakeistą.

Pareiškėjas įgaliotasis atstovas advokato padėjėjas Pavel Novikevič teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė perkvalifikuoti S. M. veiką į ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą. Jis neturėjo tyčios sukelti kitiems eismo dalyviams pavojaus. Jeigu teismas mano, kad nėra pagrindo perkvalifikuoti veiką, prašo neskirti administracinio poveikio priemonės, tai yra specialiosios teisės atėmimo. Jeigu teismas mano, kad administracinio poveikio tikslai bus pasiekti tiek paskyrus administracinę nuobaudą, tiek administracinio poveikio priemonę, prašo jį skirti kuo mažesniam terminui. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalies sankciją minimali administracinio poveikio priemonė yra specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams. S. M. paskirtas 4 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Nuobauda yra per griežta. S. M. yra užsienio pilietis. Nuo 2023 m. turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šis nusižengimas jam yra pirmasis. Kaip matyti iš įvykio vietos nuotraukų, toje vietoje leistinas greitis yra 40 km/h. Priekyje važiavusi transporto priemonė važiavo keturis kartus lėčiau negu galima. Avarinio ar posūkio signalo mašina nebuvo įjungusi. S. M. pasižiūrėjo į priekį ir pamatė, kad toje vietoje nėra pėsčiųjų, todėl jis apvažiavo tą transporto priemonę. Pripažįsta, kad nebuvo rodomas posūkio signalas, tačiau jis tą automobilį apvažiavo, kad nebūtų trukdoma kitiems eismo dalyviams iš galo. Lenkimą jis pradėjo iki ištisinės linijos, kur jos dar nebuvo. Lenkimas buvo pradėtas leistinoje vietoje. Manevro pradžioje dar buvo galima kirsti punktyrinę juostą, todėl pareiškėjas, atsižvelgęs į susidariusią situaciją, pradėjo lenkti automobilį. Grįžimas galėjo sukelti didesnį pavojų nei lenkimo užbaigimas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad priešpriešais važiavusios mašinos net nepristabdė, tad joms pavojaus nebuvo. Tai pareiškėjui buvo sukeltas pavojus dėl stovinčio pranešėjo automobilio. Pareiškėjas pagalvojo, kad galima pranešėjo automobilį aplenkti, kad būtų išvengta avarinės situacijos.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 417 straipsnio 1 dalyje be kita ko numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą.

Įstatymų leidėjas už šį administracinį nusižengimą numato baudą nuo trisdešimties iki devyniasdešimties eurų

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už alternatyviuosius veiksmus, susijusius su pavojingu vairavimu, o būtent – transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus.

Įstatymų leidėjas už šį administracinį nusižengimą numato baudą nuo vieno šimto septyniasdešimties iki dviejų šimtų trisdešimties eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimties iki šešių šimtų eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalyje taip pat numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Abi teisės normos yra blanketinės ir tiek ANK 417 straipsnio 1 dalyje, tiek ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas objektyviai pasireiškia atitinkamais Kelių eismo taisyklių pažeidimais.

Nagrinėjamoje situacijoje aktualus KET 82.2 punktas numato, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka, prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu, o KET 140.4 punktas numato, kad lenkti draudžiama pėsčiųjų perėjose.

Byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad 2024 m. rugpjūčio 30 d., 20.10 val. adresu (duomenys neskelbtini) automobilio VOLVO XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę per pėsčiųjų perėją ir nerodė jokių įspėjamųjų posūkių šviesos signalų, pažeisdamas minėtus Kelių eismo taisyklių 82.2 punkto ir 140.4 punkto reikalavimus. Šios aplinkybės objektyviai yra užfiksuotos administracinio nusižengimo medžiagoje esančiame lenkiamo automobilio vaizdo registratoriaus įraše, iš kurio aiškiai matyti, kad automobilis VOLVO aplenkia filmuojantį automobilį ant pėsčiųjų perėjos (būtent perėjoje lenkiamas ir lenkiantysis automobilis yra lygiagrečiai vienas kitam) ir į savo juostą grįžta jau būdamas už perėjos. Be to, po lenkimo grįždamas į savo eismo juostą nerodo jokio įspėjamojo signalo, nepaisant to, kad priešpriešinėje juostoje prieš jį atvažiuoja visa automobilių kolona.

Byloje nėra ginčo, kad buvo padarytas ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, kuris pasireiškė posūkio signalo prieš baigiant lenkimo manevrą nerodymu, ši faktinė aplinkybė objektyviai užfiksuota vaizdo įraše, tad šio nusižengimo teismas plačiau neanalizuoja.

Įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą prieš pat pėsčiųjų perėją pareiškėjas teisino būtinumu, neva priešais jį važiavęs automobilis vos judėjo, todėl jis buvo priverstas jį apvažiuoti. Pažymėtina, kad lenkimas – tai vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą (KET 3.9 punktas). KET nenumato jokios išimties, leidžiančios teisėtai lenkti perėjoje. Apvažiavimas – tai kliūties apvažiavimas ta pačia arba kita, tos pačios krypties eismo juosta.

Pareiškėjas iš esmės savo skunde teigia, kad jis atliko ne lenkimą, o kliūties apvažiavimą. Tačiau kliūtimis gali būti laikomos stovinčios transporto priemonės, važiuojamojoje kelio dalyje esančios talpyklos, atitvarai ir kiti objektai, kurie nedalyvauja kelių eisme. Nagrinėjamu atveju jokios stacionarios kliūties pareiškėjo važiavimo kryptimi nebuvo Iš vaizdo įrašo matyti, kad situacija kelyje atitiko būtent KET 3.9 punkte numatytą situaciją. Pranešėjo automobilis juda ganėtinai normaliu greičiu (tikrai ne 10 km/h), bendrame eismo sraute jo greitis neišsiskiria, jokios avarinės situacijos, priešingai, nei teigia pareiškėjas skunde, nesudaro ir jokios objektyvios būtinybės jį lenkti pažeidžiant KET 140.4 punkto reikalavimus, nebuvo. Kelio matomumas geras, dar iki perėjos vairuotojai apie ją įspėjami aiškiai matomu perėjos kelio ženklu, už jo aiškiai matyti ir pati perėja, tad pareiškėjas prieš pradėdamas lenkimo manevrą tikrai turėjo matyti ir suprasti, kad lenkimo manevro užbaigti iki perėjos nepavyks, lenkimas bus atliktas priešpriešine juosta kertant pačią perėją, kas imperatyviai yra draudžiama Kelių eismo taisyklių. Aplinkybė, kad pareiškėjo netenkino priešais važiuojančios transporto priemonės greitis, nėra objektyvus pagrindas atlikti KET draudžiamą manevrą.

Pareiškėjas skunde teigia, kad jo veikoje nėra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, akcentuodamas, kad jis vienu metu ar paeiliui nepadarė kelių grėsmę eismo saugumui keliančių eismo taisyklių pažeidimų, lenkimo metu nesukėlė pavojingos situacijos kitiems eismo dalyviams, neprivertė jų staigiai keisti judėjimo kryptį ar imtis kitų veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti. Akcentuotina, kad pagal ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją šioje teisės normoje yra numatyta atsakomybė už alternatyvias veikas, o asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pakanka bent vienos iš jų. Atitinkamai atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją vairuotojams kyla vien už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. O perėja neabejotinai yra tokia vieta. Lenkimą perėjoje įstatymų leidėjas savaime vertina kaip pavojingą ir baustiną manevrą, todėl aptariama dispozicija nereikalauja papildomai įrodinėti padarinių ar pavojingos situacijos kilimo aplinkybės.

Jokių abejonių, kad pareiškėjas atliko ne apvažiavimo, o lenkimo manevrą ir jo metu buvo pažeistos KET 140.4 punkto nuostatos, teismui nekyla. Tokie veiksmai visiškai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Šioje byloje keliamas ir nuobaudos individualizavimo klausimas. S. M., vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, prašo jam neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo arba skirti ją mažesniam terminui nei įstatymų leidėjo numatytas minimalus. Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad automobilio apvažiavimas buvo atliktas tik įsitikinus manevro saugumu, o padaryta veika nesukėlė nei žalos, nei grėsmės jokių asmenų saugumui, todėl paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 4 mėnesiams neatitinka protingumo, proporcingumo ir teisingumo principų, ir galima jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Visų pirma, pažeidėjo atliktas manevras įstatymų leidėjo yra įvertintas kaip pavojingo vairavimo apraiška, nepriklausomai nuo to, ar jis sukėlė faktines pasekmes kitiems eismo dalyviams.

Antra, teismas abejoja skundo teiginiais, kad manevras buvo atliktas įsitikinus jo saugumu, kad už lenkiamo automobilio nėra kitų eismo dalyvių. Iš vaizdo įrašo matyti, kad priešpriešine juosta priešais lenkiantį automobilį artėjo visa eilė automobilių, pareiškėjas aplenkęs automobilį savo judėjimo krypties juostoje, ganėtinai staigiai metėsi atgal į ją, abejotina, ar buvo išlaikyti saugūs atstumai tiek lenkiamo automobilio, tiek priešpriešais atvažiuojančių automobilių, kurių priekyje važiavo keleivinis mikroautobusas, atžvilgiu. Pažymėtina, kad apie KET pažeidimą pranešęs asmuo pareiškėjo lenkimo manevrą taip pat įvertino kaip agresyvų ir sukėlusį pavojų priešpriešais važiavusio visuomeninio transporto vairuotojui bei keleiviams.

Kita vertus, pareiškėjas teismui pateikė darbovietės charakteristiką, kurioje jis apibūdinamas kaip tiksliai, kokybiškai, greitai atliekantis pavestus darbus, kruopštus, atkaklus, pareigingas, imlus naujovėms, geranoriškas kolegų atžvilgiu, paslaugus, nestokojantis humoro jausmo darbuotojas, mėgiamas ir gerbiamas kolektyve. Drausminių nuobaudų, pastabų ir nusižengimų įdarbinimo laikotarpiu neturėjo. Bendrovė tarpininkauja, kad S. M. nebūtų atimta teisė vairuoti transporto priemones arba būtų atimta trumpesniam laikotarpiui. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per pastaruosius penkerius metus S. M. administracine tvarka baustas nebuvo nei už KET, nei už jokius kitus teisės pažeidimus. Darytina išvada, kad nagrinėjamas pažeidimas iš tiesų atsitiktinio pobūdžio, nes iki šiol KET pažeidimų fiksuota nebuvo (Lietuvoje asmuo gyvena jau antrus metus).

Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatas asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

Skundžiamu nutarimu, įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą S. M. buvo paskirta baudos vidurkį atitinkanti bauda bei teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, artimas sankcijos vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn Lietuvoje (apie kilmės šalį teismas duomenų neturi), itin teigiamai charakterizuojamas, neneigia pažeidimo faktinių aplinkybių, tik nesutinka su teisiniu jų įvertinimu, teismas mano, kad administracinio poveikio priemonę galima mažinti iki sankcijos minimumo, t. y. trijų mėnesių specialiosios teisės atėmimo. Jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą švelninti administracinio poveikio priemonę išeinant už sankcijos ribų, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-31399-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK 24254256894 pakeisti, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą paskirti S. M. (S. M.) švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Likusią nutarimo dalį palikti galioti nepakeistą ir konstatuoti, kad vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis jam skiriama galutinė nuobauda – 200 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė