- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-01
- Bylos Nr.
- N-444-1094-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-03-3-00428-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarimo J. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarimu J. Č. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį skirta 100 Lt bauda už tai, kad jis 2010 m. sausio 23 d., apie 3 val., vairuodamas automobilį ir važiuodamas atbulas buvo neatidus bei kliudė stovintį automobilį, taip jį apgadindamas. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukta, nenustačius J. Č. veikoje šio pažeidimo sudėties. Teismas nustatė, kad J. Č. neturėjo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, nes automobilį po eismo įvykio paliko tame pačiame kieme, šalia kliudyto automobilio. Pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apgadinto automobilio savininką, kuris gyvena tame pačiame name kaip ir jis, pažinojo iš matymo ir draudimo dokumentus ruošėsi sutvarkyti ryte.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas turėjo į bylos nagrinėjimą kviesti ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, bet ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusį pareigūną bei nukentėjusiąją, kuri galėjo paneigti arba patvirtinti J. Č. keltą versiją. Pažymi, kad pagal Kelių eismo taisyklės J. Č. kilo pareiga apie įvykį nedelsiant pranešti policijai, o ne praėjus kuriam laikui, kai eismo įvykio pėdsakai yra sunaikinami ir nėra galimybės patikrinti vairuotojo apsvaigimo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis byloje esančių įrodymų visuma, o ne vien J. Č. paaiškinimais. Mano, kad J. Č. iš įvykio vietos pasišalino siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu J. Č. pripažintas kaltu dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukta, nenustačius J. Č. veikoje šio pažeidimo sudėties.
Ginčo dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo nėra. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, neturi pagrindo abejoti J. Č. kalte dėl minėto pažeidimo padarymo.
Apeliaciniu skundu institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, teigia, kad byla dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukta nepagrįstai.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė tinkamai neištyręs visų byloje esančių įrodymų. Pažymėtina, kad pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia (žr. nutartis bylose Nr. N16-2330/2007, N63-2972/2010 ir kt.). Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia supratęs, jog atsitrenkė ir apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, kas rodo, jog asmuo Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimą, įvykio vietoje nesant nukentėjusiajam, pasilikti eismo įvykio vietoje ir nedelsiant pranešti apie įvykį policijai, pažeidė sąmoningai. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Be to, spręsdamas, jog J. Č. veikoje nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, teismas vadovavosi vien administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais. Teismas nevertino byloje esančio nukentėjusiosios paaiškinimo ir policijos pareigūno tarybinio pranešimo, iš kurių matyti, jog suveikus nukentėjusiosios automobilio signalizacijai, ji išėjo apžiūrėti automobilio, tačiau eismo įvykį sukėlusio vairuotojo įvykio vietoje jau nebuvo (b. l. 51 7). Tai paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimą, kad suveikus apgadinto automobilio signalizacijai, į lauką niekas neišėjo ir todėl jis nusprendė iš matymo pažįstamą apgadinto automobilio savininką susirasti iš ryto.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo išsamiai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės (ATPK 272 ir 284 straipsniai), todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimas naikinamas, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.